Kūryba – būties atspindys

Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)
Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)

Dauguma žmonių užsiim tam tikra kūryba. Kiekvieną dieną, kartais net nesusimastydami mes vis ką nors padarome savaip ir unikaliai. Kūryba yra labai plati sąvoka. Šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į išeivijos rašytojos Petronėlės Orientaitės mintis šia tema.

,,Kūrinys gimsta, kai viduj sielos sultim sulydytas tūris iškyla sąmonėn kaip nauja ir prasminga vienovė – veikalas. Literatūros tikslas: liūdyti žmogiškos būties ir buities mūsų pasauly tiesą ir esmę. O kiekvienas opusas yra savitas, nepakartojamas. Kaip ir visi žmonės skirtingi – pažiūrom ir formom nėra ribų. Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)

Terminų žodyne pažvelgus į sąvoką „kūryba” rasime keletą šio žodžio reikšmių:

1. kuriamasis darbas, kūrimas: meninė, techninė kūryba.

2. Kas sukurta: Donelaičio kūryba. Tautosaka yra liaudies kūryba.

Matome gan aiškų apibrėžimą, tačiau ar sąvokai „kūryba” gali būti nubrėžtos ribos? Kūryba yra suvokiama kur kas plačiau. Ir kiekvienas žmogus turi savo požiūrį į kūrybą. Vienam kūryba yra rytais gaminti pusryčius, kitam kūryba – vairuoti automobilį, o štai XX a. lietuvių rašytojai Petronėlei Orintaitei kūryba buvo tiesiog būties atspindys. O kas Jums yra kūryba? Norisi kiekvieno iš Jūsų paklausti. Gal Jūsų požiūris, taip pat kaip ir manasis, sutampa su P. Orientaitės įžvalgomis?

Kiekvienas turime sielą, o siela yra vidinis mūsų pasaulis, nuolat veikiamas išorės. P. Orientaitė teigia, kad kūrinys gimsta tuomet, kai žmogus geba suvokti pasaulio ir savo būties esmę. Iš to gimsta literatūros kūrinys, kuris būtent ir kalba apie tokį pasaulį, kokį mato kūrėjas. Kiekvienas skaitytojas kiekviename grožiniame kūrinyje pastebės kitokius dalykus: vieniems bus svarbūs gamtos aprašymai kūrinyje, kitiems – personažų charakteristika, o dar kiti kreips dėmesį tiesiog į grožinio kūrinio siužeto visumą. Bet svarbiausia yra tai, kad kūrinys, kaip teigia P. Orintaitė, turi liudyti būties ir buities mūsų pasaulyje tiesą ir esmę. Būtis ir buitis – dvi panašios, tačiau labai skirtingos sąvokos. Būtis yra gyvenimas, o buitis – įprastinės kasdieninio gyvenimo sąlygos. Grožinis kūrinys kiekvienam žmogui ir turi kalbėti apie įprastinius kasdieninio gyvenimo įvykius. Tik tada, kai skaitytojas grožiniame kūrinyje gebės įžvelgti save, grožinis kūrinys jam bus įdomus ir prasmingas.

Opusas – tai grožinis kūrinys. O, kaip teigia P. Orientaitė, kiekvienas opusas yra savitas ir nepakartojamas. Kaip ir kiekvieno iš mūsų gyvenimas. Mes kiekvieną dieną kuriame savo opusą. Tik vieni žmonės kuria jį tyliai – savo mintyse, o kiti – garsiai, ant balto popieriaus lapo…

Kūrybai nėra ribų – tikrai taip! Yra tik žmonės, kurie riboja kuriančias siela. Yra tik aplinka, kuri gali prigesinti kūrybą. P. Orientaitę, kuomet ji studijavo Vytauto Didžiojo universitete, paskatino kūrybai to meto žinomas rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas doc. J. Tumas. Jis ragino ją rašyti, rašyti dar daugiau! Kartais reikia tik vieno žodžio, vieno žmogaus palaikymo ir tada žengti į kūrybą yra kur kas lengviau. P. Orintaitė yra sakiusi, jog darbas provincijoje, sekli aplinka, tuštoki laisvalaikiai ją paskatino imtis rašyti romano. Jeigu kiekvienas iš mūsų savo tuštoką laisvalaikį (kad ir sėdėjimą prie televizoriaus) pakeisime į kūrybinį laisvalaikį, dvasingesni ir turtingesni tapsime ne tik mes patys, bet, galbūt, mūsų mintys, kūryba, po kažkiek laiko taps įkvėpimo, pamokymo šaltinis ir kitiems. Kurkite, nesvarbu ką, nesvarbu kada, svarbiausia – neleisti sielai užmigti…

Reiškinių kaita, anot P. Orintaitės, ir skatina rastis tam tikriems, tą laikmetį atspindintiems kūriniams. Bet ar nėra taip, kad daugelis dabartinių, XXI amžiaus rašytojų, semiasi įkvėpimo iš nemirštančios senosios klasikos kūrinių? Ar nėra taip, kad kūryba yra nepavaldi laikui? Jei Homero ,,Odisėja“ buvo parašyta dar Antikos laikais, tai nereiškia, kad XXI a. žmogus joje neras tokių tiesų, kurias galėtų pritaikyti dabartiniame gyvenime. Kūryba, nesvarbu ar ji parašyta Antikoje, ar dabar, byloja viena – apie žmogaus būtį. Pasaulis keičiasi, tačiau žmogaus būtis išlieka ta pati; kiekvienas pasaulio daiktas, kaip ir žmogus, turi realią savo būtį, kurią tik šiek tiek keičia laikas.

1 komentaras apie “Kūryba – būties atspindys”

  1. Atgalinis pranešimas: Kūryba – būties atspindys « Lauroramedia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.