Daržo kenkėjai

kenkejaiSodindami daržoves įdedam daug meilės, darbo ir pastangų, taigi norisi, užsiauginti sveiką ir gausų derlių. Deja daržoves mėgstame ne tik mes, bet ir įvairūs kenkėjai. Štai keletas jų rūšių ir kovojimo su jais būdai:

Amarai

Jie gali pasirodyti darže ant bet kurių augalų ir bet kuriuo metu. Čiulpia augalų sultis, išskiria saldžią lipnią medaus rasą, kuri užpildo lapų plyšelius, sudaro sąlygas grybui atsirasti, platina virusines ligas.

Apsaugos priemonės. Stiprius kietus augalo lapus dažnai pakanka apipurkšti stipria vandens srove. Gelbsti taip pat ir barstymas akmens dulkėmis ir kalkių milteliais bei purškimas nenuodingais kalio druskų tirpalais. Pupeles mažiau puls pupinis amaras, jeigu žydėjimo metu nupjausime ūglių viršūnes, anksti sėsime arba sodinsime išaugintus daigelius.

Daržovinės musės

Joms priskiriamos įvairios rūšys (kopūstinė, svogūninė, morkinė musė), kurios kenkia daržovėms. Daugiausia žalos daro šaknis graužiančios šių musių lervos.

Apsaugos priemonės. Augančius augalus uždengti nuo vabzdžių saugančiais tinklais. Nuo morkinės ir svogūninės musės galima apsiginti, augindami vienoje lysvėje svogūnus ir morkas (tą jau minėjau savo straipsnyje „Sėjomaina“), o kopūstinėms daržovėms ant šaknies kaklelio uždėti specialią apykaklę (parduodama specialiuose parduotuvėse), kuri neleidžia musėms padėti kiaušinėlių. Jokiu būdu netręšti dirvos šviežiu galvijų mėšlu.

Kopūstinis baltukas

260px-Pieris_brassicae_-_lt
Kopūstinis baltukas

Gerai pažįstamas baltas drugys su tamsiomis dėmelėmis ant sparnų. Jų vikšrai graužia kopūstinių daržovių lapus ir užteršia juos savo išmatomis.

Apsaugos priemonės. Rinkti kiaušinėlius ir vikšrus; kai vikšrų labai daug, purkšti nenuodingu, naudingiesiems vabzdžiams nekenkiančiu preparatu Bacillus-thuringiensis.

Kurkliai

Gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose.

Apsaugos priemonės. Kurklį iš jo gyvenamosios zonos išnaikinti yra sunku – „Decis“ (vabzdžių naikinimo cheminis preparatas) tik kuriam laikui juos atbaido, tačiau vėliau jie vėl grįžta į tas pačias vietas. Vienas paprastas būdas yra rudenį iškasti ~50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo. Kurkliai žiemojimui ieško sąlyginai šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Orams atšalus, duobę atkasti ir visą turinį paskleisti plonu sluoksniu. Kurkliai sušąla. Kitas labai efektyvus būdas – įsigyti cheminio preparato, kuris rusiškai vadinasi „Медведка“. Veiksmingesnis yra „Медветокс“.

Nematodai

Mažytės siūlo pavidalo kirmėlynės puola šaknis, ūglius ir lapus. Augalai deformuojasi, nustoja augti.

Apsaugos priemonės. Laikytis kasmetinės sėjomainos, greta auginti įvairių rūšių daržoves. Nuo šaknų nematodų apsaugo serenčiai. Biologiniame sode nematodai pasitaiko gana retai.

Paprastieji pelėnai

Tai patys įkyriausi ir didžiausi sodo kenkėjai, nuo kurių kenčia visos daržovės, net jauni vaismedžiai.

Apsaugos priemonės. Vienintelė apsaugos priemonė gaudyti spąstais.

Pilkasis pelėsis

Šis grybas kenkia silpniems augalams. Pirmiausia jis puola jau pažeistus arba skurstančius augalus. Drėgnas oras, per tankiai susodinti augalai, kai tarp jų nepatenka oras, skatina pelėsio atsiradimą. Kenkia agurkams svogūnams, gūžinėms salotoms. Pilka grybiena aptraukia lapus bei vaisius ir augalas galiausiai žūva.

Apsaugos priemonės. Svarbiausia – nesėti ir nesodinti augalų per tankiai arba laiku išretinti. Nepertręšti azotinėmis trąšomis ir rūpintis gerai subalansuota augalų mityba. Rūgščias dirvas kalkinti dumblių kalkėmis arba klintmilčiais. Smarkiai pažeistus augalus sunaikinti, kad infekcija neplistų toliau

Pelėdgalvių vikšrai

Įvairių pelėdgalvių lervos ypač aktyvios naktį. Jos graužia daugiausiai jaunų kopūstinių daržovių ir salotų šaknis, lapus.

Apsaugos priemonės. Aplink pažeistus augalus nuolat purenti žemę ir rinkti vikšrus (taip pat ir nuo augalų). Reguliariai laistyti ir mulčiuoti, kad dirvožemis būtų visą laiką drėgnas. Tarp augalų pabarstyti bitkrėslių.

Spragės

13
Spragės

Tai smulkūs smulkūs vabaliukai, kuriuos pastebime aptikę išgraužtas skyles kryžmažiedžių augalų, pavyzdžiui, kopūstų, ridikų, ridikėlių, lapuose.

Apsaugos priemonės. Kadangi spragės bijo drėgmės, reikia daržoves nuolat laistyti; taip pat padeda ir mulčiuos. Be to, kryžmažiedžius augalus galima sodinti kartu su špinatais ir salotomis.

Šliužai

Turbūt nėra sodo, kuriame nebūtų šliužų. Jie gali plikai nugraužti augalus, ypač jaunus.

sliuzas-300x225
Šliužas

Apsaugos priemonės. Sėjos ir daigų lysves nesunku apsaugoti specialiais tinklais nuo šliužų, nes lysvės užima nedidelį plotą. Veiksminga priemonė – nuolat rinkti suaugusius šliužus. Galima įrengti ir spąstus – įkasti sulig žeme lygiadienius indus (kad ir jogurto indelius) ir pripildyti alaus. Jo kvapas vilioja šliužus. Išdėliojus darže lenteles, plytas arba rabarbarų lapus, galima surinkti po jais nuo kaitros pasislėpusius šliužus. Medžio pelenų arba kalkių užtvaros veiksmingos tol, kol nepradeda lyti.

Vabalų lervos

Mėgstamiausias šių lervų maistas yra salotų šaknys, nevengia jos ir morkų, bulvių, kopūstų bei pomidorų.

Apsaugos priemonės. Žemę reiktų gerai supurenti. Per pusę perpjautos bulvės, pjūvio puse įspaustos maždaug 3 cm į žemę, gali būti jaukas, nuo kurio reikia nurinkti lervas.

Žemėje gyvenantys vikšrai

Įvairių naktinių drugių lervos aktyvios naktį ir apgraužia šaknis bei lapus. Labiausiai jos mėgsta jaunus kopūstų ir salotų daigus.

Apsaugos priemonės. Iš naujo supurenti žemę aplink pakenktus augalus, surinkti vikšrus. Reguliariais laistant ir mulčiuojant palaikyti pastovią drėgmę, tarp augalų paguldyti paparčių lapų.

Daržo pagalbininkai

darzoviu-kenkejai
Mažosios pagalbininkės

Vis dėlto cheminių preparatų reiktų naudoti kuo mažiau, nes jie sutrikdo biologinę dirvos pusiausvyrą ir naikindami kenkėjus, pakenkiame naudingiems organizmams.

Ne visi vabzdžiai ir gyvūnai kenkia mūsų daržui. Yra ir kovojančių su kenkėjais. Vieni iš jų yra. Boružės, žygiai, auksaakės, vyčiai, įvairios vapsvos ir plėšriosios blakės.

Geri pagalbininkai yra vabzdžius lesantys paukščiai giesmininkai, o iš žinduolių – ežys ir kirstukas. Dar reikėtų paminėti rupūžes ir driežus.

Prisijunkite prie diskusijos

Komentarų: 16

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

  1. Sofija ,aš ,kaunietė ,pirkau ūkinių prekių centre SANTERA ,nes man pakeliui į sodą.O del mišinio,gal JŪS taip nedarykit ,aš tik kriaušes gelbejau.

  2. Ačiū, Regina, už įsiterpimą, bet receptą būtų gerai sužinoti iki galo.Kokiu santykiu tuos miltelius maišyti su vandeniu ir kur juos galima įsigyti?

  3. leiskite,įsiterpti ,;yra tokie stebuklingi milteliai TARIN(100g kaina6,60}.Man patarė gėlininkė ,kai nebežinojau ,kaip gintis sode nuo visokių bjaurybių.Kadangi išnyko skruzdes ,kurkliai,tai ,pasidarius vandeninį tirpalą ,purškiau kriaušių lapus ,,,lizdus ,,slyvose,vyšnių lapus.Ypač nepatiko juodųjų serbentų viršūnelese įsikūrusiems parazitams-nuploviau ,ir dingo.R

  4. Siulau agurgus purksti nuo miltliges 0.5 ltr pieno sumaisytu su vandeniu per puse ir 20 lasu jodo. Purksti lapus kas savaite.

  5. Patricija,o jeigu jau ant pradėjusių megsti agurkų,atsirado mažų gelsvų dėmelių ar padėtų asiūklių ištrauka? Ir kokio stiprumo ją daryti?

  6. Dabar pats agurkų auginimo metas:patarsiu kaip apsisaugoti nuo miltligės-vos tik išdygusius reikia laistyti asiūklių ištrauka.

  7. Sodininkui, nėra už ką, kad tik padėtų.
    Leontinai, na bandykit visus būdus ir gal pavyks bent gerokai apmažinti. Linkiu sėkmės!
    Palergonijai, jei voratinkliais aptrauktos įtariu, kad tai voratinklinės erkės, nors gali būti ir kitokios kirmėlaitės. Standartinės natūralios priemonės yra ūkinio muilo pamuilės(10-30 g muilo 10 l vandens) įvairių žolių ištraukos (bitkrėslių, ramunėlių, asiūklio, dilgėlių, tabako), taip pat česnakų, svogūnų nuoviras. Beje nudžiuvusias ir labai kenkėjų pažeistas šakeles ar lapus reiktų nuskinti ir sudeginti, kad neplistų.

  8. Nuvažiavus į sodą apstulbau-vyšnios ir slyvos užpultos kenkėjų,šakelės apdžiuvusios ir voratinkliais aptrauktos.Taip nenorėjau naudoti chemijos…bet ką daryti,kaip apsaugoti medžius nenaudojant insekticidų?Bijau,kad nieko nedarant,gali žūti medžiai.Gal kas patartumėt?

  9. Rausvei, žemės dirbamos turime nedaug, sumažinome iki minimumo. Pasilikome vasarai esant reikalui, tam kartui. Likęs plotas veja. Aš manau, kada buvo žemės daugiau dirbamos, jie ir „ganėsi“ laisviau. Dabar mažesniame plote, jų labai „tiršta“. Reikės pabandyti, nuodų žiurkėms. Ačiū už patarimus.

  10. Aš į kurklių landas pribėriau nuodų žiūrkėms, tai jų nemažai išlindo į paviršių ir nudvėsė. Tik reiktų kad žemė būtų drėgna.

  11. Tikriausiai pas jus žėmės plotas nemažas… Na bandykit, kurį nors iš tų būdų, gal padės. Nuo nuodų jie tik nugaišta keli, o nuo kvapų, kurių nemėgsta, jie persikelia į kitą vietą.

  12. Įvairiai bandėm kariauti su kurkliais. Pirkome nuodus, nugaišdavo keli, Į žemę kasėme stiklainius su alumi, nepasiteisino. Daugiausia sunaikindavome pavasarį. Kada perpuvusį žolių kompostą, skleisdavome ant lysvių. Tikriausiai jie ten žiemodavo, jų ten rasdavome daug. Bet labai daug ir gyvų liko. Ankstyvų ridikėlių kaip ir neragavome.Nespėjo užaugti. Pernai agurkus sodinome indeliuose, išpjovę dugną. Per daugelį metų, porą kartų teko aptikti lizdą, bet čia laimė, kaip loterijoje.

  13. Taip tie vabalai ir skraido, o be to kandžiojasi, kaimynei į kojos pirštą įkando tai net pajuodavo. Iki šio laiko mes nuo kurklių nebuvome smarkiai nukentėję, tik kartais vieną kitą daigelį nugrauždavo, nes pas mus labai daug kurmių. Ankščiau burnodavom, kad kurmiai iškelia daržoves, o pasirodo tai nėra blogiausias dalykas. Šiemet šiltnamyje „apsigyveno“ kurkliai ir baigia nugraužti mūsų agurkų daigelius, taigi pradėjau domėtis kaip su jais kovoti. Parašysiu ką sužinojau, o ar veiksminga dar nežinau. Taigi jie nemėgsta chrizantemų ir žalių alksnio šakelių kvapo. Chrizantemų kotukus smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su dirvožemiu, o alksnio šakeles smaigstyti į dirvožemį ir nudžiuvus pakeisti naujomis. Taip pat jie nemėgsta silkinių žuvų kvapo, jų gabaliukus įkasti į žemę, kur dažniausiai lankosi kurkliai. Dar vienas receptukas tai sugrūsti kiaušinių lukštus, sumaišyti su saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įkasti į žemę. Privalgę jų kurkliai žūna. Gegužį iki birželio pradžios, kokius 3 kartus giliai purenti tarpueilius ir aplink nukentėjusias daržoves, taip galima išversti ir sunaikinti jų lizdus bei kiaušinius. Dar variantas aplink „puolamas“ daržoves prismaigstyti skardos gabaliukų. O kaip Jūs kovojote?

  14. Ačiū, labai geri patarimai. Gal kartais žinote, kokią veiksmingą priemonę, nuo kurklių. Daug metų kovojame su jais , kartais mums mažiau lieka, negu jie sugraužia ,arba apgraužia. Ir vabalas baisus, didelis apie 6-7 cm. ilgio. sparnai maži, bet sako kad ir jis skraido.Gyvena sunkiose dirvose, o mūsų darže kaip tik toks dirvožemis. Būčiau dėkinga už patarimus.