Kaip aš gydau depresiją?

Pirmas vaistas nuo depresijos yra darbas. Žinoma, jeigu gali ir pajėgi dirbti. Kuomet žuvo mano vyras ir jau neturėjau sūnaus, tai žemė slydo iš po kojų. Jei ne mano nuostabi sesuo, gal šiandien jau būčiau – na, kaip pas mus sako – truputį „susipykus su protu“. 2008 metų žiemą praleidau tiesiog sėdėdama pas tėvelį ant zelikio. Jis man virė valgyti, o aš numečiau 20 kg svorio. Jau visi ėmė kalbėti, kad tokia ir paliksiu, ir greičiausiai tuoj atsidursiu pas savo mylimus vyrus. Bet išaušo pavasaris ir sesers sūnus sugalvojo, kad ten, kur netoli namų augo krūmai, juos reikia kirsti ir kasti prūdą. Klausė, ar aš galėsiu padėti. Sutikau. Dirbom visą mėnesį. Vyrai pjovė krūmus, o aš su sese kroviau į krūvas. Ir vakare jau tik laukiau, kada galėsiu pamiegoti. Nebuvo laiko, kada galvoti apie nelaimes. Po to, kai iškasė prūdą ir išlygino žemes, vyko akmenų rinkimas aplink prūdą. Ir vėl darbas. Šiandien visi džiaugiamės gražia aplinka. Gal bus ir neįdomu, bet įkeliu kelias mūsų darbo nuotraukas. Ir jau žuvis iš savo prūdo. O vienoje iš nuotraukų – tai musų giminė švenčia sesers 60-ies metų jubiliejų.

kaip-as-gydau-depresija_1

kaip-as-gydau-depresija_2

kaip-as-gydau-depresija_3

kaip-as-gydau-depresija_4

kaip-as-gydau-depresija_5

kaip-as-gydau-depresija_6

  • Regina

    Galiu įsiterpti?O TU galvok ,kad mylimas žmogus neišėjo ,kad jis su tavim…Aš depresuoju ,kai manes nieks nemyli ,neišklauso …TADA skaitau painų detektyvą ,arba padarau ,vargšei reginėlei,labai skanius pietus ,arba eiliuoju…Ir praeina be raminamųjų…R

  • onute

    Taip jau duota gyvenime. Vakar diena liko už tavęa ką duos rytojus nežinai. Ir nieko daug neplanuok.Mano ir tėvelio planai buvo perdažyti savo namlį . Nusipirkti anglių žiemai ,kad tėvelui nebūtų šalta ,nes mažai vaikšto.Ir tik viena naktęlė sugriovė visus planus.Insultas, ligoninė, dar į nameliu ir jau 23 dieną gegužės jo nėra.Ir jau dabar tai likau vėl viena.Bet nedepresuoju juk jam buvo 100 metų.Labai, labai gaila ,nes be galo mudu mylėjome vienas kitą.Dabar tai dirbu lauke.Vėl žydi mano gėlynas. auga daržovės.Na kaip aš sakau dirbu lauke ,o mano tėvelis kambaryje, bet ateinu ,o ten tščia.Jau dabar ne taip ,bet pradžioje kaip netekau tevęlio tai man namuose buvo toks šaltis.Dabar taip jau nėra.Todėl dar vis kartoju mylėkime vienas kitą .kol esame čia.Yptingai tėvus ,nes jie mus užaugino.

  • Astra

    Bendravimas ir draugystė su žmonėmis.

  • Valenta, jūs teisi, kiekviena veikla tokiu atveju į naudą. Bet koks judesys, pokalbis, veiksmas, žodis – labai padeda.

  • valenta

    Sveiki,visų jūsų pasisakymai labai įdomūs,šaunu kad visi kapanuojates kaip galit,tikrai reikia save kuom nors užimt,ar skaitymu,ar mezgimu,ar malkų skaldymu,galima ir pagulinėti šiuo niuriu metu,jeigu jau labai blogai būtinai išeiti į lauką,kiemą,parduotuvę,svarbu išeit iš namų,į gamtą,bet kur pavaikščiuoti,žiūrėk ir palengvėja.

  • Bronė

    Onute,Jūs tiesiog šaunuolė.Su malonumu skaitau ir pritariu visu 100 proc. tam ką jūs rašote. Sekmės,stiprybės Jums ir geros sveikatos .

  • Anksčiau labai mėgau Erlicką. Kuo toliau, tuo mažiau. Kažkodėl visas jo rašymas labai politizuotas ir nesupranti ar žinias žiūri ar Erlicką skaitai.

  • mečislovas v

    Nieko nenorėjau nei sugluminti nei kažko panašaus-parašiau tik tai,kaip aš gydausi depresiją,jei ji mane užpuola…(šalinu priežastis,,,) Ačiū dievui,jei kažkam padeda darbo terapija,ar malonių draugų ratas,gal kam padeda tik paprasčiausia jonažolės arbatėlė ar malda…Atsimenu,kai prieš dvidešimt tris ar keturis metus ligoninės skyriaus vedėja man išpranašavo ankstyvą invalidumą,nuo to laiko manęs jau negąsdina jokie moksliniai terminai -prie visko galima prisitaikyti,visko galima išmokti…
    o dabar nusišypsokite—

    laimės tūriai;
    -žmonės šneka ,kad šiemet geriau nei pernai…
    kiti tvirtina ,kad kitamet bus dar geriau nei šiemet…
    pagalvojau sau,o jeigu taip po šimto…?
    ,,,padarau šimtą..-nu tikrai geriau)))))))
    (Juozas Erlickas ).

  • Prieš metus tokiu pat tamsiu metų laiku, kaip ir dabar, trys mano gerai pažįstamos moterys savo noru dėl depresijos pasitraukė iš gyvenimo: mano kaimynė, buvusi bendradarbė ir giminaitė. Jos visos jau ne vienerius metus buvo gydomos nuo depresijos, vartojo vaistus, turėjo neblogas gyvenimo sąlygas, bet šviesos stygius paaštrino ligos simptomus. Kaimynę mirties išvakarėse sesuo buvo nuvežusi į psichiatrinę ligoninę, bet ligonė pati nesutiko būti gydoma, todėl ją išleido. Mat, dabar yra priimtas toks įstatymas. O ryte sesuo ją rado kilpoje ir dar atsuktas dujas, juk galėjo susprogdinti visą namą. Tai kaip artimieji gali apsaugoti ar padėti sergančiajam? O su depresija lengvesne ar sunkesne forma besikankinančių apstu ir kasmet jų daugėja. Man atrodo, kad, jeigu žmogų depresija ištinka dėl kokios nors nelaimės, tai vaistai ir laikas, kartais ir mėgstamas darbas išgydo, bet kai depresija yra paveldėta – žmogus kankinasi pats visą gyvenimą, kenčia jo artimieji.

  • onute

    Neskaitau aš Mečislovo mokslinių terminų.Turiu savo galvoje dar smegenų ir aš žinau kas mano organizmui yra priimtina ,o kas ne.Taip ir sėdėjau prie sienos ir kaip tas sako šalia sienos.Man sveikatos duoda tik darbas, ir gydytoja kurią turiu Kaune.Nuostabus žmogus ,dar ir jos dėka esu darbinga,gyvybinga.Va ir žiema ,o aš turiu darbo dar skaldau malkas. Na kaip mes sakome gaminu skaldukus ,kad mano kakalis pašiltų ir greičiau ugnelė įsižiebtų. Keliu anksti ,kad jau tėvelis keliasi pusę devynių kambarėkis būtų šiltas.O dabar dar ir megzti pradėsiu.Ir nedepresuosiu.Visiems daug sveikatos ,juk jau tuoj Kalėdos dienos ilgesnes pamatysim ir pavasaris čia pat. Tik spėk suktis.

  • Leontina

    Kaunietei, Pritariu jums , aš irgi daug raminančiu gėriau. Iš savo patirties žinau, kad vienas kitą papildo. Išeinant iš namų užmiršti pasiimti vaistus , Jau baimė , o jeigu negerai.Daug lemia pasitikėjimas ir ramybė.

  • Leontina

    Mečislovai , jus manęs nesupratote , aš neneigiu to ką jus rašote. Nes aš to nesuprantu, per daug moksliškai skamba. Jus suprastu tiktai specialistas. Aš manau, kad tą patį galimą pasakyti paprasčiau. Man irgi įdomu, nauji gydymo būdai. Dėka interneto mes vis daugiau tampame išprusę. Šiandieną ieškojau informacijos apie meditaciją. Radau, ir pabandžiau. Sėdėjau atsirėmusi į sieną, cha….

  • kauniete

    kiek teko skaityti ar susidurti su sergančiais depresija, ar kalbėti apie juos su medikais, – tai nėra tik sielvartas ar liūdesys, tai – pokyčiai smegenų ląstelėse. darbu gali liūdesį ar nuobodulį gydyti, o depresijai reikalingi vaistai.

  • mečislovas v

    Žmogus toks sudėtingas tvarinys,jog net tiek,kiek pasakiau , yra labai mažai…Štai apie Rikį katiną gausesni žodžiai išsakyti,tuo tarpu apie žmogų lyg tai ir nėra ką sakyti?Aš tikriausiai nekaltas,kad tiek begėdiškai daug galiu apie kai kurias žmogiškas problemas pasakyti,kad jas pažįstu net daugiau nei kitas ,

  • Leontina

    Mečislovo komentarų aš nesuprantu. Ar negalima būtu pasakyti „ūkiškai“ Depresija yra dvasios liga. Suserga ja , vieni dėl streso , kiti iš neturėjimo ką veikti. Geriausias vaistas darbas, Kaip rankos užimtos – galva lsisi.Taip pasakytu gyd. Filomena Taunytė. Prieš daugelį metų lankiau paskaitas apie žmogų, nuo jo gimimo iki mirties. Jas skaitė Eugenijus Laurinaitis. Prisimenu jo teiginius, kad žmonės įsimena Apie 17 proc.girdėtos informacijos , bet skirtingos. Pas vienus smegenyse yra daug „stalčių“, pas kitus -vienas.Vieni vertina kitą žmogų : Blogas. Kiti svarsto: O gal ir ne toks jis blogas. Ir nežinomi Viešpaties keliai.

  • Mečislovas akivaizdžiai prieštarauja sau: jį patį nuo nuobodulio gelbėja darbas – besaikis rašymas :)

  • Leontina

    Onutė, man atrodo, kad vaiką skaudžiau laidoti kaip sutuoktinį. Su vyru bendrauji vienodomis teisėmis. Už vaiką nuo pat gimimo, jautiesi atsakingas Gal tik man taip atrodo nes kaip gimė antra duktė , tą patį mėnesį žuvo vyras.Mama irgi buvo jau mirusi. Šeimoje augau viena. Tėvas sukūrė kitą šeimą. Tai man vienai atiteko ir skausmas ir džiaugsmas. Bet atsirado daug labai gerų žmonių, kaimynai,giminės, man padėjo. nebuvau vieniša . Mergaitės išaugo sukūrė šeimas . Aš auginau anūkus. Jauniausiai anūkei jau 19- niolika, Ir man gyvenime buvo ir būna visko. Visokių depresijų, Raminančius rijau saujomis.Ir dabar kartais reikia.Bet man dabar laisvė, tik neturiu kur jos dėti reikia mokytis gyventi sau

  • onute

    Leontina aš tai viską per laidotuves atlaikiau labai natūraliai. Nerėkiau nesidraskiau,nes buvau skaičiusi ,kad mirusį reikia išlydėti ramiai ,kad jis paliktų šį pasaulį ramus.Žinoma reikėjo ir greitosios pagalbos ,bet niekas to nepstebėjo. Esu palaidojusi mamą, brolį, sūnų, vyrą ir kada vyksta kapuose visas laidotuvių procesas aš nei verkti ,nei ten dejuoti negaliu.Man tiesiog suspaudžia širdį taip ,kad nei ašara nebyra.Man sunku todėl,kad turėjau tik vieną sūnų ir kaip jo netekau negalėjau dirbti.Ir dar skaužiausia tai ,kad jis man buvo labai geras .Mylęjo savo šeimą dukrą ir sūnų.Ir pats pasitraukė iš šio gyvenimo.Parašysiu trumpai darbe nusišovė.Dėkojau Dievui ,kad nep….Dabar gyvenu su teveliu jį prižiūriu.Anūkai ir marti labai mane myli tai mano visas džiaugsmas.Daug skaitau, mezgu .

  • Leontina

    Apie žmogų negalima kalbėti kaip apie serijinį gaminį. Charakteriai irgi skirtingi ir jaučia nevienodai, bet skausmą pergyvena visi. Aplinkinių dėmesys, darbas nukreipia mintis kita linkme. Prisimenu per savo vyro laidotuves, jo brolis mane barė:“ Ir ko rėki draskaisi , jis numirė ir viskas, o tau vienai reikės vaikus užauginti, ir dar mirti“. Mediciniškai žiūrint į žmogų atrodo vienaip, gyvenime ,šeimoje viskas kitaip. Čia tik buvo, išėjo ir nebėra jo.

  • onute

    Ką Jūs Mečislovai rašote man yra žinoma ,nes aš tuo domiuosi jau seniai.Bet lengva pasakyti nesinervuok.Ryte 8 val. atejo sūnus pakabėjom o jau 8val10min. jo nėra.tai buvo 2004meta.Vyras išėjo į darbą 6val ryte 7val2min vyro neturiu.Tai buvo 2008 metai.Nejaučiau niekada jokios kalatės jausmo.Nebuvau materialistė.Vaikystė ,jaunystė buvo labai laiminga.Turėjau gerus mylinčius tėvelius brolius ,sesutę.

  • mečislovas v

    deja,deja-darbas ir dėmesio nukreipimas depresijos negydo,o ją tik nustumia į šalį,,,, Depresija yra pergyvenimo,dvasinės kančios būtis,savęs gailėjimosi ir pan jausmų mišinys. Susiklosčius panašioms gyvenimo situacijoms depresija tuoj pat pasireikš vėl…
    Netekus artimo žmogaus,daikto ar pan,reikia paanalizuoti susidariusią situaciją ir nutraukti dvasinį prisirišimo ryšį su objektu-pajausti kur yra prisijungimas prie organizmo(prie ,,širdies“-krūtinėje skauda.), prie minčių(galvoje nuolat sukasi mintys apie tą patį ) ,ar tik emocijos verda(kažkur pilvo viršutinėje dalyje -saulės rezginio vietoje).
    Depresija yra dvasinė -energetinė infekcija,priklausomybės ir prisirišimo energetinis srautas,stresas.
    Kaip liga,tai labai sudėtingas reiškinys,bet lengvai įveikiamas daugiamatės medicinos metodu ir niekaip negydomas jokiais kitais metodais,jokiais vaistais,tik psichoterapija šiek tiek palengvina būseną..
    Kaip atsiranda depresija?
    Yra vienas pagrindinis faktorius-tai stresas. Pagrindiniu streso faktoriumi yra baimė ,,manęs nemyli“. Šią baimę mes paveldime iš tėvų(motinos ir tėvo) jau pačioje gyvenimo pradžioje,vos užsimezgus pirmai gyvybės ląstelei. Prenataliniu periodu kiekvienas gyvena dvigubą gyvenimą-savo ir motinos.Šiuo periodu jaučiame motinos ir aplinkinių jausmus,pergyvenimus ,jie mums atrodo kaip kaleidoskopo vaizdai,nuolat keičiasi. O jei motina gyvena agresyvioje aplinkoje,tada kaleidoskopas sudarytas iš juodų spalvų …<<su manim nenori turėti bendrų reikalų" , ,,nenori bendrauti" ir pan , tai ta pati baimė-stresas,,manęs nemyli" . Netekus artimo žmogaus,žmogus netenka ir tam tikrų meilės kanalų,į žmogaus organizmą pradeda plūsti žymiai mažiau meilės energijos,o tai sukelia tuštumo,vienišumo,energijos trūkumo jausmus ir iš to atsiranda panikos ir streso,,manęs nemyli" baimės jausmas.
    Šis tresas kaupiasi galvos ,kaklo,pečių ir krūtinės viršutinėje dalyse ir spazmuoja viską,kas pakliūna į šio streso įtaką,o taip pat ir mąstymas,jausmai,jutimo organai-rega,klausa,skonis,uoslė, viltis,,,,
    Gyvenant , šis stresas nuolat auga,nuolat kaupiasi … Kiekvieno žmogaus streso slengstis (atsparumas) yra skirtingas. Pasiekus tam tikrą streso energijos lygį,stresai virsta į kitų energijų rūšis- pykčio energiją,reikalavimų ,kaltinimų energijas.. Baimė,,manęs nemyli" energija virtusi į pykčio energiją ,virsta ir į kaltinimo jausmą.O tai visada, iš pradžių ,nukreipiama prieš save,bandoma ieškoti priežasčių ,kodėl nemyli- savyje.Tai gręsia psichiatrijos problemomis.Jei tai nukreipiama į priežasčių ieškojimą kituose,tai virsta į kaltinimų stresą-o šis stresas gulasi širdies zonoje- jei stresas sukelia pykčio energijas,tai žmogus suserga širdies ligomis (infarktas,plaučių ligos ir tt).
    Kalties jausmas kartu su kaltinimų energijų stresais žmogų daro silpnu,,,,toks žmogus greitai pavargsta,yra be galo jautrus,nuolat pjaučia kaltinimus,tuo pačiu ir pats kaltina kitus…Būdamas be meilės ,būdamas su kaltės jausmu ir kaltindamas kitus,žmogus nuolat klysta ir daro klaidas. Susikuria ,,tuščios stiklinės " efektas,kai žmogus eina pagal stiklo sieną,tačiau pačios sienos jis nemato,t,y, jis eina ratu,nerasdamas išeities,,,Tik šioje situacijoje žmogus suserga depresija…
    Žmogus tapęs silpnu,jis daugiau guli,ilsisi,jam sunku atlikti bet kokį darbą … Iš to atsiranda baimė prieš ekonomines problemas, baimė ,kad nesugebėsi išmaitinti nei savęs,nei savo palikuonių.. Šis stresas suspazmuoja visą atraminio-judėjimo aparato fiziologinę sistemą-suspazmuoja nugaros smegenų motorikos centrai,žmogus sukaustomas,jo nugara įsitempia,suspazmuoja sausgyslės ir raumenys. Šis stresas valdo lyties fiziologinę sistemą(atsiranda šeimos ir asmeninės gyvenimo problemos),kryžkaulio zonos spazmai atsiliepia šlapimo sistemai ir inkstų-antinksčių sistemai(sutrinka medžiagų įsisavinimo funkcijos dėl antinksčių hormonų nepakankamumo),atsiliepia darbingumui,fizinės ištvermės pojūčiams. ,,,
    Visa tai yra žmogaus minčių forma-o tai kontroliuoti gali tik labai nedaugelis iš žmonių.
    Žmogaus organizme yra antistresinė organų grandinėlė-galvoje hipotalamusas(emocijų ir endokrinologijos valdymo centras-liauka),hipofizė(pagrindinė organizmo cheminių procesų valdymo liauka,gaminanti tam tikrus hormonus,stimuliuojantys visus organizmo organus ),smegenų balnas-smegenėlės,pilvo klajojantis nervas,tulžies pūslė,antinksčiai, lyties organai… Tai organai,pirmi reaguojantys į stresą,savo funkcijomis darantys poveikį į žmogaus gyvenimo socialinį aspektą..

  • Palergonija

    Sutinku su Janina,kad gelbėti gali tik mėgstamas darbas.Apie keliones-svajojau,kai išeisiu į užtarnautą poilsį,tai keliausiu ir keliausiu…deja šiandien po nelabai sėkmingos kojos sąnario operacijos, džiaugiuos nuėjimu į parduotuvę, treniruotę,ar kokį renginį,nors … akis paganyti,tolimiausius kraštus,gražiausias vietas pasiekti padeda internetas

  • Džiugu, kad Onutė ištrūko iš depresijos, ir ją gelbėjo MĖGSTAMAS darbas. Nuo nemėgstamo darbo netgi galima įpulti į depresijos liūną. O svarbiausia – tai aplinkinių dėmesys ir parama. Mano draugę iš depresijos ištraukė katė, kurią jai padovanojo po vyro mirties, kolektyvinis sodas, bendravimas su „poniutėmis“ (taip ji vadina visas mus, savo drauges). Ir dar gera priemonė nuo depresijos – tai žiūrėti į tekančią ir besileidžiančią saulę. Susidaręs tam tikras šviesos kampas su horizontu aktyvuoja smegenyse laimės hormono formavimąsi. Na, o šiuo metu Lietuvoje viešintis Kulvinskas savo autobiografijoje rašė, kas jį nuo depresijos išgelbėjo gyvas maistas.
    Linkiu Onutei ir toliau kurti grožį ir dalinti gėrį, o depresiją užmiršti visiems laikams.

  • onute

    Labai norečiau keliauti,bet dabartiniu metu prižiūriu tėvelį.Jis taip priprato prie manęs ,nes kaip tik išvažiuoju išrašyti vaistus jam tuoj bloga.Tai ateina mano kaimynė tada viskas gerai.

  • Dar prie šios ligos vaistų pridėčiau bendravimą, keliones, tiesiog buvimą tarp žmonių.

    Šie dalykai taip pat greitai taiso įvairias negandas. Pagaliau tarp tų žmonių pamatai, kad tavo nelaimė yra visai ne tokia didelė, sutinki tokių, kurie išgyvenę daug didesnes netektis – ir jie ne tokie kurkas didesni optimistai nei tu pats. Tai labai įkvepia.

  • Aldona

    Darbas ir gimines ,draugai –geriausias gyditojas

  • Palergonija

    Tik pasidžiaugti galim Onute ir jos darbais .Gražu!Iš tiesų darbas geriausias daktaras.

  • Patricija

    Depresiją Onutė baigia išsigydyti. Ji labai optimistiškai žvelgia į ateitį.

  • Leontina

    Visą gyvenimą svajojau apie tokią laimę. Daug kur prie namų, sodybų yra tvenkinių, juose plauko plastmasinės gulbės. Aplankai gimines , apvedžioja , parodo, bet viskas dirbtina, negyva.
    Parodai padaryta, aišku dėl skonio nesiginčijama . Kaip gera pas Onute, Dievulis viena atima , kita duoda. Aiškų tų kuriu neteko niekas neatstos. Linkiu Onutei ir jos gausiai giminei, sveikatos ir geros nuotaikos. Vaistą nuo depresijos ji surado.

  • nasturta

    Va čia tai bent,šaunuolė Onutė,net supavydėjau,kokius kurotus dabar turite:))