Lėktuvo bilietai – mažiau nei pensija

667airplane

Didžioji visuomenės dalis įsivaizduoja, kad pagyvenę žmonės negali keliauti ir turi lindėti namuose ir taupyti savo pensiją kažkam. Toks įsitikinimas yra absurdiškas, ypač kai keliauti galima pigiai. Dabar lėktuvo bilietai kainuoja 100-300 litų į abi puses, todėl pakeliauti gali ir senjorai. Kas trukdo? Yra keletas dalykų, kuriuos reiktų aptarti…

Pinigų taupymas. Dauguma senjorų bando sutaupyti atidėdami keletą litų nuo pensijos. Per dešimtis metų sunkaus taupymo susikaupia nemaža sumelė, kuri dažniausiai atitenka vaikams arba vaikaičiams. Taip neturėtų būti. Vaikai jau suaugę, ir tegul patys užsidirba savo reikmėms. Jų nebereikia remti, ypač iš pensijos ar pašalpos. Tai sunku pripažinti, tačiau reikėtų, norint šiek tiek labiau pasirūpinti savimi.

Tolima kelionė. Kiek laiko iš Vilniaus autobusu važiuojate į Palangą ar Šventąją? 5-6 valandas. Lėktuvu iš Vilniaus į Barseloną ar Romą nuskrendate per 3 valandas. Dar po pusantros valandos reikia sugaišti oro uoste sėdint ir laukiant lėktuvo. Gaunasi tos pačios 5-6 valandos, tai kažin ar kelionė į Pietų Europą yra tokia jau ir tolima?..

Kalbos barjeras. Čia sunkiausias momentas, tad tektų pasimokyti keleto žodžių angliškai, kad galėtumėte paaiškinti viešbutyje, ko jums reikia ar paklausti, kur eiti.

Kelionė yra brangi. Lėktuvo bilietai kainuoja 100-300 litų į abi puses per įvairias akcijas, tad ji nėra tokia jau brangi, kaip gali atrodyti. Aišku, kainuos viešbutis, tad reikia planuoti kelionę iš anksto ir pasveriant visas „UŽ“ ir „PRIEŠ“.

Kelionė lėktuvu – pavojinga. Jei turite skrydžio baimę – pavojinga. Jei prastai su širdimi – pavojinga, bet jei esate gana sveiki, tai baimintis nėra ko. Lėktuvai krenta itin retai, tad važiuojant autobusu ar automobiliu yra kur kas daugiau galimybių patekti į avariją.

Jei noras keliauti yra didelis, tai ir trukdžių savo norus ir svajones įgyvendinti bus mažai. Vienintelis didelis trukdis yra sveikata, kuri nėra prognozuojama. Bet kuriuo atveju, reikia rizikuoti, ar trūnyti namuose ir žiūrint pro langą svajoti apie žydrą jūrą, ar nuskristi į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir pasimėgauti šiluma ir grynu pajūrio oru vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Pinigai nėra svarbiausias momentas gyvenime, tad lėktuvo bilietai nenuskurdins. Kokybiškas poilsis ten, kur šilta yra užsitarnautas sunkiu viso gyvenimo darbu, tad praleista proga yra gana skausminga.

  • nasturta

    Visiškai pritariu ir agituoju savo drauges,tik ne kiekviena tai supranta…Geras straipsnis,ačiū Tomai!

  • Janina

    Tomai, norėčiau sužinoti, už kiek pigiausiai galima gauti lėktuvui bilietą skrydžiui į Puerto Riką. Aš pati nemoku ir nežinau, kur ir kaip ieškoti.

    • Tiksliai ir aš nežinau, galbūt reikėtų ieškoti kelionių agentūrų google paieškos pagalba ir tiesiog lyginti jų siūlomų bilietų kainas.

  • manynia

    Visu šimtu procentų pritariu jūsų mintims.Visa tai esu išbandžiusi tais vadinamais tarybiniais laikais.Uždirbdavau nedaug,bet nė vienas atostogas nesėdejau namuose.Vos mažesniam vaikui sukako 2 metai pradėjau vežiotis prie jūros.Iš pradžių prie Baltijos.Jeigu ir mažai saulės būdavo ,vistiek kantriai tarnaudavom pliaže.Vaikai net pašiurpę į vandenį lįsdavo .Ir žinoma savo noru,niekad prievarta neliepdavau grūdintis.Vieną kartą vyras atvažiavo parsivežti,ant kranto pastovėjo su švarku apsirengęs ir nutarė,kad mes išprotėję,jeigu tokiam šaltyje vandenyje taškomės.Bet man per žiemą nereikdavo nedarbingumo lapelių dėl vaikų ligų prašyti.
    Vėliau pradėjom važinėti prie Juodosios jūros.Labai pamėgom Jaltą.Dešimčiai dienų vienam žmogui pakakdav0 150 rublių.Tai kelionė,nakvynė ,maistas(labai dažnai-koldūnai).Bet jūra,saulė,puiki gamta tai visiems vienoda-ir tokiems kaip mes,ir turtuoliams,gyvenantiems prašmatniose vilose.Girdėjau patarimų,kad geriau juodai dienai pasitaupyčiau.Bet praėjo keletas metų ir tų taupiųjų draugų santaupos perniek nuėjo.Tai infliacija suėdė, tai pinigų reformos visas santaupas į niekalą pavertė.O mano prisiminimams jokios infliacijos ne baisios.Dažnai su vaikais prisimename kaip šaunu buvo vienoje ar kitoje vietoje.Jalta,Sočis Batumis,Tbilisis,Bulgarijos miestai,Lietuvos kurortai-tikrai turiu ką senatvėje prisiminti.Ir nesigailiu,kad netaupiau.
    Dėl pagalbos užaugusiems vaikams,tai manau,kad turim leisti jiems patiems savo džiaugsmus ir rūpesčius išgyventi.Jeigu padarai už žmogų tai,ką jis pats gali pasidaryti,tai pavagi dalį jo gyvenimo.Mano mama sakydavo,kad reikia po vandens čiaupu pakišti rėtį ir leisti į jį vandenį.Kai rėtis bus pilnas,tada vaikai pasakys,kad jiems pinigų nereikia,jau gana.
    Mes jau nelabai jauni,tai skubėkim pasinaudoti galimybe pamatyti pasaulį.Aš dar ir dabar netupiu namuose.Kur arčiau su vyru automobiliu važiuojame.Į tolimesnes keliones keliauju su Trečiojo amžiaus universitetu.Tai nuostabus dalykas senjorams Ir nebrangu,ir bendraamžių kompanijoje daug maloniau.