Eilinė diena

Šiandien tokia eilinė diena, sakyčiau. Nelabai kokia naujiena įlindo į galvą tiek, kad joje būtų sukėlusi atitinkamą atoveiksmį, kurio dėka norėtųsi dėl ko nors pasipiktinti ar pasidžiaugti. Kardinolai renkasi į Generalinę Kongregaciją spręsti dėl konklavos datos, praūžė (kaip uraganas?) Kaziukas Vilniuje – gal dėl to Kaunas toks tuščias atrodė savaitgalį, vėjuota baisiai buvo, nesinorėjo niekur nosies kišti.

eiline diena

Keli apsisukimai virtuvėje su natūraliais vaisių kokteliais ir išbandytu Beatos morkų pyragu (tiesa, be kremo), bet receptas tikrai vertas dėmesio, ypač jei morkos baigia savo gyvenimą kur nors tamsioj vietelėje. O jos labai trumpai kažkodėl šiais laikais gyvuoja. Taigi, pyragas tirpo burnoje, minkštas, purus, aromatingas. Bet ir iš jo jau tik prisiminimai. Tiesa, dar teko paskanaut pirmą kartą šią vasarą paties džiovintų pomidorų. Iš ties, tikras delikatesas. Išsitraukiu kokį maišelį, pamerkiu trumpam į vandenį su actu, į stiklainiuką supilu alyvuogių aliejų (gero, tiršto, neskaidraus, drumzlinai žalio), keletą galvučių česnako įpjaustau, bazilikais ir raudonėliais pagardinu. Ištraukiu iš vandens pamirkytus pomidorus ir sudedu į stiklainį su aliejumi. Po geros paros atsuki ir mėgaujiesi aromatu. Jei to nepakanka, skanauji. Su gera duona ar švelniu sūriu, tai kažkoks tobulybės dvelksmas, kad jį kur.

Na va, ir vėl sakys, aš čia apie maistą, lyg nebūtų rimtų temų, apie ką parašyti rimtai auditorijai. Bet rimti žmonės dažniausiai juk nuo to rimtumo pavargę būna ir jiems kaip tik norisi ko nors lengvesnio, ar ne? Ir vėlgi amžius – jis juk suteikia šansą lengvesniam, ramesniam požiūriui, o ne stačiam nuožmiam faktų ir detalių narpliojimui. Pavyzdžiui. Nepamenu kunigo pavardės, kuris buvo pakviestas į radijo stotį papasakoti klausytojams, kaip katalikų bažnyčia gyvens be popiežiaus ir kokie laukia formalumai renkant naująjį vadovą. Vėliau atėjo laikas klausytojų skambučiams ir klausimams. Ir ką Jūs manot? Vienas iš jų buvo toks: „Pasakykite prašau, o kiek popiežius, pasitraukęs iš savo tarnystės, gaus pensijos?”

Štai kokiais skirtingais dalykais gyvena žmonės. Kunigas, žinoma, nestokojantis pagarbos ir iškalbos – kaip ir dera Dievo tarnui – labai mandangiai ir taktiškai paaškino, kad ne tai žmogui turėtų rūpėti. Ir iš tiesų, jeigu aš patiriu malonumą artimų žmonių rate mėgaudamasis savo daržo ir darbo vaisiais ir kiti žmonės taip pat laimingi būdami kartu, tai gal nėra visa tai banalu ir nereikšminga. Ir šiandiena tuomet nėra eilinė diena, kadangi galiu džiaugtis puikiais šviežiais prisiminimais.


Paskelbta

,

sukūrė

Žymos:

Komentarai

Atsakymų į “Eilinė diena”: 19

  1. Vita avataras
    Vita

    Atsiprasau ir Gintauto,ir Palergonijos uz mano komentara,nes as visiskai nepastebejau,kad tokia komentatore yra! As pagalvojau,kad Gintautas ignoruoja mano komentara ir, paprasciausiai,mane izeidzia………—–sirdingiausias „atleiskite!”

  2. Gintautas avataras

    Aldona, dar nesiruošiu mirti, nereikia man užuojautos! :)

    Dėkoju už kvietimą, bet, žinot, kai pasirenki vieną bendravimo būdą, kitiems nelabai lieka laiko. Todėl esate Jūs ir Jūsų pagirtina veikla!

    Ir kuo galiu padėti? O gi , paviešindamas dažniau tokių nuostabių iniciatyvų veiklą. Jeigu man brūkšteltumėt dažniau el. laišką, būtinai papasakočiau plačiau visiems apie Kauno senjorus.

  3. aldonaK avataras
    aldonaK

    Užuojautos Jums , Gintautai, pasirinkusiam tokį sudėtingą ir nedėkingą bendravimo būdą, ir atsiprašau už p. Vitą už jos pagiežingumą ir paslėptą pyktį (matyt, ji rimta ligonė). Jaučiu Jūsų atlaidumą komentarams. Man tai puiki pamoka, kaip kantriai atsiliepti į kiekvienos komentarą.
    Gaila, kad nenorite įsijungti į Kauno senjorų veiklą. Šiuo metu kuriame „Senjorų namus” žmonių vienišumo ir atskirties mažinimui.

  4. Gintautas avataras

    Komentaras rašomas arba patikslinti straipsnio turinį, jį išplėsti, papildyti arba atsakyti – reaguoti į tam tikrą komentatoriaus pasisakymą. Aš paskutiniame komentare reagavau į Palergonijos pasisakymą.

    Ačiū už supratimą.

  5. Vita avataras
    Vita

    Kazin prie ko cia ta palergonija…….ir tas kremas,Gintautai!? Tarpkitko-nevisi jy ir pagaminti sugeba……. . Rasote apie bendravima,kaip apie viena didziausiu turtu,kai tuo paciu metu pasirodote,lyg tai bendrautumete su bezdzionemis zoo-sode! Manyciau,kad Jus,Gintautai,taktiskumo bendravime tikrai neturetumete pamirsti! Nuosirdus bendravimas dar nereiskia vien tik Jusu parasytu(ar perrasytu) straipsniuku liaupsinimu! Nuosirdus bendravimas turi eiti is pacios sirdies,be jokio dirbtinumo-tuo labjau-pasiputimo!

  6. Gintautas avataras

    Palergonija, aš taip pat už kremą! Tiesiog neturėjau tuo metu tam reikiamų produktų, tai tiko ir be kremo.

  7. Vita avataras
    Vita

    Gintautas paprasciausiai apsimete,kad nesuprato,jog gerb.Patricija be abejo rasydama turejo mintyje „Vita”-t.y. mane…….taip,kad-neapsimetinekite,Gintautai,o bukite paprastai nuosirdus ir su visomis mumis vienodai draugiskas………—ir aciu,kas palaikote mane mano pozityviam mastyme,be kurio as nebuciau sugebejusi isgyventi visa mano asmenine drama lygiai taip,kaip ir dabar be tokio pozityvaus mastymo nesugebeciau kabintis ir toliau i gyvenima,kad islikti…….

  8. anelija avataras
    anelija

    gal čia tiktų pasveikinti visus Kazius ir Kazimieras su vardadieniu ir dar šiandien yra kovarnių diena. Ne veltui besišildydama prieš saulutę paežerėje pušynėlyje girdėjau kovarnių koncertus. Jie, nelabieji, savo rėkavimais labai drumsčia aplinkinių ramybę ir nieko su jais niekas negali padaryti. Taigi ši kovo 4-oji jau nėra tokia eilinė. Kiekviena diena manau yra prasminga.

  9. anelija avataras
    anelija

    o gal Vita?

  10. Danute, avataras
    Danute,

    Tikra palaima skaityti tokias pozityvias mintis p.Vitos.

  11. Palergonija avataras
    Palergonija

    Gintauto mintys įkvepia kad ir kulinarinės temos- atsispausdinau Beatos Morkų pyragą ir skubu kepti.Gal bent puselę to pasakiško kremo sau leisti?(juk ne kiekvieną dieną…)

  12. Gintautas avataras

    Zita, kur jūs?

  13. Patricija avataras
    Patricija

    Štai kaip pozityviai mąsto ZITA-verta pagirti.

  14. Vita avataras
    Vita

    Gyvename juk viena karta….—todel dziaugiuosi kiekviena diena,kuri yra vienintele ir nepakartojama,kaip ir kiekvienas zmogus. Ir dekinga esu Auksciausiajam,kad ir vel laiminga pabudau gyventi…ir vel galiu kazka atlikti,kurti,isgalvoti…-svarbu veikti,kad neliktu vietos jokiems liudniems realybes apmastymams,saves gailejimui,priekaistams gyvenimui,kas neisvengiamai vestu i depresija….——ir tokia dekinga,as leidziuosi i tos nepakartojamos dienos „kelione”,atmetusi i sali ir liudesi,ir nerima…….-o skausmus galima ir balzamais apteplioti…..———-Geros ir laimingos JUMS visiems dienos!

  15. Gintautas avataras

    O gal nereikia jo vaikyti? Aš ne psichologas, Danute. Kad nepridarytų tie patarimai dar ko blogiau.

    Sėkmės Jums! O Kazys, kaip suprantu, kituose miestuose dar tik ruošiamas, taigi, bus proga dar suspėti apsilankyti.

  16. Danute, avataras
    Danute,

    labai ačiū.Jūsų komentaras-tiesiog man labai geras patarimas.Pažadu,daugiau nevartoti žodžio liūdna,liūdesys,tada jis įsižeidęs,kad negauna dėmesio,tikriausia, pabėgs.

  17. Gintautas avataras

    Aš irgi visiems pavydžiu, kurie Kaziuke buvo. O dėl liūdnumo, tai žinot… Artimiau pažinus, gali pasirodyti, kad nesat sutikę nieko liūdnesnio už mane. Tiesiog esu tokį keistą – nekeistą užsibrėžęs bendravimo principą.

    Kadangi manau, jog bendravimas yra vienas didžiausių turtų, kurį gali turėti žmogus, todėl užsibrėžiau, kad negaliu aš bendraudamas skleisti nei liūdnumo, nei skausmų nei širdgėlų nei dar kokių NESĄMONIŲ. Galbūt užsidaviau dėl to, kad labai nepatinka iš kitų klausytis to paties, ir dar dėl to, kad būtent daugumas vien apie tai ir pasakoja.

    Šiaip jau žmogus būtų ne žmogus , jei nebūtų liūdnas ir kartais jautrus. Bet eksponuoti tai mene, komunikacijoje, žiniasklaidoje – ne mano stilius.

    Štai – ne mano stilius! Tai stiliaus dalykas. :)

    Beje, Jūsų mintys ne kartą skaidrino mano paties galvą ir tikiu, kad tie fragmentai pas Jus trumpi, Danute.

  18. Danutė, avataras
    Danutė,

    pavydžiu aš Jums p.Gintautai tokio pozityvaus požiūrio į gyvenimą,žaviuosi tais,kurie taip sugeba,bet pačiai kažkaip neišeina.Štai net Kaziuko mugės neaplankiau ir tiesiog „smerkiu” save už tai,kad dažnokai liūdnumas aplanko,nors puikiai suprantu,kad paskutinį gyvenimo etapą reikia gyventi kitaip,bet neišeina ir viskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.