„ŠAUKŠTAS DEGUTO” RENGINYJE

kulvinskas
V. Kulvinsko seminaro metu

Šiomis dienomis Lietuvoje vieši žalio (nevirto) maisto puoselėtojas išeivis iš Lietuvos,  gyvenantis JAV,  Viktoras Kulvinskas. Prieš jam atvykstant, iš anksto buvo puikiai surežisuoti ir paruošti renginiai. Reikia pripažinti, kad šio renginio iniciatorė Gražina Gumuliauskienė yra puiki verslininkė ir tikrai gera organizatorė. Daugumoje žiniasklaidos leidinių Gražinos iniciatyva pasipylė straipsniai apie Viktorą Kulvinską, jo veiklą bei žaliavalgystę. O svarbiausia – kaip tik šiuo metu dienos šviesą išvydo dar dažais tebekvepianti V.Kulvinsko knyga lietuvių kalba „Kaip išlikti XXI amžiuje”. Ši knyga prieš kelis dešimtmečius ypač buvo populiari jaunimo tarpe JAV. Mano manymu,  būtų buvę tikslingiau lietuvių kalba išleisti naujesnes bei kompaktiškesnes autoriaus knygas: apie daigus, o taip pat „Meilės dietą”, bet toks buvo organizatorės pasirinkimas.

Aš pati prieš daugelį metų buvau įsigijusi JAV išleistas anglų kalba V.Kulvinsko knygas, o taip pat buvau su autoriumi asmeniškai susitikusi Niujorke vykusiame jo knygos „Meilės dieta” pristatyme. Apie tai anksčiau rašiau šiame tinklalapyje: http://www.draugauki.me/2010/04/meiles-dieta/ .  Priminsiu, kas Viktoras Kulvinskas yra dirbęs su Ann Wigmore, 7 metus jis buvo Hipokrato sveikatos Instituto direktoriumi. Renginių, skirtų susitikimui su Viktoru Kulvinsku, pradžia buvo puiki: gerai organizuotas susitikimas su žurnalistais, pateiktos tik ką gautos iš leidyklos knygos, seminarai vyko centre, „Forum Palace”, dalyviai buvo vaišinami skaniais ir sočiais pietumis, paruoštais iš nevirto maisto.  Dienos pabaigoje Lietuvė iš Filadelfijos, JAV, Loreta Vainius pademonstravo savo sukurtą puikų filmuką apie želmenų ir daigų auginimą. Nors man  viskas žinoma, bet malonu buvo praleisti laiką ir pasidalinti patirtimi ir įspūdžiais su bendraminčiais. Mat, aš pati jau 16 metų ir iki šiol  savo mitybą papildau įvairiais daigais, o taip pat vartoju želmenų sultis, daugelį metų auginau želmenis kitiems bei prekiavau jų sultimis, apie tai skaičiau paskaitas, įvairiuose renginiuose supažindindavau ir vaišinau žmones maistu iš daigų. Ne kartą spaudoje apie tai buvo rašoma, o taip pat demonstruojama per TV.  Šiame tinklalapyje taip pat nemažai rašiau šia tema. Palaipsniui žmones sudomino ir  daigai ne tik sodinimui, bet ir maistui: http://www.draugauki.me/2010/04/daigai-sveikas-maistas/. Sužinojusi, kad bus išleista lietuvių kalba V.Kulvinsko knyga apie gyvą maistą, apsidžiaugiau, kad atnaujinta informacija iš pirmų lūpų nukris į jau gerai paruoštą dirvą, ir visa Lietuva dar labiau sužaliuos.

Buvau nustebinta sekantį rytą sulaukusi ne vieno skambučio ir klausimo, ar jau skaičiau V.Kulvinsko knygą lietuvių kalba, nes daugelis buvo tiesiog  šokiruoti, kai paskaitė knygą. Pateikiu citatą iš el. paštu gauto laiško:

„Vertimas neatlaiko jokios kritikos.
Kai vietoje zodzio „zelmenys” per visa knyga eina zodis „varputis” belieka tiketis, kad naujokai neapsinuodys varpuciais….. :(     :)
Ir nepuls ieskoti „rugiu uogu” ar „kvieciu uogu”. „vyzdys (tas kuris spalvotas)”   :)  !!!
Mano akimis ziurint tokia knyga turetu buti isimta is prekybos ” .

Deja, tenka sutikti su citatos autore.  Tarp kitko, iš varpučio žolės taip pat galima spausti sultis, tik jos mažiau vertingesnės, lyginant su želmenų sultimis. Gaila, kad dėl vertėjų aplaidumo ir nekvalifikuotumo knyga tikrai sugadinta ir tapo vos ne pajuokos objektu, nes klaidų   daug.  Manau, kad nelaukiant skundų ir lietuvių kalbos Inspekcijos nurodymų, knygos realizaciją reikėtų sustabdyti. Juk tai yra tyčiojimasis iš lietuvių kalbos. Protu nesuvokiama, kaip tokie vertėjai gali dirbti, jei net nepažvelgia į žodyną dėl jiems nesuprantamų žodžių. Užuojauta organizatorei Gražinai,  juk kiek nuostolių bus patirta, perspausdinant knygą, kiek pinigų paleista vėjais! Manau, kad kreipiantis į teismą, galima būtų išsireikalauti, kad vertėjai kompensuotų nuostolius.  Tikriausiai atsiras nemažai norinčių nekokybišką knygą pasikeisti. Juk mes gyvename teisinėje valstybėje.  Ir ne veltui sakoma, kad šaukštas deguto kartais visą medaus statinę sugadina.

20 komentarų apie “„ŠAUKŠTAS DEGUTO” RENGINYJE”

  1. dar vienas šaukštas deguto

    sakyčiau tpridėsiu jau antrą šaukštą deguto į tos pačios ponios Gražinos statinaitę, beveik mėnesį užtruko jos kompanija, neatsiųsdama užsakytos knygos ir dar daugiau triukšmo, kol vargais negalais atgavau už ją savo pinigėlius.

  2. Nidaneringa labai profesionaliai ir išsamiai įvertino ir parašė komentarą apie šią knygą. Deja, laikas yra pinigai, nesvarbu kokybė, kad tik greičiau išleisti, o po geros reklamos žiniasklaidoje nupirks bet kokią chaltūrą.

  3. Knyga išversta tarsi su Google vertėju, ir po to nė karto neperžiūrėta.Tai yra žemiau bet kokios kritikos keletą kartų. Yra sakinių, kurie yra nebaigti, yra tarinys, o veiksnio nėra, yra pažiminys, o žodžio, kurį pažymi, nėra. Yra sakinių(kiekvienam puslapy), kurių prasmė nėra išsiaiškinta ir jie suvelti palikti tavo paties supratimui, kai net labai smarkiai žinant šitą sritį neįmanoma susekti minties. Kiekvienam puslapy yra vidutiniškai apie 10 klaidų, o tai 3650 klaidų knygoje. Pats autorius parašė knygą tarsi iš kelių šaltinių, o juose viskas buvo tuo pačiu klausimu parašyta skirtingai. Yra daug sakinių, kur tame pačiame sakinyje prieštaraujama pačiam sau. Tie patys dalykai įvairiose vietose parašyti vis kitaip, visai priešingai. Nėra sistemos, nėra vientisumo, nėra plano, dėstymo pagal jį, nėra žinoma, kas atskiruose dalykuose norima pasakyti. Nėra teiginių suvestinių,išvadų. Absoliuti tragedija, čia stilistui ir prasmę suprantančiam padėjėjui yra kokie 4-6 mėnesiai darbo, kad knyga būtų be visų rūšių klaidų, patraukli ir profesionali. Tuo pačiu reiktų bendradarbiauti su autoriumi, kad knygoje nebeliktų prieštaravimų, kad atsirastų aiškumas, kad atsirastų sistema, kad būtų išmestos mokslo klaidos ir nelogiškumai – žodžiu, šiuo pagrindu būtų parašyta nauja gera knyga. Klaiki gėda už tokį darbą.

  4. Marena, man teko matyti baisius vertimus ir į rusų kalbą iš anglų kalbos. Na, o mūsiškiuose sveikatos periodiniuose leidiniuose tai klaidos ištisai, nes juk rašo ir verčia žurnalistai, kartais visai nenusimanantys toje problemoje, apie kurią rašo. Štai labai dažnai inkstų arbatą pavadina pumpurų arbata arba silicį vadina titnagu ir t.t. O filosofinius terminus versti tai ypač sudėtinga, pati buvau susidūrusi, pabandžiau ir nusprendžiau daugiau niekada nesiimti jokių filosofinių straipsnių ar brošiūrų vertimo.

  5. Anonimui: galit parašyti ką nors šia tema ir atsiųsti man: rasyk@draugauki.me . Paskelbsiu ir galėsime padiskutuoti.

    Tema tikrai aktuali, bet reikalaujanti nemažai išsilavinimo. Daugiausia skaitau teorinę – analitinę literatūrą (politilogija, sociologija, filosofija, psichologija…) kartais eseistiką. Ši literatūra dažniausiai būna versta mokslininkų, todėl su vertimu problemų mažiau. Tačiau taip pat esu girdėjęs kelis kartus kategoriškus ir karštus nesutarimus tarp pačių mokslininkų, kaip geriau versti tam tikrus sampratas, ypač filosofijoje.

  6. LABAS …apie vertėjus prakalbot? Gal reikia atskiros temos… Manau aktuali problema šiais ”kompiuterinio raštingumo” laikais

  7. Čia ne šaukštas deguto, o visas samtis! Kur tokią „knygą” dėti?! Užtat aš ir perku knygas išverstas tik į rusų kalbą. Ten geresni vertėjai.

  8. jei tik kokia ,man neįveikiama problema ,,įsiveisia”visada prašausi Kaunietės nuotolinio prisijungimo.tikrai esu labai patenkinta,kad toks būdas-priemonė taip gerai veikia…

  9. Janina: „Sekantį kartą rašydama straipsnį pabandysiu pasinaudoti Kaunietės patarimais”.

    ne problema, visada prašom, paštą tu juk matai? problemos greičiau skype tvarkomos, arba nuotoliniu prisijungimu, jei pageidauja pats „problemistas” :-D

  10. Ačių Janinai ,kad jinai visada rašo ką yra patyrusi pati.Labai norėjau šios knygos ,bet gerai ,kad nenusipirkau.O varputis tai žolė panaši į želmenis.Galima gerti jo arbatą ,bet reikia irgi su saiku.

  11. Gintautai, anksčiau pagal šį nurodymą sėkmingai pavykdavo reguliuoti paveiksliuko dydį, bet pastaruoju metu tame skyrelyje „Dydis” taškiukas mirtinai užstrigęs ant didžiausio dydžio nuorodos. Sekantį kartą rašydama straipsnį pabandysiu pasinaudoti Kaunietės patarimais.

  12. Redagavimas naudojant mūsų tinklapio Word Press turinio valdymo sistemą labai paprastas, nereikia ieškoti specialių programų:

    įkėlus paveiksliuką į straipsnį, reikia iš kart ant jo užeiti ir pasirinkti atsiradusią ikoną „redaguoti paveiksliuką”. Iš kart pamatysite skyrelį „Dydis”, kuriame pagal procentus galėsite mažinti arba didinti paveikslą.

  13. daug priklauso nuo vertėjų. daugiau tai pastebiu grožinėje literatūroje. iš tikro, paėmusi to paties autoriaus knygas, pažiūriu į vertėjo pavardę. tada skaitau, arba ne :))) įdomu šiuo atveju, ar buvo pasidomėta vertėjos kvalifikacija ir ankstesniais jos darbais.

  14. Janina, paveiksliukus mažina ne kompiuteris, o program, kuri tam skirta. funkcija „resize”. o jei paveikslėlis Word dokumente, „pabarškink” jš peliuku, o kai aktyvuosis, imk už kampo (pelės žymeklis taps įstrižas) ir patampyk kaip patinka. yra begalės būdų, taip pat ir nemokamų programų, kurios padeda tai daryti automatiškai, tik nurodant dydį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.