Savaitgalis baigtas. Pastebėjau, kad ėmiau laikytis darbo ir poilsio dienų režimo. Rašau, kuomet normalūs žmonės dirba, ir ilsiuosi, kuomet ir jie ilsisi – šeštadienį ir sekmadienį. Kuomet savaitgalis šventinis, ilgesnis, tai ir mano raštams pertrauka. Nelabai ir gaunasi prisėsti prie kompiuterio savaitgaliais, nebent pakomentuoti ką nors, ar sureaguoti į kokius nedidelius paklydimus, kurie laikas nuo laiko neišvengiami. Savaitgalis ima ir atima visą laiką ir kur jį padeda?
Tai, žiūrėk, žmona niekur neišeina ir reikalauja dėmesio, tai koks kaimynas, tai koks šeimos geneologinio medžio fragmentas apsireiškia ir atsilanko, tai koks „Dievų miškas” per televiziją transliuojamas, tai… Na, gerai, ir šiaip pasitingi prie ekrano prieiti ir pakrapštyti klaviatūros mygtukus.
Nežinau, turbūt negalėjo būti geresnio Sruogos nei Masalskis. Du talentai, vienas kitą papildantys. Visgi žmogiškumo gali būti daug. Net ir tokiomis sąlygomis, jeigu lagerį galima apskritai vadinti sąlygomis. Tai Teleloto mašina, kuri bet kurią sekundę gali išridenti tavo kamuoliuką. Tik vietoj kamuoliukų dūšelės. Nepabuvoję tokiomis aplinkybėmis, tikriausiai ir mirsim nesuprantę, kas galėjo dėtis tų žmonių galvose. Nors, kaip liudija faktai ir likusiųjų gyvais prisiminimai, žmogiškumo elementų būta ir nemažai. Sugebėdavo žmonės rasti būdus net ir meilei skleistis. Nors tai vienas rizikingiausių dalykų buvęs.
Viena vertus, dėkoji Dievui, kad nepapuolei į tą mėsmalę, iš kitos pusės jauti kažkokią gėdą ir sąžinės graužatį, kad kažkas turėjo būtent tokį likimą, o pats dabar sėdi prie kompiuterio ir lengva ranka rašinėji receptus, ar kitais savo rašmenimis erzini skaitytojus. Kažin ką būtų rašęs Balys Sruoga XXI a. pradžioje? Iš tiesų, nemėgstu tokių, kas būtų, jeigu būtų. Mėgstu tai, kas yra. Sruoga buvo savo laiku ir atidavė viską, ką turėjo ir galėjo geriausio. Atidavė mums, lietuviams, savo tautai ir savo šaliai. Su kovo 11-ąja, mielieji.
Parašykite komentarą