Categories
Ingridos Virinaitės dienoraštis

Atviručių mainai

Vienas neseniai publikuotas straipsnis įkvėpė papasakoti apie postcrossing‘ą, mainus atvirutėmis. Laisvalaikio praleidimo būdas, pomėgis, galimybė praplėsti savo akiratį bei pradėti kolekcionuoti atvirutes, daugumai tapo hobis, kuris atima nemažai lėšų, bet, sunku neužeiti į paštą ir abejingai praeiti pro atvirutes. Susirašinėjimas laiškais nebėra madingas? Reikia sutikti, kad dabar norint pabendrauti su artimaisiais, draugais, siunčiami elektroniniai laiškai, skambinama telefonu. Ir tai labai patogu. Galima ilgai burnoti, kaltinti naująjį technologijų amžių, kuris negailestingai atima tradicijas ir įveda naujas, kurias ne visi yra pasirengę priimti. Arba, galima pasidomėti kitomis alternatyvomis ir pasiūlymais.

Sumažėjo laiškų poreikis, bet jaunimas vis dar aktyviai bendrauja su bendraamžiais, ieško kitataučių draugų, tobulina savo užsienio kalbos žinias rašydami laiškus. Tikriausiai yra  ir vyresnio amžiaus žmonių aktyviai susirašinėjančių laiškais. Šalia šios informacijos pasikeitimo priemonės 2005-aisiais metais pasirodė postcrossing‘as. Internetinę svetainę sukūrė portugalas, kuris dar buvo tik studentas. Vaikinas mėgo laiškus, atvirutes, nekantraudamas tikrindavo pašto dėžutę, ir žinojo, kad pasaulyje yra daugybė kitų žmonių, kuriems bendravimas teikia džiaugsmą. Dėl to pradėjo galvoti, kaip visus suvienyti, galiausiai gimė postcrossing‘o projektas, sukurta internetinė svetainė pasiekiama visiems nemokamai.

Atvirukai iš viso pasaulio
Atvirukai iš viso pasaulio

Užsiimti postcrossing‘u nesudėtinga. Pirmiausia reikia užsiregistruoti portale www.postcrossing.com, svetainė siūlo didelį  sąrašą kalbų, tarp jų yra rusų, anglų kalbos. Vos tik užsiregistruojama, galima pradėti keitimąsi atvirukais. Kompiuterio sistema parenka atsitiktinį pašto adresą, kur gali gyventi visiškai bet kas: galbūt 40-metė namų šeimininkė, o gal statybininkas Jonas, ar vyno žinovas iš Italijos. Kartu su adresu yra duodamas atvirutės ID kodas, kurį siunčiant reikia užrašyti, jis užregistruojamas, kai išsiųsta atvirutė pasiekia kelionės tikslą. Vienu metu daugiausiai galima išsiųsti penkias atvirutes, bet kuo daugiau yra siunčiama, tuo skaičius vis auga, vadinasi, gaunamų atviručių skaičius taip pat auga. Iš karto po to, kai išsiunčiama pirmoji atvirutė ir ją gavęs žmogus užregistruoja, kompiuterio sistema atsitiktinai parenka vartotoją iš bet kurio pasaulio kampelio ir jam nusiunčia jūsų adresą, taip atvirutė pradeda kelionę pas jus. Šis projektas yra atviras visokio amžiaus žmonėms, atvirutėmis entuziastingai keičiasi mokyklinio amžiaus vaikai, lygiai taip pat maloniai atvirutes kolekcionuoja senjorai. Vieniems tai tėra trumpalaikis žaidimas, o kitiems tampa gyvenimo būdu.

Nemokamos svetainės tikslas – atvirukais sujungti įvairiataučius visame pasaulyje, nepaisant jų rasės, gyvenamosios vietos, amžiaus, religijos, išvaizdos, gyvenimo užsiėmimo, socialinės padėties ir kitų dalykų. Postcrossing‘as prasidėjo kaip laisvalaikio užsiėmimas, nebuvo tikimas tarptautinio pripažinimo, bet dabar registruotų vartotojų yra beveik 290 tūkstančių, per valandą yra gaunama apie 479 atvirukus. Skaičiai tikrai dideli, susidomėjimas taip pat, daugiausia atvirukų išsiunčia JAV, antroje vietoje Suomija, o trečioje Vokietija. Portugalas džiaugiasi netikėta sėkme ir sako: „Man malonu žinoti, kad tai įžiebia šypsenas daugeliui žmonių visame pasaulyje.“

Ingrida Virinaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.