Skandinaviškas, lėtas maisto gaminimo būdas

Pastaruoju metu ne kartą per TV teko užtaikyti pasakojimus apie naują madą maisto ruošimo srityje. Taip pat atkreipiau dėmesį skaitydamas keletą interviu internete su garsių Lietuvos restoranų virtuvės šefais.

Ši mada kilo Skandinavijos šalyse, jos esmė – ilgas ir lėtas, tarkime, mėsos kepimas ar virimas žemoje temperatūroje. Vienoje laidoje kulinaras teigė, kad virštienos filė gali būti kepama net iki 5 valandų ar daugiau. Natūralu, mėsa juk turi iškepti, o kuo žemesnė temperatūra, tuo šis procesas ilgesnis. Kita šios populiarėjančios tendencijos paslaptis yra ta, kad maistas išlieka nesugadintas, išsaugomi mineralai, vitaminai, maistinė vertė. Įdomu tai, kad laidos metu buvo demostruojamas šis gaminimo būdas ir virtuvės specialistui ištraukus iš orkaitės iškeptą mėsos gabaliuką ir jį perpjovus, matėsi sultinga, rausva – tarsi neiškepus – struktūra. Tiesa, buvo paaiškinta, kad tai klaidinga išvada. Mėsa puikiai iškepus.

letas kepimas ir virimas

Be abejo, man pačiam neteko lankytis restorane, kur būtų tokiu būdu ruošiamas maistas, tačiau galiu tik įsivaizduoti, kaip išauga tokio maisto ruošimo savikaina ir užsisakyti patiekalą bei staliuką tikriausiai reikia gerokai iš anksto, nes laukti kol iškeps toks kepsniukas pusę dienos nedaug kas gali sau leisti. Kita vertus, pamąsčiau ir apie savo senjorišką dienotvarkę. Irgi, pamaniau, sunkiai rasčiau laiko tokiam ilgam maisto ruošimo būdui, nors, žinoma, didžiąją laiko dalį praleidi namuose. Žinoma, galima užstatyti mėsą ryte ir taip laukti pietų, bet ką gali žinoti, gal kur prireiks išvykti. Man priimtesnis gaminimo būdas, kuomet pilvas pamažu ia urgzti, tuomet ir pradedi gamintis. Kol pasigamini, jau būni išalkęs kaip reikiant. Gaminu dažniausiai apie pusvalandį – valandą.

Kitas įdomus klausimas, kuris man kilo ir kuriam išspręsti reikės virėjo profesionalo pagalbos yra toks: rytietiškoje virtuvėje, ypač kiniečių taip pat akcentuojama sveiko maisto idėja, bet ji pateikiama priešingai – per ypač trumpą daržovių kontaktą su įkaitusiomis keptuvėmis ir puodais. Kiniečiai įpratę daržoves berti į aukštos temperatūros aliejų ir jas ten kepinti keletą akimirkų, kad išliktų puskietės ir pusžalės, t.y. išsaugotų visus vitaminus. Ir iš karto beriamos į lėkštę ir patiekiamos į stalą.

Panašu, kad vyksta variacijos ta pačia tema. Man asmeniškai patogesnė kiniška. Aš jau gana sonokai naudojuosi kinų metodu, trumpai paminkštinu daržoves kaptuvėje, kad išliktų sultingos ir aromatingos ir tuo pat valgau su šaukštu ryžių ar lakštinių.

Komentarai

Atsakymai į “Skandinaviškas, lėtas maisto gaminimo būdas”: 5

  1. Gintautas avataras

    Ačiū, Žilvinai, malonu, kad profesionalas pasidalino įdomia informacija!

  2. Žilvinas avataras
    Žilvinas

    Sveiki, užklydau į šį straipsnį ieškodamas teorinės info. Ir noriu pasidalinti, kad gaminimas žemoje temperatūroje jau yra nebe naujiena ir Lietuvoje, aš esu dirbęs restorane „Lauro lapas” ir restorane „Time” šie restoranai daug gamina žemoje temperatūroje ir tas laiko intervalas gali siekti nuo 30 min – 24h :) visai tai priklauso kokio rezultato iš kokios mėsos tikitės, žinoma kitas dalykas reikalingai kartais inovatyvesnė gaminimo įranga :) Jei norite daugiau sužinoti apie pažangę gamyba galite pasiskaityti knyga http://www.amazon.com/Modernist-Cuisine-The-Science-Cooking/dp/0982761007/ref=sr_1_2?ie=UTF8&qid=1368901341&sr=8-2&keywords=modern+cuisine
    Taip pat pažiūrėkite foto http://www.laurolapas.lt
    Pats esu labai didelis gerbėjas tokio gaminimo ir juo labai mėgaujuosi. ;))

  3. Gintautas avataras

    Kaip supratau ši tema sudomino. Taigi, jau norėjau pridėti krūvą nuorodų anglų kalba, kai netikėtai aptikau lietuvišką straipsnį šia tema, tai daugiau nesivarginu paieškomis. Čia kalbama apie pažandės virimą 15 val., šonkaulių – 12 val., o , beje, kiaušiniai gali būti verdami net pusantros valandos(!), ir t.t.

  4. Gintautas avataras

    Teisingai, aš dar labai mažai suprantu apie maisto ruošimo būdus ir daug skaitau. Tačiau šį kartą kalbėjau ne apie ilgą pasiruošimą, o būtent apie ilgą virimą bei kepimą.

    Štai receptas ilgojo kiaušinio virimo: prie 64.5 laipsnių temperatūros kiaušinį virti reikėtų 45 minutes. http://chubbyhubby.net/recipes/slow-cooking-an-egg/

    Galėsiu rytoj pateikti daugiau nuorodų.

  5. aldonaK avataras
    aldonaK

    P,Gintautai, rašote labai įvairiom temom, taigi, normalu, kad ne viską suprantate.
    Lėtas maisto gaminimas -tai ilgas pasiruošimo procesas: bent 2-3 dienų raciono išankstinis apgalvojimas, žaliavos paruošimas (kruopų mirkymas, mėsos marinavimas ),sukomplektavimas.
    Taigi kol maistą paruoši gaminimui užtrunki žymiai ilgiau, o gaminti reikia trumpai ir karštai apkepant, ir ant mažos ugnies užbaigiant gamybą. Lėtas maisto gaminimas taupo pinigus, leidžia atsisakyti nesveikų ir brangių „pusgaminių”. Be to į lėtą maisto gaminimą įeina ir savo daržovių užsiauginimas ir prieskonių susidžiovinimas ir pan.
    Skandinavams labai imponuoja -patiems pasiruošti maistą, nes jie jau visai „Parduotuviniai”, net mišraines perka parduotuvėse.
    Žodžiu, senjorams labai paranku patiems taikyti „lėtą maisto gaminimą” ir pratinti prie to savo dukras bei marčias.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.