AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS YPATUMAI

Aukštojo mokslo reformos ypatumai
Aukštojo mokslo reformos ypatumai

Šis straipsnis yra vieno Lietuvos piliečio nuomonė, apie tai kas šiuo metu vyksta šalyje ir juo tiesiog yra išsakoma asmeninė pozicija.

Po seimo rinkimų 2008 m. susidariusi valdančioji koalicija užsibrėžė vykdyti įvairiausias reformas. Nuo mokesčių iki mokslo pertvarkos reformų, nuo kurių padarinių galvos sopulys dar ilgai kamuos visuomenę, o jos vykdytojai kalbės, jog klaidų nepavyko išvengti, „kas nedirba, tas neklysta“ – tik tautai tos klaidos, padarytos veikiausiai per skubėjimą vis kažką keisti, paliks gylių randų. O vykdytojai sėdės opozicijoje ir ciniškai šypsodamiesi kritikuos naujus valdančiuosius.

Štai viena reformatorių darbo krypčių – aukštojo mokslo reforma, pradėta vykdyti nuo 2009 m. Tema, kuri eskaluojama žiniasklaidoje dabar vis tankiau, po konstitucinio teismo išaiškinimo, jog kai kurios reformos vykdomos nuostatos nesuderinamos su pagrindiniu šalies įstatymu.  Tai tik ledkalnio viršūnė to, kas buvo nuveikta. Valdantieji net šiaudo griebiasi, kad toliau judėtų nenusisekusi reforma: kuomet seime balsuojama už pataisas nedalyvaujant opozicijai – ar tai normalu, demokratiška?

Daug buvo kalbų apie reikalingumą gerinti, kelti aukštojo mokslo kokybę. 2009 m. rugsėjis turėjo būti to pradžia, buvo nustatytos tikrosios studijų kainos, sudarytos valstybės finansuojamų vietų kvotos – oficialiai pristatant, jog buvo sudarytos konkurencinės sąlygos tarp aukštųjų mokyklų, siekiant tikslų paminėtų aukščiau.  Tuose pakitimuose sunku įžiūrėti teigiamų padarinių, tiesa, išaugo studijuojančių skaičius, bet ar per kiekybę keliama kokybė? Vargu. Aukštosios mokyklos tikrai pradėjo panašėti į akcines bendroves: į studijas priiminėjami žmonės faktiškai tik teigiamai baigę brandos egzaminus. Ar esi geriau besimokantis, nesvarbu, jei turi už ką mokėti. Daugelis studijuoja tokiose  studijų programose, kurių specialistų jau dabar jaučiamas perteklius: vadybos, ekonomikos, teisės ir panašiai. Ruošiamų specialistų skaičiaus niekas nereguliuoja, nors apsolventų tų sričių jau ilga eilė  stovi darbo biržoje, ar vyksta į užsienį kelti agrarinį ūkį, paplušėti laukuose.

Maža to, internetas mirga pasiūlymais – „rašome kursinius, diplominius darbus“ – tikriausiai negalvojančių savo galva paklausa gerokai išaugo. 2009 m. darytoje anoniminėje apklausoje vienoje aukštojoje mokykloje rezultatai parodė: studentai, kuriems motyvacija buvo diplomo gavimas, sudarė daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir tik 10 proc. motyvacija buvo žinios.

Kyla klausimas, ko vertas šiandien aukštasis mokslas ir kaip prie mokslo lygio kėlimo prisideda pradėta vykdyti 2009 m. reforma?


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS YPATUMAI”: 3

  1. plunksna avataras
    plunksna

    Pamaniau kad priežastys yra visuomenei žinomos, jos nekartą apkalbėtos žiniasklaidoje (žiūrėkit vyriausybės programą 2008-2012 m. 85; 87; 88 punktus ir jų įgyvendinimo priemones), o rezultatus gautus manau išdėsčiau glaustai straipsnyje.

  2. Gintautas avataras

    Aš taip pat pasigedau konkretumo. Įdomiau būtų panagrinėti konkretesniais pavyzdžiais, kodėl viena ar kita reformos detalė davė blogų rezultatų.

  3. Janina avataras

    Iš straipsnio taip ir nesupratau mokslo reformos ypatumų, tik aišku viena, kad autorius piktinasi reforma ir, ko gero, tikisi, kad senjorai padės išspręsti problemą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.