INFORMACIJA EMIGRANTAMS

Pirmiausia grįžus į Lietuvą reikia aplankyti vaikus, tėvus ir kuo daugiau draugų, tiek kiek įmanoma per trumpą sugrįžimą. Po to seka grožio procedūros – nes čia juk viskas pigiau! Kaip?!

Kirpykla, manikiūrai, masažai ir t.t. Iš kart po to sveikatos reikalai: bendroji patikra, odontologo paslaugos emigrantams, receptinių vaistų užsipirkimas ir pan. Paketas taip labai pasiilgstamo tradicinio lietuviško maisto. Keletas tokių labai artimų man žmonių vos randa laiko susitikti trumpam pokalbiui per šią įtemptą sugrįžėlio dienotvarkę. Priešpaskutinį kartą, beje, laiko taip ir nerado. O paskutinįjį sykį net ir nepranešė, kad buvo grįžę.

informacija emigrantams

Informacija emigrantams

1. Grįžus visam laikui atgal į tėvynę – nes tas noras kažkaip vis išlieka ir nepaleidžia, kad jį kur – reikės ieškoti naujų draugų, atnaujinti santykius su buvusiais. Pasaulis bus pajudėjęs ir tie žmonės bus kitokie, nei tuomet kai emigravote. Jūs svarstysite: „vietiniai anglai buvo nepalyginamai artimesni ir kažkaip malonesni, nei dabartiniai vilniečiai“. Ir kažkokie sunkiai apibrėžiami skirtumai atsiradę tarp jūsų ir jų. Lyg ir susikalbate, bet kažkas ne taip.

2. Grįžus visam laikui į tėvynę, reikės ieškotis darbo. Jūsų diplomai ir darbo praktika čia, Lietuvoje, nėra pripažįstama, todėl reikės viską įgyti iš naujo, nuo nulio. Nebent dirbote HSBC banko valdyboje arba Walmart mažmeninės prekybos tinklo vadu Azijos regionui. O jeigu žuvį rūšiavote?

3. Sugrįžę visam laikui, atiduosite skolas už nekilnojamąjį turtą, žlugusį verslą ir vėl reikės viską pradėti nuo nulio – būsite ko gero niekas arba VIP darbo biržos narys.

4. Praleidę 5-10 metų emigrantu staiga prisimenate, kad grįžę į Lietuvą, norėsite gauti pensiją, todėl dar būdami svečioj šaly pradedate  rūpintis fiktyviu įdarbinimu Lietuvoje veikiančiose įmonėse, kad bent kažkas pradėtų kauptis ant senatvės. Nes grįžti kada nors į Lietuvą ir čia numirti juk taip norisi. O kaip gi be pensijos?

5. Grįžę pastebite, kad čia, kaip ir visame pasaulyje, bankrutuoja bankai (ir per vieną pradingsta visos emigracijoje sukauptos lėšos), kad kaip ir visur egzistuoja biurokratija ir korupcija, kad pilna protingų, išsilavinusių ir padorių žmonių – lygiai, kaip ir JAV ar Ispanijoje, gal net daugiau, kad nacionalizmas čia neužmirštas, kaip ir Vokietijoje ar Italijoje, kad jau ir Kaune yra tikro itališko ar indiško maisto, kaip ir Paryžiuje, ir kad tiesiog, kas nori gražiai ir gerai gyventi – taip ir gyvena, kas nenori – taip pat turi tai, ko nusipelnė.

  • Garb. Aldona, aš agituoju už tai, kad žmonės neišvažiuotų, o ne kad negįžtų. Grįžus jiems bus taip pat sunku, kaip emigravus į svečią šalį. o gal net sunkiau.

  • aldonaK

    Labai nevykęs straipsnis. Agituoja negrįžti į gimtinę. Reikia pabūti emigranto kailyje, kad suprastum be Gimtinės -tu niekas, visada būsų „kitoks“, ir tu ir tavo vaikai. Už ką vaikai turi patirti diskriminaciją?

  • aldonaK

    Taigi, straipsnis agituoja – negrįžkite atgal į Lietuvą. Argi taip teisinga? Nejaučiate, kad gyvenimas svečioje šalyje – tai amžinas tremtinio gyvenimas, visada svetimas, visada „kitoks“, visada žemesnis… Tik trečioji (ne antroji) karta tampa tos svetimos šalies lygiateisis pilietis. Tam reikia, kad pirmoji emigrantų karta užmirštų Lietuvą, vaikus augintų svetimos šalies piliečiais, o jau jų (pirmųjų ) anūkai bus amerikiečiai, arba anglai, arba dar kas nors. Tik ne izraliečiais. Žydai taip lengvai nekeičia tautybės. Emigracija -baisi nelaimė mūsų šaliai. Išvažiuoti į pasaulį ir sugrįžti, tai visai normalu, bet nenutolti nuo gimtų šaknų. Būtina siekti dvigubos pilietybės, tai bent antroji emigrantų karta turės savo prigimtinę Tėvynę. Kažkodėl dėl dvigubos pilietybės nevystoma aktyvi diskusija ir neįsiklausoma ką sako mūsų daugiamečiai emigrantai. Gal valdžia nori , kad Lietuva dingtų iš pasaulio, kaip lietaus lašas nuo karšto akmens. Skaudu…

  • Danutė,

    va dėl to,labai abejočiau,nes kiek turiu žinių iš studentų,studijuojančių svetur,jie ruošiami gyvenimui ir profesijai ne vien kemšant teorines žinias,gauna daug praktinių žinių, patirties ir bendraujama su jais visai kitaip.Visa tai negali neatsiliepti būsimam geram specialistui,savo vertės supratimui,požiūriui į žmogų.Nemanau,kad toks specialistas nebūtų pastebėtas ir būtų nereikalingas Tėvynėje.O gal mums tokių nereikia…Tada taip.

  • Būtent, Danute, mūsų diplomai dažnai nieko nereiškia. Bet atvirkštinis variantas taip pat egzistuoja. Jeigu norėsite rimto darbo Lietuvoje, turėsite įrodyti tikrąsias savo žinias, ir kad būsite „kažką“ baigęs Londone ar Vašingtone dar nieko nereikš.

  • Danute,

    „Jūsų diplomai ir darbo praktika čia, Lietuvoje, nėra pripažįstama, todėl reikės viską įgyti iš naujo, nuo nulio“.Nesutinku su tuo,nes ir neemigravusiems lietuviški diplomai yra visiškai nuvertinti,įdomu,koks procentas čia gyvenančių dirba pagal specialybę,nors ko norėt,jei gydytojai dirba karo ministrais,švietimo ministrais,pasidėję savo diplomus stalčiuose…galima vardint ir vardint.