Pavasaris man asocijuojasi su atbundančia gamta, žibutėmis ir…medžiu kvepiančia beržų sula. Jos paragavus pajauti gamtos energiją ir tarsi tampi jos dalele. Kaip tik šiuo metu ją gurkšnoju. Taip taip jau pats laikas ją leisti. Taigi pirmiausia apie šio gėrimo naudingąsias vertybes.
Nustatyta, kad suloje yra nemažai svarbių mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, vario, 0,5-2 % sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP. Ji gydo bronchitą, kosulį, skrandžio žaizdas, galvos skausmus skorbutą, kepenų ligas, švelnina reumato, artrito, inkstų akmenligės, radikulito ar podagros simptomus. Taip pat iš žmogaus organizmo šalina nereikalingas medžiagas, gerina medžiagų apykaitą bei vartojama trūkstant vitaminų. Beržų sulą galima maišyti su įvairių vaisių ir daržovių sultimis ar užpilti ant kokių nors vaistinių augalų (pavyzdžiui, jonažolių, takažolių, erškėtuogių, mėtų, melisos ir kitų) – gydomosios jų savybės sustiprina gydomąjį beržų sulos poveikį .Norint, kad sula teiktų naudos gydant ligas, kasdien jos reikėtų išgerti po porą litrų ir tai daryti visą mėnesį, o kitais atvejais pakanka po stiklinę tris kartus dienoje.
Beržų sulą galima vartoti ir kosmetiniais tikslais, tai yra, plaukų ir veido priežiūrai. Ji padidina odos elastingumą, padeda susidoroti su pleiskanomis, stiprina plaukus ir pagerina jų augimą. Beje mes su ja verdame kavą ir arbatą, ypač kavai ji suteikia geresnį skonį.
Labai svarbu žinoti sulos leidimo taisykles, kad nepažeistume medžio ir negautume baudos už taisyklių pažeidimą. Reikia išgręžti 4-5 cm gylio ir iki vieno centimetro pločio skylutę, ne aukščiau kaip metro atstumu nuo žemės, šiaurinėje kamieno pusėje ir joje įtaisyti specialų lataką sulai surinkti. Valstybiniuose miškuose leidžiama leisti sulą iš medžių, kurie bus nukirsti per artimiausius penkerius metus. Tokiuose medynuose galima leisti sulą iš medžių, kurių kamieno skersmuo yra platesnis nei 20 cm. Jei medžiai bus kertami po metų, galima leisti ir iš plonesnių. Baigus leisti sulą, skylutę užkimšti mediniu kamščiu, užtepti moliu ar specialiu tepalu. Tai padės apsaugoti medį nuo ligų ir puvimo.
Kadangi sula bėga gana trumpą laiką ją galima rauginti, konservuoti, šaldyti. O štai keletas receptų:
Konservuota sula (1)
10 l beržų sulos,
0,5 kg cukraus,
20 g citrinų rūgšties.
Į beržų sulą suberkite cukrų, citrinų rūgštį ir pakaitinkite iki 70-80 laipsnių nuolat maišydami, kad ištirptų cukrus. Po to nukoškite ir supilkite į butelius arba stiklainius. Pasterizuokite 85-90 laipsnių temperatūros vandenyje 0,5 l stiklainius-25 min., 3 l-40 min.
Konservuota sula (2)
Į norimą kiekį sulos įdėti razinų ar/ir juodųjų serbentų šakelių, džiovintų obuolių ir rauginti keletą dienų.
Beržų sulos šampanas.
12 litrų beržų sulos sumaišyti su 3,2 kg. cukraus ir virti nuimant putas, kol liks 9 litrai sulos. Tada perkošti, atšaldyti, sudėti 3-4 valg. šaukštus mielių, įpilti 3 stiklines balto vyno, 4 citrinas supjaustytas riekelėmis ir padėti rūgti. Kai nustos rūgti, indą uždaryti ir leisti nusistovėti 1 mėn.
Rauginta beržų sulos gira (1)
Į 4 litrus beržų sulos įdėti 400 gr. medaus, 3-5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę ir virti ant silpnos ugnies, vis nuimant putas. Po to atšaldyti ir įdėti 10-15 gr. mielių. Kai sula nustos rūgti („vaikščioti“), ją perkošti ir supilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 2-3 razinas. Sandariai uždaryti ir laikyti vėsioje vietoje.
Rauginta beržų sulos gira (2)
Į 10 litrų beržų sulos įmerkti marliniame maišelyje sudėtą rūginę džiovintą duoną ir supilti 0,5 kg. cukraus. Po 2 parų sudėti 1 valg. šaukštą susmulkintos ąžuolo žievės ir indą uždaryti. Po 7 dienų sulą galima gerti, prieš tai perkošus.
Būtų įdomu sužinoti kaip Jūs vartojate sulą. Gal pasidalinsit komentaruose?
Parašykite komentarą