Nors man prie širdies tradicinė lietuvių virtuvė, tačiau kartais paieškau ir naujų valgių įprastiniams pietums paįvairinti. Kadangi mano biudžetas yra labai ribotas, tad nemėgstu tokių „aukštuomenės kulinarijos“ receptų, kuriems reikia lašišų, liežuvių, kumpių, parmezanų, jūros šukučių ir pan. Šis receptas gana paparstas, tačiau šeimai labai patiko ir sakė, kad labai kvepia Kalėdomis, taigi siūlau ir jums paeksperimentuoti: Advento ir artėjančių Kalėdų proga siūlau pasigaminti kvapnios lęšių sriubos.
Nors kadaise lęšiai buvo laikomi varguolių maistu, tačiau šiandien verta prisiminti šį ankštinių šeimos augalą – jo sėklose baltymų yra daugiau nei mėsoje, taip pat gausu mineralinių medžiagų ir ląstelienos. Vegetarai lęšiais keičia mėsą, tačiau ir mums pravartu kartas nuo karto atsisakyti riebių kepsnių ar nežinia iš ko padarytų dešrų, juolab kad lęšiai ne tik maistingi, bet, kaip parodė moksliniai tyrimai, mažina onkologinių ligų riziką. Be to, skirtingai nuo kitų ankštinių šeimos atstovų, jie nesukelia meteorizmo.
Reikia:
– apie 2 stiklinių raudonųjų lęšių – jie kiek brangesni už ruduosius, tačiau greičiau išverda ir gražiau atrodo, nei rudųjų lęšių sriuba, nors galima imti ir ruduosius;
– 1 didelio apelsino;
– gabalėlio imbiero;
– 1 valg. š. sviesto ghi (bent jau aš naudoju tik jį, paprastas sviestas kepant dega), arba aliejaus;
– svogūno;
– kelių skiltelių česnako;
– daržovių sultinio arba vandens;
– druskos;
– prieskonių: saldžios paprikos, ciberžolės miltelių (aš naudojau tik ciberžolę).
Susmulkiname česnaką ir svogūną (aš dažniausiai česnako skilteles sutrinu), pakepiname ant įkaitinto sviesto kol pakvips. Tada dedame smulkiai sutarkuotą imbiero šaknį, saldžiąją papriką ar/ir ciberžolę, uždengiam keptuvę dangčiu ir patroškinam kelias minutes.
Perplautus lęšius verdame sultinyje ar tiesiog vandenyje, kol suminkštės. Tada į puodą sukrečiame svogūnų-imbierų masę, užkaitiname ir, prieš pat išjungiant ugnį, supilam išsunktas apelsino sultis. Pasūdome (sūdau maistą visada tik baigus gaminti) ir, uždengus dangčiu, leidžiame pastovėti kelias minutes, kaip aš sakau – įkvipti. Dar užmetu rankšluostėlį ant puodo, kad šiluma nepabėgtų.
Sriuba soti, bet pilvo neapsunkina, kvapni ir šildanti – tikra žiemiška sriubytė. Skanaus!
Parašykite komentarą