Daugiabučių namų butų šildymo kainos

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pradėjo (ankstesniais metais arba praleidau arba nepastebėjau) įdomios ir kiek divprasmiškos informacijos sklaidą. Kiekvieną mėnesį didžiausiuose žiniasklaidos kanaluose yra paskelbiami konkretūs daugiabučiai (kokiuose miestuose ir kokiose gatvėse jie yra), kuriuose gyvenantys žmonės sumoka daugiausiai mokesčių už šildymą. Informacija lyg ir įdomi ir net intriguojanti. Ypač įskaitant, kad mums vis dar smagu pastebėti, kad kaimynui ar kokiam pažįstamam žmogui sekasi bent kiek prasčiau nei mums.

Daugiabuciu namu butu sildymo kainos

Mūsų visi straipsniai yra nemokami!
Paspauskite LIKE ir skaitykite toliau!
Like

8 thoughts on “Daugiabučių namų butų šildymo kainos”

  1. Esu laiminga,kad,kad prieš pora metų pardavėme miesto butą.Dabar už kurą mokame tiek pat,kiek už 1,5 kambario šildymą mieste,bet turime 5 apšildomus kambarius ir visada karšto vandens.Reikalui esant,galime ir pataupyti,Nereikia su nieku derinti ir tartis.Žinoma,reikia patiems padirbėti,bet tai tik malonumas.Kol pajėgsim pakelti nors po pusę kibiro kuro,nieko daugiau nereikia.

  2. Visuomet smagu klausytis specialisto nuomonės. Regina šiuo atveju būtent išsako gana tvirtą ir pagrįstą požiūrį. Iš tiesų linkstu prie to, kad viešumo turėtų būti kuo daugiau. Nesvarbu, kokiomis nevienodomis sąlygomis tas turtas pas visus atsiradęs.

  3. Daug metų dirbau „su nekilnojamu turtu „,turiu turto vertintojo licenziją.O viešinama TURI BŪTI viskas,net kaip aš juokaudavau,ar kaimynai ne pijokai.

  4. …o kas dėl butų pirkimo, tai, kiek žinau, pirkėjas, prieš pirkdamas butą, visada peržiūri komunalinių mokesčių sąskaitas. Turi būti visiškai žioplas, jei pirktum katę maiše. Aišku, pardavėjas tikrai nenorėtų tokios informacijos viešinti, tačiau dar yra ir pirkėjo teisė, Negirdėjau, kad tokios informacijos skelbimas būtų kam užkliuvęs, tad, manau, šis klausimas jau išsisprendęs.

  5. Gerbiama Regina, jei jūs lyginat su tarybiniais laikais, tai noriu priminti, kad tas „gavimas“ irgi kainavo tam tikrą kainą. Bet kas tik užsigeidęs negaudavo to buto, turėdavo „atstovėti eilėje“, t.y. atidirbti tam tikrą laiką tam tikroje organizacijoje, kad, kaip šiuolaikiškai pavadintume, įgautų teisę į kreditavimą. Žmonės vargdavo bendrabučiuose, turiu tokių pažįstamų, kurie ir statybiniame vagonėlyje užaugo. Kurie nenorėdavo kentėti, turėdavo kaime prakutusius tėvus- pirkdavosi kooperatinį butą, o „kaimo specialistams“ valdžia leisdavo statytis namus patiems arba jau pastatytus duodavo. Norėčiau priminti, kad tais laikais namus statytis kiekvienas tik įsigeidęs nelabai ir galėjo-tokia politika buvo, kad nebuvo sąlygų laisvai įsigyti statybinių medžiagų; nors jos ir pigiai kainavo (buvau radus 1970-ųjų važtaraštį, pagal kurį 14 kubų lentų kainavo 4 rublius!), tačiau reikėjo arba „blatą“ turėti, arba „spekuliantams“ gerokai permokėti. Tada politika buvo , kad „privatininkai“ yra visuomenės priešai, dabar gi tie daugiabučių „kolchozinykai“ tapo įkaitais-ne tik valdžios, bet ir mūsų pačių egoistiško mąstymo.

  6. Regina, labai normali nuomonė. Aš negailiu tų butuose gyvenančių. Tiesiog galvoju ir mąstau, ar tokia informacija turėtų / galėtų būti viešinama.

  7. Išklausykite ir kitą nuomonę,aš ją turiu dar nuo“tarybinių“ laikų.Jie Gavo butą ,o aš -stačiau ,niekas nieko nekompensavo.Pirkom kurą ,už savus pinigus ,jie mokėjo mažus mokesčius.Jei sugedo vamzdis- ateina meistras iš butų ūkio ,aš – kviečiu privačiai…Varva stogas- vėl kvieti tuos ,kurie dengia ,moki pilną kainą.Kai privatizavo butus – tai jau tapo problema privatininkui ,o aš ją turėjau visą laiką.Štai ir dabar,tik užkūrus šildymo katilą laukiu ,kol turėsiu šilto vandens[malkas perkam iš privatininikų].Vandentiekį įrengė meistrai,ir t.t.Ar aš turiu gailėt tų,butuose?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.