Pastaruoju metu ne kartą per TV teko užtaikyti pasakojimus apie naują madą maisto ruošimo srityje. Taip pat atkreipiau dėmesį skaitydamas keletą interviu internete su garsių Lietuvos restoranų virtuvės šefais.
Ši mada kilo Skandinavijos šalyse, jos esmė – ilgas ir lėtas, tarkime, mėsos kepimas ar virimas žemoje temperatūroje. Vienoje laidoje kulinaras teigė, kad virštienos filė gali būti kepama net iki 5 valandų ar daugiau. Natūralu, mėsa juk turi iškepti, o kuo žemesnė temperatūra, tuo šis procesas ilgesnis. Kita šios populiarėjančios tendencijos paslaptis yra ta, kad maistas išlieka nesugadintas, išsaugomi mineralai, vitaminai, maistinė vertė. Įdomu tai, kad laidos metu buvo demostruojamas šis gaminimo būdas ir virtuvės specialistui ištraukus iš orkaitės iškeptą mėsos gabaliuką ir jį perpjovus, matėsi sultinga, rausva – tarsi neiškepus – struktūra. Tiesa, buvo paaiškinta, kad tai klaidinga išvada. Mėsa puikiai iškepus.
Be abejo, man pačiam neteko lankytis restorane, kur būtų tokiu būdu ruošiamas maistas, tačiau galiu tik įsivaizduoti, kaip išauga tokio maisto ruošimo savikaina ir užsisakyti patiekalą bei staliuką tikriausiai reikia gerokai iš anksto, nes laukti kol iškeps toks kepsniukas pusę dienos nedaug kas gali sau leisti. Kita vertus, pamąsčiau ir apie savo senjorišką dienotvarkę. Irgi, pamaniau, sunkiai rasčiau laiko tokiam ilgam maisto ruošimo būdui, nors, žinoma, didžiąją laiko dalį praleidi namuose. Žinoma, galima užstatyti mėsą ryte ir taip laukti pietų, bet ką gali žinoti, gal kur prireiks išvykti. Man priimtesnis gaminimo būdas, kuomet pilvas pamažu ia urgzti, tuomet ir pradedi gamintis. Kol pasigamini, jau būni išalkęs kaip reikiant. Gaminu dažniausiai apie pusvalandį – valandą.
Kitas įdomus klausimas, kuris man kilo ir kuriam išspręsti reikės virėjo profesionalo pagalbos yra toks: rytietiškoje virtuvėje, ypač kiniečių taip pat akcentuojama sveiko maisto idėja, bet ji pateikiama priešingai – per ypač trumpą daržovių kontaktą su įkaitusiomis keptuvėmis ir puodais. Kiniečiai įpratę daržoves berti į aukštos temperatūros aliejų ir jas ten kepinti keletą akimirkų, kad išliktų puskietės ir pusžalės, t.y. išsaugotų visus vitaminus. Ir iš karto beriamos į lėkštę ir patiekiamos į stalą.
Panašu, kad vyksta variacijos ta pačia tema. Man asmeniškai patogesnė kiniška. Aš jau gana sonokai naudojuosi kinų metodu, trumpai paminkštinu daržoves kaptuvėje, kad išliktų sultingos ir aromatingos ir tuo pat valgau su šaukštu ryžių ar lakštinių.
Parašykite komentarą