Eilėraštis dukrai – Zanavykų manasis kraštas

Šį eilėraštį sukūrė Alginos (Adėlės palatos draugės) mama. Štai jo dedikacija:

Šešupė
"O Šešupe miela, mano krašto juosta"

Būk laiminga.

Būk labai, labai laiminga.

Kai manęs nebebus,

Pažvelk ir prisimink.

Leonora Petrauskienė.

Zanavykų manasis kraštas.

Zanavykų kraštas vis garsus nuo seno,

Nes čia daugel vyrų įžymių gyveno.

Čia miškų kalvelės, ten Šešupė plaukia,

Drobių audėjėlės linksmą dainą traukia.

Čia rugiai siūbuoja, ten lineliai žydi,

O vėjelis dainą per laukus palydi.

Čia šilotas ošia, ten bažnyčios bokštai.

Kiek prisiminimų dainom apdainuota.

Čia prie kelio kryžius, ten kapai senolių

Kiek čia kambarėlių mūsų apraudotų.

Čia sena sodyba, ten gandrai kalena,

O pakluonėj beržas pirmą meilę mena.

O prieš daugel metų knygnešiai čia ėjo.

Už tą šviesos žiburėlį katorgoj kentėjo.

O Šešupe miela, mano krašto juosta,

Kiek tu daugel iškentėjus karo metų mūšiuos.

Žydinčios pakrantės miniom išraizgytos,

Sraunus tavo vandenėlis su krauju maišytas.

Verkė motinėlės dukrų ir sūnelių.

Per Šešupę išlydėtų, svetimon šalelėn.

Ei jūs zanavykai, svetur išblaškyti,

Beržų šakos moja – grįžkite namolio.

Leonora Petrauskienė.

Parašykite komentarą