EMIGRACIJA LIETUVOJE

Šiandien labai populiaru kalbėti apie lietuvaičių emigraciją – neigiamai. Emigracijos tema yra eskaluojama visur: pradedant seimo posėdžių sale ir baigiant, pavyzdžiui, visą parą dirbančia alude. Masinis tautiečių vykimas į kitas šalis, žinoma, turi aibę neigiamų padarinių, dar daugiau tų padarinių atsilieps vėliau, Lietuvos kaip valstybės gyvenime, kalbant demografiniais, ekonominiais,  intelektų praradimo ir panašiais klausimais.

emigracija lietuvoje
Niujorko archyve saugomas dokumentas, kuriame yra įrašas, pasakojantis apie pirmąjį liutuvį emigrantą profesorių Aleksandrą Karolį Kuršių.

Istorija mena, jog lietuvių emigracija prasidėjo jau XVII a.  Niujorko archyve saugomas dokumentas, kur yra įrašas minintis 1658 metus. Jame pasakojama apie lietuvį profesorių Aleksandrą Karolį Kuršių, kuris olandų kolonistų buvo pasamdytas atvykti į tuometinį Naująjį Amsterdamą (vėliau Niujorką) mokyti lietuviškai kalbančių emigrantų rašto. Masinė emigracija prasideda XIX a. antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo ir žiauraus antrojo sukilimo nuslopinimo. Valstiečiai, tapę laisvi ieškodami skalsesnės duonos, tūkstančiais vyko į įvairiausias šalis: JAV, Didžiąją Britaniją, emigravo ir į tos pačios Rusijos imperijos turtingesnes gubernijas. Statistiniai skaičiai labai dideli, siekiantys net šimtus tūkstančių. Turint omenyje, jog tuometinėje Lietuvos teritorijoje gyveno gerokai mažiau gyventojų nei turime šiandien, tai buvo tikra demografinė „bomba“. Lietuvaičiai didesnėmis ar mažesnėmis bangomis vyko ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų iki pat 1944 m. Sovietmetis apsupęs geležine siena laikinai buvo sustabdęs emigraciją į Vakarus ir už Atlanto, išskyrus pavienius atvejus, , bet tai tikrai nevertėtų vertinti kaip teigiamą aplinkybę. Mat sovietai priverstinai į Sibirą išgrūdo ir lageriuose nukankino gerokai daugiau lietuvaičių nei būtų jų sugebėję išvažiuoti savanoriškai. Atgavus nepriklausomybę, emigracija netruko įsibėgėti, tautiečiai tebevyksta panašiu spartumu kaip ir prieš pusę ar daugiau amžiaus.

Emigracija, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi dvi puses – blogąją ir gerąją. Taip ir mūsų tautiečių vykimas dirbti bei gyventi svečiose šalyse turi ir teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, ekonominiu aspektu – pagalvokime kiek išvykėliai paremia savo gimtos šalies ekonomiką, neimdami pašalpų iš skylėto valstybės biudžeto, o net gi priešingai – prisideda prie  jo didinimo, siųsdami ir išleisdami pinigus savo tėvynėje. Žinoma, daugelis gali paprieštarauti, jog neišvykęs  ir Lietuvoje dirbantis žmogus, gautas pajamas išleidęs savo šalyję, būtų daug naudingesnis. Taip, tame esama daug tiesos, bet tuo pat metu norėtųsi priminti 1922 metus, kai tuometinė Lietuvos valdžia vargiai ar būtų galėjusi įsivesti litą be tų pačių emigrantų milijoninės paramos. O kiek dar būta investicijų, keliant valstybės ekonomiką, gautų iš tų pačių lietuvaičių gyvenančių ne savo tėvynėje?

Pliusų galima būtu įžiūrėti taip pat ir kultūriniu aspektu: užsienio valstybėse esančios lietuvių bendruomenės neleidžia nutautėti ten gyvenantiems mūsų tautiečiams, juos solidarizuoja. Tokiu būdu mūsų  kultūra, tradicijos pasklinda ir yra žinomos visame pasaulyje. Šios bendruomenės – tai mūsų valstybės nevyriausybinės ambasados, kurios nuo oficialių skiriasi savo patvarumu. Prisiminkime sovietmetį, kuomet savo valstybės neturėjome. Tose bendruomenėse dar gyvas stiprus patriotizmas Lietuvai, kuris mūsuose, gyvenančiuose čia, yra kiek prigesęs.

Šiuo straipsniu nėra agituojama emigruoti. Juo tik siekiama atskleisti  pozityvius dalykus tame, kas vyksta, kadangi laisvoje valstybėje tai yra normalus reiškinys. Emigracija yra pažįstama ir ekonomiškai stipresnėse valstybėse. Žinoma, kiekvienas lietuvaitis turėtu gyventi ir kurti ten, kur gyveno, dirbo jo protėviai. Tikėkimės, jog kiekvienas išvykęs iš Lietuvos anksčiau ar vėliau pasisėmęs įvairios patirties sugrįš į tikruosius savo namus.

10 komentarų apie “EMIGRACIJA LIETUVOJE”

  1. Jeigu jauna būdama būčiau taip gyvenusi kaip dabar, būčiau labai didele ponia pasijutusi.Tik va tos jaunystės tai ilgiuosi…

  2. Negaliu tylėti, kaip kalbama apie tokias „bėglių”- emigrantų bėdas. Skursta ,badauja, vargšai bedaliai. Kokie statomi kotedžai, gatvėse mašinų pilna . Jau ir naujasnių ko gero daugiau, kaip seno modelio. Žmonės vaikšto kasdien, pasirėdę kaip į atlaidus. Nueini į prekybos centrus , pažiūri prie kasų vežimais veža. Ne kasdienę duoną, ir tą kas sveika ir sotu.Bet kad nereiktu gaminti, tik į mikrobangę įkišti.Išvažiuoja tūkstančiai, O čia dar bedarbių pilna, iš pašalpų gyvena. Girdėjau jau darbo rankų trūksta. Juos papildo kiniečiai, ir džiaugiasi jie. Dirba pigiai ir gerai. O mūsiškiai užsieniečiai verkia eteryje, ” gaili” Lietuvos. Viena bėda su būsto šildymu – brangu.Nemoka pasirūpinti tie kam priklauso. Bet pagalvokit mielieji , kodėl taip vyksta? Ne pokaris kada buvo sugriauta ,išžudyta, ištremta, ką prikūlei, pamelžei, duoklei atiduok. Ir be teismo. Jeigu norėjai tu ir , kad tavo vaikai savo krašte gyventu. Turėjai įsakymus vykdyti. Aš neskaičiau knygose apie karą, aš jį pernešiau ant savo pečių.

  3. draugauki.me netoleruoja įžeidžiančių kreipinių ir tokių diskusijų kaip pastaroji. Tikiuosi, jog nereikės imtis nemalonių priemonių ir tokių komentarų daugiau nepasikartos.

  4. Turėčiau emigruoti ar jau privalau,Janina? Gal būt,nes tada daugiau veiklos laisvės būtų tokioms šarlatanėms kaip tu..Bet atmink,aš esu šalia visada,visada ir būsiu ir stebėsiu….

  5. Mečislovas, kaip visados, nepataiko į temą. O būtų gerai, kad jis visiems laikams emigruotų… bent jau iš draugauki.me. Pas mus būtų švaresnės mintys.

  6. Įdomu,gerb. Męčislovai,kokios tos „tam tikros gyventojų grupės” egzistuoja Lietuvoje,ir kuo pasižymi valdžios politika prieš jas?

  7. Iš Lenkijos šimtai tūkstančių ir išvažiuoja, žinoma jų ten gerokai daugiau, bet pas juos gyvenimo sąlygos gerokai geresnės nei pas mus…

  8. Man tai patinka, kai čia trūksta darbo, žmogus išvažiuoja, tarkim šiltuoju metų laiku, o žiemą sugrįžta namolio.

  9. Lietuvoje ne emigracija,o evakuacija – ko toliau nuo kubilinių,signatarų ir kt nesąmonių ir marazmatikų politikų(emigracija yra protestas prieš valstybės-vyriausybės vykdomą politiką tam tikrų gyventojų grupių atžvilgiu//

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.