Muzikos galia sielai

Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos plantų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.
Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos planetų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.

Muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Dar Antikos laikais filosofas Pitagoras pasakė: „Pasaulis – vientisa harmonija“. Ar žinojote, kad žodis „harmonija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąskambį, darnumą“? Dabar harmonija – mokslas apie taisyklingą akordų sudarymą ir jų jungimą, kitaip sakant, tai muzikos mokslas. Istorija ir faktai pasakoja apie muziką, lydėjusią žmogų visose gyvenimo situacijose, istorinėse epochose. Kai širdis smarkiai daužosi, visas kūnas virpa ir vidinis „aš“ nori šaukti iš džiaugsmo – pradedame dainuoti. Kai mintys laksto kloniais, vis kažką apmąsto – pradedame tyliai niūniuoti. Kai einame į žygį, leidžiamės į ilgą kelionę – norime dainuoti! Ir kai ašaros rieda skruostais ir akmuo spaudžia krūtinę – lūpos pradeda kurti raudą…

Šiomis dienomis niekas neabejoja, kad muzika daro įtaką žmogui: nuteikia maloniai, sukelia šypseną, išjudina, virpina sielą, veikia organizmą, o neretai išprovokuoja negatyvias emocijas. Jeigu apsidairytume aplinkui, pamatytume gatvės minioje jaunus žmones, tarp kurių aštuoni iš dešimties kaip taisyklė būtų su ausinėmis. Vis daugiau sutiksime žmonių, kuriems muzika būtina dirbant, mokantis, įtemptai galvojant, o juk garsas – tai vibracinis laukas, kaip jau minėta, jis vienaip ar kitaip veikia žmogų. Yra ir daug tokių, kurie negali susikaupti net prie menkiausio garso, triukšmo – muzika jiems būtų tik kliūtis.

Apie muzikos galią žmogaus sielai, kūnui ir protui mokslininkai ginčijasi nuolat. Yra teigiančių, kad muzika turi gydomąją galią. Kūdikis motinos įsčiose girdi jau 16-tą savaitę, o ausytė susiformuoja 24-tą savaitę. Pirmieji išgirsti garsai būna motinos širdies plakimas, jos balsas ir panašūs dalykai. Nėščiosios dainavimo įtaka kūdikiui buvo žinoma daugelyje senovės kultūrų, o šiomis dienomis Lietuvoje atsiranda įvairių užsiėmimų kūdikiams, vaikams, suaugusiems, senjorams, teigiant, kad muzikos melodija gydo ir padeda mintis nukreipti pozityvia linkme. Viena iš tokių teorijų yra „Mocarto efektas“, dėl kurio mokslininkai aktyviai ginčijasi. Dauguma teigia, kad Mocarto muzika ne tik gerina atmintį ir mokymosi procesą, skatina kūrybingumą, didina darbo našumą, ištvermingumą, ramina, malšina skausmą, bet ir gydo daugybę negalavimų. Amerikietis Donas Kembelas yra pagrindinis šios teorijos skatintojas, parašęs knygą „Mocarto muzikos poveikis“. Ji išversta į daugiau nei trylika pasaulio kalbų, tarp jų ir į lietuvių kalbą. Kita vertus, yra ir tokių mokslininkų, kurie šiomis teorijomis netiki ir neigia muzikos galią.

Muzika gali ir padėti, ir trukdyti. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į garsą ir tik jis savarankiškai gali spręsti, kaip draugauti su muzika. Garsų poveikis priklauso nuo kiekvieno žmogaus žinių šioje srityje, intelekto, amžiaus ir muzikos klausymo intensyvumo. Tai labai individualu. Savo vidinei harmonijai reikėtų pasirinkti tokias melodijas, dainas, kurios būtų artimos sielai ir nekeltų neigiamų emocijų.

Ingrida Virinaitė

9 komentarai apie “Muzikos galia sielai”

  1. SVEIKINIMAS MAMOMS
    Žinau mamyte,kad gyvenimas tau perlų nesėjo.
    Rožėmis nebarstė tau takų kuriuo ėjei tu.
    Bet tu kantriai ėjei per gyvenimą,
    Nešdama sunkia mamos dalią-
    Kol mus mažus auginai.
    Laikas pasidabravo tavo plaukus,
    Bet tu mums graži kaip vasara.
    Reikalinga kaip saulė,duona ir vanduo.
    Mamyte,mes šendien ateinam tau nusilenkti,
    Už tavo kantrumą meilę mums.
    Už nemigo naktis.
    Dėkingi tau mamyte liekame amžinai.

  2. LIETUVA

    O laimės traukiny,
    Sustok minutei
    Prie jūros nuostabios
    Pušų šlamesy.
    Ten jūra Marios ir Klaipėda mana
    Bangos šokdamos į krantą-
    Gintarus išplauna.
    Tai gintaro Tėvynė Lietuva.
    Kas išmatuos tą grožį Lietuvos?
    Kur žydi mūsų širdyse.
    Gražus pasaulis geltona saulė
    Tai mūsų Tėvynė Lietuva.

  3. Aušra, galima taip pat pasakyti, kad Chick Corea groja pas XX amžiaus absoliučią legendą trimitininką Miles Davis, kuris, kaip sako muzikos kritikai, nuolat formavo praėjusio amžiaus muziką. Kas maždaug dešimt metų Miles Davis visiškai keisdavo savo grojimo manierą, tembrus, požiūrį į muziką ir t.t. Padarė didžiulę įtaką šiuolaikinės POP muzikos atsiradimui, kitiems stiliams, visiškai pakeitė požiūrį į pačią džiazo muziką.

  4. Pilnai sutinku dėl džiazo vertingumo. Tiesa, dar mažai susipažinusi su šiuo stiliumi, bet tokie kaip John Coltrane ar Chick Corea jau spėjo pakerėti. Taip pat yra labai įdomaus, naujo, vadinamojo, tamsiojo džiazo. Vyrauja užburiančios melancholiškos, kartais peraugančios net į grėsmingas, melodijos…

  5. Šiuo požiūriu esu gana nepastovus: visuomet buvau kartu su visomis naujomis bangomis sklindančiomis iš vakarų pusės. Mėgau tiek bitlus, tiek roko muziką, kuri šiaip taip pasiekdavo tarybinę Lietuvą. Vėliau mėgau sintezatorinę POP muziką (Pet Shop Boys, Erasure, Depeche Mode…). Klausiau ir Abba’os, kitų masinės kultūros reiškinių. Žiūrėk užeina klausikinės muzikos trauka. Na, o šiuo metu labai žaviuosi džiazo muzika – laikau tai vienu turtingiausių kulturine, estetine, formos prasme muzikos žanrų.

  6. Skaidri Mocarto muzika,teigiamai veikia smegenis,kai susinervinus- Robertas Schumanas.Nuo melancholilos Hhaydnas,Bacho – preliudai ir fugos. Man muzika vaistai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.