Dar karta apie medų

Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. Kas? Taip taip, kas gi kitas, jei ne medus. Šaltuoju metų laiku, kai siaučia peršalimai, šis produktas dažnai įtraukiamas į mūsų kasdieninį racioną. Tačiau medus gydo ne tik peršalimą…

Nors šioje svetainėje jau yra aprašytas Danutės straipsnis apie medų SALDI DOVANA, bet manau šis skanus ir sveikas produktas nusipelnė kelių temų ir didesnio mūsų dėmesio… Taigi…

Medaus poveikis organizmui priklauso nuo jo rūšies ir nuo dienos meto kuomet jį vartojame:

Liepžiedžių medus (šviesiai gelsvas) rekomenduojamas sergant kvėpavimo takų, skrandžio – žarnyno trakto ir inkstų ligomis. Jis labai tinka inhaliacijoms.

Kiaulpienių medus (tirštas, aitrokas) tinkamas inkstų ligų gydymui.

"Dar karta apie medų"
"Dar karta apie medų"

Kaštonų medus (tamsiai rudas) palankiai veikia kraujo krešėjimo sistemą (antitrombocitinis).

Grikių medus (nuo šviesiai gintarinės iki rusvos spalvos) gerina kraujotaką.

Lankos žolynų medus malšina skausmą ir uždegiminius procesus

Dobilų medus didina potenciją

Aviečių medus ypatingai sveikas peršalus arba susirgus gripu. Naudojamas kaip lokalinė priemonė jis efektyviai gydo stomatitus ir gleivinių uždegimus. Kristalizuojasi. Dažnai būna baltos spalvos ir pasižymi maloniu skoniu.

Akacijų medus (šviesus skaidrus) gydo širdies – kraujagyslių sistemos ligas, virškinamąjį traktą, moterų lytinių organų uždegimus.

Barkūno medus (šviesus) veikia kraujo krešėjimo sistemą.

Raugerškio medus (rusvas, žalsvai gelsvas, specifinio aromato) tirština kraują.

Pastarnokų medus dažniausiai vartojamas gydant skrandžio, virškinimo sistemos susirgimus, opas, gastritus. Renkamas nuo laukinių pastarnokų žiedų. Susikristalizvęs pastarnokų medus būna rudos spalvos ir pasižymi švelniu skoniu.

Rugiagėlių medus (bespalvis, skaidrokas) ramina nervus, varo tulžį, naikina bakterijas.

Miško medus pasižymi labai maloniu aromatu. Jis yra labai sveikas ir turi neginčytinų gydomųjų savybių: antibakterinių, priešuždegiminių. Taip pat lipčius (miško medus) naudojamas ir skausmui malšinti. Jis gerai pasižymėjo gydant kvėpavimo takų susirgimus (uždegiminius ir alerginius). Bitės gamina šį medų iš miško medžių, krūmų ir žolių nektarų. Lipčiuje yra ožkarožių, gudobelių, blindžių, karklų (gluosnių), šermukšnių, žemuogių, mėlynių, raudonėlių, čiobrelių, pakalnučių, rugiagėlių, dašių ir kitų “miško gyventojų” nektarų.

Vakare jokiu būdu negalima vartoti tonizuojančio medaus. Toks yra tamsus grikių, viržių, miško medus. Grikių medus itin rekomenduojamas vyrams. Šiame meduje esantis rutinas neleidžia kalkėti kraujagyslėms, praplečia jas, gerina kraujo rodiklius, saugo nuo vėžio, Alzhaimerio ligos.

Tikras grikių medus yra pilkšvokas, karamelinės spalvos, yra rašoma, kad jis nelabai malonaus kvapo, bet čia skonio dalykas man, asmeniškai, tas kvapas labai patinka. Šio medaus įdėjus į kavą jaučiamas kapučino skonis. Jį reikėtų valgyti ryte.

Sergant gastritu, opalige, kolitu, kepenų arba tulžies pūslės ligomis, visa medaus paros dozė (70 – 100 g.) ištirpinama 0,5 l medetkų užpilo ir išgeriama per dieną.

Sergant gastritu, pablogėjus virškinimui, galima medų vartoti su jonažolių, ramunėlių, pipirmėčių, melisų užpilais.

Jeigu nevalgius vartojamas medus sukelia rėmenį, užuot gėrus vandeninį jo tirpalą, verčiau vartoti medų, ištirpintą piene arba sumaišytą su varške ar koše.

Medumi taip pat galima gydyti kepenų ir tulžies latakus. Jame esančios medžiagos stiprina organizmo apsaugines galias, šalina kepenų ląstelių patologinius pokyčius, gerina kepenų, tulžies pūslės ir jos latakų funkcijas. Siekiant išvengti šių organų ligų arba jų progresavimo, patartina 2 – 3 kartus per dieną vartoti tokį tirpalą: 2 arbatinius šaukštelius medaus ištirpinti 1 stiklinėje šilto virinto vandens (arba 1 arbatinį šaukštelį medaus ištirpinti 0,5 stiklinės obuolių sulčių). Minėtas ligas galima sėkmingai gydyti medų derinant su fitoterapija ( gydymu vaistiniais augalais). Sistemingai vartojant medų ir augalų užpilus arba nuovirus, normalizuojasi tulžies gamyba ir skyrimasis, išnyksta uždegiminiai procesai ir pavojingi mikroorganizmai, pagerėja virškinimo procesai. Į 1 stiklinę vaistinio augalo arba vaistinių augalų mišinio užpilo ar nuoviro dedamas 1 valgomasis šaukštas medaus.

Medumi nuo seno buvo gydomos žaizdos. Dabar jau ir moksliškai įrodyta, kad medus valo žaizdą, naikina mikrobus, stimuliuoja audinių regeneraciją, gerina kraujo bei limfos apytaką ir kartu skatina gijimo procesus. Teigiama, kad medus gali išgydyti, net sunkiai gyjančias žaizdas. Tokias atvejais žaizdą reguliariai reikia tepti medumi ir aprišti steriliu bintu.

Medumi galima sėkmingai gydyti infekuotas žaizdas, nudegimus ir nušalimus, pūlingas odos ligas. Jis naudojamas kaip tepalas.

  • Marena

    O dar būna ir „širšių medaus“! Kas ragavote? :)

  • leontina

    Dar būna lipčiaus medus, renkamas nuo liepų lapų.

  • Patricija

    Bet bitutės reikalauja ypatingos priežiūros, kad laiku viskas būtų atlikta.

  • Regina

    Vasarą Kauno Mugėje pirkau klevo medaus – nors pasijuokiau iš bitininko ,kaip jis tas bitutes gano ,kad tik iš klevo medų neštų…bet jis paaiškino ,kad pagal medaus kvapą nustato.O kvapas tai dar negarantuoja gydomųjų savybių ,tiesa?Kai taip aiškina ,aš paklausiu;kas matė tą,kuriam padėjo ?Dabar geriu arbatą su NATURALIU medum .R

  • Mėgstu šiltu vandeniu užpilti medaus šaukštelį ir gerti skanų gėrimą.Daudelio Rausvės minimų medaus rūšių nesu ragavęs.

  • mecislovas v

    ..nepaminėjote nedaus masažo-kūną ištepa medumi,daro masažą ,o paskui nulaižo…-cha,cha,cha (ir skanu ir sveika).
    Medų aš tai tik valgau ,o gydausi bičių šeimos produktu-propoliu.Darau profilaktiškai ingaliacijas,pažeistą odą tepu spiritine propolio tinktūra. Tai žymiai efektyviau nei ant odos tepti medų…