Kur veda siūlo galas…

Sudėtingos situacijos verčia mus mąstyti nestandartiškai, ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų. Taip gimsta ir didieji žmonijos išradimai, ir mažyčiai mieli stebuklai.

Kuomet XIX a. viduryje Airiją ištiko badas, vieni pabėgo į užsienį (situacija pažįstama, tiesa?), kiti pasiliko ir bandė sudurti galą su galu. Tada šioje šalyje ir atsirado airiškieji nėriniai – nuo tradicinių jie skyrėsi tuo, kad buvo neriami jau ne adatomis ar pinami ritelėmis, o vien vąšeliu. Technika gan paprasta (pirmiausiai daromi atskiri motyvai, kurie vėliau jungiami tinkleliu), tačiau efektinga, todėl nenuostabu, kad ji populiari ir dabar.

Šauniausia airiškųjų nėrinių istorijoje man atrodo tai, kad tokiais rankdarbiais galėjo užsiimti visa šeima. Tai buvo panašu į lietuvių klasikoje aprašomus susibūrimus ilgais žiemos vakarais, kuomet vieni pynė vyžas, o kiti pešiojo plunksnas… Airiams šis užsiėmimas buvo daugiau nei būdas pasiūlyti paklausią prekę ir papildomai užsidirbti, bet taip pat ir menas bei bendravimo priemonė.

Siūlau pasigrožėti keliais pavyzdėliais – gal jie ir jus įkvėps kurti ar paskatins pasidalinti savo dirbiniais :)

190552yp-vivo212ut566cbe7e8320ct a015eb49812d36fb98b5540b77f762b591efabed00a08835images

Prisijunkite prie diskusijos

Komentarų: 21

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

  1. O man labai patiko bliuskutės, na bet darbo tai išsivaizduoju, kad labai daug.

  2. Labai gražūs tie Airiškieji nėriniai. Nusipirkau ir aš žurnalą IKI parduotuvėje, kaina apie 7 litus. Labai suprantamai paaiškinta, duota daug ornamentų pavyzdžių ir sujungimo būdų. Vienas geras patarimas, numezgę daug įvairių ornamentų , išdėstyti juos ant popierinės iškarpos norimoje vietoje ir prisegti smeigtukais.Paskui sujungti norimu tinklelių.Aš nežinau ar pradėsiu, nes reikia miklių pirštų ir gerų akių. Nebent papuošti kokią detalę.

  3. Taaaip, žiūriu kaip katinas į lašinius ir varvinu seilę… Kažkada pirkau siūlų parduotuvėj rusišką žurnalą „Duplet“. Brangus, bet nesusilaikiau. Airiškų (ir kitokių nėrinių) pavyzdžiai pasirodė stulbinami. Turiu schemas, viską suprantu, o padaryt neišeina. Tokiu atveju viską tenka daryt savaip.

  4. Štai, kai parašiau be nuorodos, tai įsidėjo mano komentaras. Kažkaip nemačiau taisyklių šiame puslapyje, kaip įdėti nuotrauką ar nuorodą kaip kituose forumuose. gal puslapio kūrėjai galėtų atsakyti?

  5. Bandau įdėti nuorodą į rusaičių rankdarbių forumą, ten yra ir schemų ir pavyzdžių, tačiau visą komentarą ištrina

  6. Kas moka rusų kalbą, ir idomu technika dedu nuorodą į rusišką forumą osinka, aš iš ten daug ko išmokau. Rusait4s kuria tikrus šedevrus ir noriai dalinasi schemomis ir visokiomis paslaptimis. Čia nuoroda į airiško mezgimo skyrių, bet palandžiojus yra daug visko tame forume. Aš kadangi mėgstu rankdarbius, tai tame forume praleidžiu namažai laiko.
    http://club.osinka.ru/forum-76?sid=4db924932a7959b56400002d

  7. Esu numezgus lino kostiumėlį ,daug servetėlių ir skarą. Labai daug darbo, bet ,kada viskas susidėlioja malonu pasižiūrėti.Jeigu sveikta leis žiemą vel galvoju megzti.Man tai teikia malonumą.Mezgu vašeliu.

  8. Mezgiau apie mėnesį: dvi savaites mezgiau atskiras gėlytes, lapelius ir apie dvi savaites jungiau juos į visumą. Dirbau kiekvieną vakarą. Femina, paveikslėlio iš savo kompo įkelti neduoda, o gal nemoku. Jei norite schemos,tokios pat neišsaugojau, bet galiu kažką panašaus į el. paštą ar kaip kitaip nusiųsti. Dar esu nusimezgus megztuką – tik priekis airišku nėrimu. Pasakysiu jums kruvinas darbas.Daugiau tur būt neišdrįsiu pradėt tokio darbo

  9. Tiesiog pasaka :) jei pamenate, maždaug kiek užtrukote? Man neišeidavo tų lapelių padaryt, vis raitydavosi.

  10. Nedaug, bet Vilniuje pamatyt man kartais tenka. Užsienio dizaineriai mielai naudoja tokius nėrinius savo kolekcijose, tačiau suprantama, kad ne kiekvienam įkandamos kainos (o daryt pačioms moterims užtrunka tikrai ilgai).