Skelbiu savaitgalį atsiųstas Zitos Valerijos eiles:
Rekviem vasarėlei…
Keli atodūsiai, kad karšta
Ir tvanku,
Kad saulei kepinant galvelė
Kaista
Ir einant kvepiančiu
žiedais lauku
gėrėtis
Pamirštu,
Nes kūną glembantį
nešt
Kojom nuosavom
Jau darosi
sunku…
Ech, vasarėle,
taip laukta
Kodėl nespėju niekad
Tavosioms dieviškoms grožybėms
Duoklės atiduoti-
Tik kaktą prakaituotą
šlapiu delnu braukiu
Ir kad toli teks eit-
Imu dejuoti…
žiūrėk, o laikas
jau skaičiuoja
Tavo viešėjimo
blyksnius
Paskutiniuosius
Ruduo galantiškai
jau lenkias
Ir palydėti tolimon kelionėn ruošias
Su lietumi ir vėjais
Barstančiais lapus
šarvuotas
Su mano ilgesiu, gėla,
Kad taip ir neišmokau
tavęs
Lauktoji, apdainuoti…
Parašykite komentarą