Skelbiu savaitgalį atsiųstas Zitos Valerijos eiles:
Rekviem vasarėlei…
Keli atodūsiai, kad karšta
Ir tvanku,
Kad saulei kepinant galvelė
Kaista
Ir einant kvepiančiu
žiedais lauku
gėrėtis
Pamirštu,
Nes kūną glembantį
nešt
Kojom nuosavom
Jau darosi
sunku…
Ech, vasarėle,
taip laukta
Kodėl nespėju niekad
Tavosioms dieviškoms grožybėms
Duoklės atiduoti-
Tik kaktą prakaituotą
šlapiu delnu braukiu
Ir kad toli teks eit-
Imu dejuoti…
žiūrėk, o laikas
jau skaičiuoja
Tavo viešėjimo
blyksnius
Paskutiniuosius
Ruduo galantiškai
jau lenkias
Ir palydėti tolimon kelionėn ruošias
Su lietumi ir vėjais
Barstančiais lapus
šarvuotas
Su mano ilgesiu, gėla,
Kad taip ir neišmokau
tavęs
Lauktoji, apdainuoti…
Tas eilėraštis…gal ne Zita Kolona,o Valerija Kolona,su kuria susirašinėjo Mikelandželas.To betrūko,kad taurią moterį kas pavadintų Zose,kaip kokią melžėją iš kaimo.Stilių jaust reikia…
Dar galima dainuot;gyvenimas- dar nesušoktas tango…R
O taip,tikra tiesa,bet kuris metų laikas,kurio dar pavyks sulaukti,bus dar viena gyvenimo dovana.Aš kiekviename metų laike randu džiaugsmo savo dūšiai.Kad tik Dievas kuo daugiau tų metelių leistų pagyventi.Juk taip įdomu pamatyti, ko dar ta žmonija prisigalvos…
Reginut, o aš negalvoju apie tai, kad trumpės ir trumpės sekundės, galvoju tik, kad žiemą ilgiuosi pavasario, vasaros, nes pražįsta žemė, toks dieviškas grožis ir dėkodama Dievui už tai, kad pragyvenus dar vieną vasarą turėčiau vis tik pastebėti tą grožį, pasidžiaugti juo, nes labai jau visi metų laikai sulaukus rudenėlio, mums be galo brangūs, tad duok Dieve mums visiems daug dar vasarų, daug dar žiemų…
Šaunuolė Regina. :) Taip ir toliau!
Nežinau kodėl, bet niekada negodoju vasaros. Gal kad karšta būna, o aš šalčio mėgėja. Net nelaukiu taip labai jos. Eilėraštis įdomus, nes buitinis motyvas persipina su lyrizmu ir filosofine mintimi. Mėgstu tokius.
O aš,perskaičius ,rekviem,uždainavau ;bus dar vasarų ,bus dar žiemų.Tik trumpės ir trumpės tos sekundės.Šauks keliai dar mane iš namų ,dar tikėjimas gundys ir gundys…R
Myliu eiles ir kuo toliau, tuo labiau. :) Pati nekuriu, bet daug kitų sueiliuotų moku mintinai.Tai gerina atmintį, balsą, pakelia nuotaiką. Eilės mintinai ypač gerai, kai nėra su kuo kalbėtis, na, kad kalbėti nepamirštum. :))
Nelabai žaviuosi eilėmis,bet šitos įkrito tiesiai į širdį.Nuostabios