Užgavėnių linksmybės

Skubinasi pavasaris ir niekas jam neužkirs kelio prasibrauti į plačias ir neribotas žiemos valdas. Net ir gerai išsilaikiusių ir tvirtų lašininių armija neišturės savo gynybinio bokštelio prieš vieną vienintelį perlįsusį ir kiaurai permatomą kanapinį, kuris atkeliaus su lengvu ir gaiviu pavasario vėjeliu ir lyg niekur nieko perims vėliavą į savo rankas.

Diena, kurią reikia praleisti garsiai, triukšmingai, vaišinantis. Užgavėnių šventės tradicinė prasmė yra vyti lauk visas žiemos dvasias, jas gasdinant įvairių šokių, dainų ir šėlionių gausmu. Oras sklidinas įvairių garsų ir žaidimų nuotaikos taip pat pasitarnauja budinant žemę iš miego ir pranešant jai apie pavasarį.

kauke
Persirengėliai žinomi pačiose įvairiausiose pasaulio kultūrose.

Šiais laikais reikia gerokai susikaupti, kad pajustum tikrąją šventės vertę. O jeigu ir nepavyksta to padaryti, sielotis, žinoma, nereikia. Gyvename saugiomis ir patikimomis sąlygomis, kurios mums užtikrina ramią kasdienybę ir jos nebereikia mitologizuoti laukiant pagerėjimo. Valgydami kasdien silkę, kitą žuvį, baltąją mišrainę, šių gardumynų neesam stebinami švenčių metų. Jei jų ir nebūtų nesijaustume blogai. Tas pats su užgavėnių blynu. Netgi specializuoti restoronai yra, kuriuose kepami išskirtinai vien blynai. Juos kepame kasdien namuose. Ar tikrai šiandien Užgavėnių proga vaišinsitės blynu?

Ne kartą esu aprašinėjęs savo mintis, kad senosios šventės šiuolaikiniam žmogui gali būti aktualios tik lankant jas atmintimi. Skaitant atitinkamą knygą, kodėl ir kaip žmonės švesdavo ir ką jiems ta diena reiškė. Na, o šiandien užsidėti kaukę ir lakstyti su alaus bokalu tarp visomis prasmėmis persisotinusių žmonių yra bereikalingas ir šypsnį keliantis polėkis. Taip pat, kaip surengti prancūzų armijos persikėlimo puotą per Nemuną Kaune. Jau persikėlė? Pabaiga?

Su pavasariu visus, patriukšmaukit ir pašėlkit šeimos tarpe, prisiminkit, kokia svarbi buvo ši šventė. Skaniai ir sočiai pavakarieniaukit!

  • anelija

    Gera šventė – užgavėnės ir vadinamųjų čigonų vizitai. Tik šiandieniniai „čigonai“ smarkiai skiriasi nuo mano vaikystės čigonavimo. Užsuko pas mane du, greitakalbe pasakė tą „aš čigonas Lietuvos…“ turėjau iš rupių (mūsuose razavų) miltų išsikeptų blynų ir pasiūliau. Vienas raukydamasis paėmė o kitas sako „čia ne blynas o dešra nenoriu“ ir nubėgo. Va taip nutiko su mano čigonais.

  • ONA

    Regina, sunku, kai skauda, kai – viena, bet taip būna kartais kiekvienam. Nepasiduokit liūdesiui.

  • regina

    Sveiki ,sulaukę…Šventes švęsk- net Šv.Rašte parašyta.Ir dar-nenuodėmė ,kas į burną;nuodėmė- kas iš burnos.Tik kažko liūdna ,kad senstu ,kad diegliai kamuoja ,kad blynus viena valgau…Tai -pavasario ilgesys,turbūt.