Aplink Kauno marias. Salomėjos Nėries memorialinis muziejus

Salomeja_Neris_2007-05-20
Salomėjos Nėries memorialinis muziejus

Tikriausiai visi esate girdėję poetę Salomėją Nėrį ir daugiau ar mažiau skaitę jos kūrybą. O ar žinote kur ji, kaip pati teigė, jautėsi laimingiausia? Tai yra namas Kaune Palemone visai netoli Kauno marių. Šiuo metu ten yra memorialinis muziejus.

Salomėja Nėris dar su būsimu vyru Bernardu Buču sklypą Palemone nusipirko 1936 metais. Namo statybos ėjosi lėtokai. 1937 metais jie grįžo iš Paryžiaus susituokę ir tada po truputį ėmė statyti. Įrengė vieną kambarį ir virtuvę. Tik 1939 metais Salomėjai gavus Valstybinę premiją už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ namas buvo visiškai įrengtas. Jį suplanavo pats Salomėjos vyras. Namas buvo įdomiai išplanuotas vidiniai langeliai, balkonai, terasa, kuri labai patiko Salomėjai. Abu sutuoktiniai prisipažino, kad tai buvo laimingiausiais jų gyvenimo tarpsnis, nes tuo metu gimė jų sūnus. Taip pat ten buvo laisva terpė, kur laisvai liejosi jų kūryba. Deja laimė netruko ilgai 1941 metais prasidėjus karui Salomėja turėjo išvažiuoti su sūneliu. Bernardas po kelių dienų ir išvyko slėptis į kaimą. Nurimus karui name gyventi nebuvo galima, nes karo metu jį visiškai suniokojo.

1962 metais tame name buvo įkurtas memorialinis muziejus. Jis atkurtas autentiškai, nes dar buvo gyvas Bernardas Bučas. Pagal jo brėžinius ir pasakojimus atkūrė sienų, grindų spalvas, kai kuriuos baldus, namo papuošimus.
Nors muziejus nuo to laiko buvo dar restauruotas: Įrengta elektrinis šildymas, moderni priešgaisrinė ir apsauginė signalizacija, muziejinei veiklai pritaikytos terasos, edukacinė klasė, fondų įranga, pagalbinės patalpos, stiklinis įėjimo gaubtas, įvykdyti higienos reikalavimai, taikytini darbuotojams ir lankytojams, sudarytos sąlygos neįgaliesiems. Tačiau atliekant visus darbus buvo griežtai laikomasi autentikos, nepažeidžiant pirminio namo vaizdo ir architektūros.
Man asmeniškai muziejuje jaučiasi buvusių menininkų dvasia. Įdomus jausmas apima, kai stovi poetės kambaryje, prie jos rašomo stalo. Tada rodos matai ją rašančią savo nuostabias eiles…Sode yra išlikę obelys, kurias sodino poetė. Taip pat stūkso pušų alėja, kurią pora tuomet pasodino. Dar įspūdį daro šie autentiški daiktai: Salomėjos skrybėlaitė, rankinukas, parkeris, rašalinė, užrašų knygutė, lėkštutė, šaukštelis, veltiniai, netgi vestuvinis žiedas. Beje, svetainėje yra išlikusi autentiška knygų lentyna ir apie 500 vienetų memorialinės bibliotekos spaudinių.
Aplankius muziejų ir nusileidus žemiau gatvele, prieisite vietą, kur kasmet vyksta poezijos pavasarėliai „Pirmosios Kregždės“. Ten savo eiles deklamuoja jaunieji poetai. Vieta labai graži: Daug žalumos ir visai šalia ošia Kauno marios. Tolėliau paėjus ant kalniuko yra aukuras, kurį uždega poezijos pavasarėlio nugalėtojas. Kiek teko pastebėti, lankytojai džiaugiasi, kad ne tik muziejų aplanko, bet ir gražia gamta pasidžiaugia.
i91_salomejos namasSalomeja_NerisIMGP1598poezijos_pavasarlis_pirmosios_kregds_20100524_1216388281poezijos_pavasarlis_pirmosios_kregds_20100524_11429105631.Namai_61695939Salomėjos-Nėries-memorialinis-muiejus61695946

Prisijunkite prie diskusijos

Komentarų: 2

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

  1. Ačiū už rašinį, man Salomėja Nėris visada bus viena nuostabiausių lyrikių. Jos talentui prilygti niekas negali. Šiuo metu žavesys, domėjimasis jos poezija, priblėsę. Mat jos pasaulėžiūra neatitinka šių laikų dvasios. Bet tokiai kūrybai politiniai įsitikinimai nesvarbu- matykime poezijos grožį.