Odė arbūzui, arba kodėl jį vertiname

babywatermelonVasara. Prasideda „arbūzų sezonas“ – laikas, kai už palyginti nedidelę kainą saldaus ir kvapaus skanėsto bus galima prisivalgyti tiek, kiek telpa. Ne be reikalo jį mėgsta tiek maži, tiek dideli – arbūzai ne tik skanūs, bet ir naudingi.

Ypatinga vitaminų gausa šie vaisiai (teisingiau pasakius, netikros uogos) nepasižymi, tačiau juose daug folio rūgšties, svarbios augimo, vystymosi procesams ir baltymų apykaitai, mangano, kuris padeda greičiau sudeginti riebalus, kalio, kalcio, magnio, geležies, taip pat ląstelienos, padedančios pašalinti iš organizmo nereikalingą cholesterolį. Kadangi beveik 90 proc. arbūzo sudaro lengvai pasisavinamas vanduo, geresnių natūralių diuretikų net ir nereikia.

Šis vaisius valo organizmą, padeda pašalinti šlakus, druskas, inkstų akmenis, stiprina imunitetą. Jame yra didelis kiekis vieno stipriausių natūralių antioksidantų – likopeno, kuris mažina tikimybę susirgti vėžiu, skatina ląstelių atsinaujinimą ir saugo nuo širdies ligų. Amerikiečių mokslininkai jam netgi priskiria „Viagros“ savybių (vis dėlto patikina, kad gydymo medikamentais jis nepakeis).

Liaudies medicinoje džiovintos arbūzų žievės nuoviras (santykiu 1:10) naudojamas skysčiams varyti net tuomet, kai sutrikusi kraujotaka. Gydomas ir kolitas – storosios žarnos uždegimas: tam imama 80-100 g. sausų arbūzo žievių, kurios užplikomos 500 ml verdančio vandens. Kai atvėsta, geriama po pusę stiklinės 4-5 kartus per dieną.

Specialistai pataria renkantis šį skanėstą atkreipti dėmesį į luobą – prinokusių ji blizga, o pabeldus girdėti švarus skambus garsas. Jeigu žievės dryžiai aiškiai kontrastingi, vaisius bus sultingas. Ryškios tamsios ir šviesios juostelės išduoda, kad arbūzas nuskintas jau prinokęs, o jei matyti geltona dėmė, vadinasi, jis noko lysvėje.

Iš Tailando kilęs daržovių ir vaisių pjaustymo menas (angl. vegetable and fruit carving) sunkiai įsivaizduojamas be šios nuostabios gamtos dovanos. Siūlau pasigrožėti keliais jo pavyzdžiais. Gal ir jūs savyje atrasite menininko gyslelę?

158331watermelon_carvingwatermelon-carvingfloral-watermelon-carvingSmile_782watermelon_carvings_2511-fruit-and-vegetable-art-watermelon-carving3-thumb1watermelon3 !cid_6C250CAD4ACA452DB6F15B894F66A8DA@Robert

13 komentarų apie “Odė arbūzui, arba kodėl jį vertiname”

  1. Mečislovai V., nenusiminkite, yra kas supranta, tik ne visada rašo. Ačiū, kad dalinatės, labai naudinga ir prasminga. Tema apie arbūzus. Labai geras vaisius. Varo šlapimą, gaivina, įkvepia optimizmo, skaidrina sutirštintas spalvas, mintis. Tik ne dažnai jo perkame, visus pinigus susiurbia mokesčiai, tad arbūzui lieka labai retai, tik kaip delikatesui, jei atvirai. Bet ligoniams galima ir dažniau, vis geriau nei farmaciniai diuretikai.

  2. Valerija,labai gerai, kad nurodėte, iš kur nukopijuotas straipsnis, bet kažin, ar šis -mogus kada nors suvoks, kad jo mintyse tikra makalynė, ko gero, iš „žemės informacinio lauko”. O informacija pasidalinti visada yra malonu, tuo labiau, kad vieni naršo vienur, kiti – kitur.

  3. Valerija- Janinai

    Sutinku su Jumis, kad bergzdzias reikalas kopijuoti straipsnius, todel ir nurodziau, kur apie tai ir dar daug apie ka, jei idomu- galima paskaityti. Nurodziau svetaines adresa.Na, bet jei zmogus zino daug is Zemes informacinio lauko, tai jau sudetingiau. Bet dauguma Mecislovo straipsniu tiesiog nukopijuota. Kam vargti, nesuprantu.

  4. Inkstai yra žmogaus organizmo giminės linijos energoinformacinė saugykla. Tai organizmo karminės informacijos kaupykla.Jei žmogus yra nelankstus,nesugebantis prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių gyvenimo sąlygų,kaupiantis pyktį savo priešams,tada inkstuose kaupiasi akmenys(stambūs pergyvenimai) ir smėliukas(smulkūs ir dažni pergyvenimai).Be to per inkstus į organizmą patenka stresai-baimės.
    Jūs manote,kad pavalgius kartą ar kitą arbūzo ar kito produkto galima savo karmą(likimą išvalyti? Tai saviapgaulė,nemokšiškas požiūris į gyvenimą(čia iš knygos-Luula Vilma ,,atleidžiu sau”)
    Na,o aš žinau nežmoniškai ir begėdiškai daug ir apie viską,daugelyje atvejų net ne iš knygų o iš Žemės Informacinio Lauko…
    Ilgalaikis augalų sulčių vartojimas sukelia organizmo ph poslinkį į šarmingumo pusę,kas sukelia tam tikrų fiziologinių reakcijų pokyčius-augalinės kilmės parazitinių ląstelių atsiradimą(čia iš Bolotovo teorijos) ir iš asmeninio patyrimo.
    Arbūzai yra maistas,darantis pokyčius organizme.O tuos pokyčius dar ir valdyti reikia mokėti..Arbūzo pokyčių tobulinimui reikia vartoti takažolės nuovirą,kuris tirpdo bioorganinės kilmės smėlį,mažina organizmo uždegiminius procesus,valo organizmą nuo vienaląsčių parazitų formų,atneša į organizmą medžiagas,kurias išstumia arbūzo dieta…
    Daugelis žmonių šią arbūzo savybę pasąmoningai jaučia ir jiems arbūzai nepatinka…

  5. Asmeniškai man nepatinka Mečislovo makalynė: rašo ne į temą, štai ir čia straipsnis apie arbūzus, o jis nukopijuoja straipsnį apie bulves…. Ir dar norėtųsi, kad būtų nuorodos, iš kur nukopijuotos mintys, arba iš kokios knygos, arba savas išprotavimas.
    kas link arbūzų, tai aš apie 7- erių metų bėgyje kasmet savaitę laiko rudenį, arbūzų sezono metu, maitindavausi vien tik arbūzais. Aš tikėjausi, kad taip išsivalau savo inkstus, kaip kad rašoma literatūroje. Deja, kai ėmiau vartoti želmenų sultis, ėmė tirpti akmenukai ir pabiro smėlis iš inkstų. O jų buvo prisikaupę be galo daug…. Išvada tokia, gal arbūzai ir tirpdo inkstų akmenis, bet, matomai, ne visus. Mano patirtis rodo, kad esant sumažintam skrandio rūgštingumui, arbūzų dieta neveiksminga inkstų akmenligės atveju.
    Na, o meniškai pagražintus išskobtus arbūzų indus panaudojame šventinėms salotoms sudėti: ir gražu, ir skanu.

  6. Yra tokia svetaine „klinikanamuose.lt”,ten perskaiciau ta straipsni „Ode bulvei”, ten daug naudingu patarimu. Is tikro labai geras ir issamus straipsnis.

  7. ODĖ BULVEI

    … Bulvės labai tinkamos vaikų mitybai, tai pirmo pasirinkimo daržovė papildomam kūdikių maitinimui. Be to nitratų jose susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse. Mažyliai gerai įsisavina bulvėse esantį krakmolą ir kitas maistingąsias medžiagas, bulvės nesukelia alergijos. Gaminant daržovių košę vaikui, bulvės turi sudaryti ne daugiau pusės porcijos.
    Dietų mėgėjams – storėjama nuo bulvių valgant jas su riebalais …
    Bulvės dar vadinamos antrąja duona, nes užima nemažą dalį mūsų dietos. Žmogaus mityboje didelė reikšmė skiriama angliavandeniams, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Jų gausu grūduose ir daržovėse – tuo pačiu ir bulvėse. Bulvėse angliavandeniai nekaloringi, ilgai virškinami, todėl sukelia sotumo jausmą ir netukina. Ši daržovė turi daug kalio, vitamino C, yra B grupės vitaminų, skaidulinių medžiagų, baltymų, fosforo, magnio, geležies, cinko, vandens. Dietų mėgėjams – storėjama nuo bulvių valgant jas su riebalais … – valgant daug. Sveikas žmogus gali suvalgyti 5 -8 vidutines bulves per dieną. Galima valgyti kasdien. Britai išvedė dietinių bulvių rūšį „Vivaldi” – jos pasižymi ypač mažu kaloringumu ir turi trečdaliu mažiau angliavandenių, bet vitaminų ir mikroelementų – tiek pat. Bulvių turėtų vengti diabetikai – jiems labai tiktų „žieminės bulvės” – topinambai.Juose vietoj krakmolo – inulinas, kuris gerina medžiagų apykaitą, mažina cukraus kiekįir tinka svorio kontrolei palaikyti. Vaikams iki trejų metų amžiaus visai netinka keptų bulvių patiekalai, bulvių traškučiai,nors jie netinka maistui visiškai…
    Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas angliavandenių ( duonos, grūdų, bulvių, kitų daržovių) kiekis turi būti 4 kartus didesnis paros dietoje negu baltymų ir riebalų.
    Bulvė kai kuriose šalyse turėjo ir blogą reputaciją, pvz. Ispanijoje buvo laikas, kai manyta, jog nuo šios daržovės galima apsikrėsti raupais. Bet gresiant badui Prūsijos karalius Frydrichas Didysis XVIII a. viduryje paskatino šalies gyventojus auginti bulves maistui. Panašiai pasielgė ir Rusijos caras, liepęs auginti šias daržoves, bet nepaaiškino, kaip jas naudoti – žmonės valgė bulvių pumpurus, kurie yra nuodingi, ir ėmė mirti. Valstiečiai sukilo – sukilimas pavadintas ” Bulvių maištu”. Prancūzijoje bulves išpopuliarino jaunas agronomas ir chemikas A.A.Permantier, kai pabuvęs prūsų nelaisvėje pastebėjo šios daržovės maistingąsias savybes. Airijoje ir Anglijoje bulvės paplito XVIIa viduryje, nes labai tiko auginti gana atšiauriomis klimato sąlygomis, buvo atsparesnės negu kviečiai ir greitai užėmė jų pasėlių vietas. Bulves žmonės naudojo maistui, šėrė gyvulius, net paukščius. Išplitusios po visą Europą, bulvės paskatino agrarinę revoliuciją, kuri buvo industrinės revoliucijos dalis.
    Lietuvoje bulvės pasirodė XVIIa. pabaigoje ir pirmiausia buvo auginamos darželiuose kaip dekoratyvinis augalas dėl gražių žiedų. Šiuo metu bulvė Lietuvoje – viena plačiausiai auginamų daržovių.
    Bulvės yra šalniagumbiai, kurie auga po žeme. Mes juos valgome.Bulvės yra baltos, geltonos, raudonos, rausvos, mėlynos, yra išvesta daug jų rūšių. Mes jas verdame, gariname, kepame, gruzdiname, kepame mikrobangų krosnelėje, ant laužo, ruošiame įvairius patiekalus, liaudies medicinoje naudojamos šviežių bulvių sultys, pavilgai ir kt. Bulvės giminaičiai yra pomidorai, paprika, tabakas, šunvyšnė, petunija, durnaropė ir kt. Kai kurios šių augalų dalys nuodingos, kaip ir bulvių žaliosios dalys ir uogos. Iškastas iš žemės bulves reikia laikyti tamsiai, nes šviesoje jos žaliuoja, o pažaliavusios ar sudygusios bulvės yra nuodingos – jose atsiranda nuodinga medžiaga solaninas, kuri gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, dusulį, slopina nervų sistemą. Nors, bėgant laikui, bulvės luobelė keičia savo cheminę sudėtį ir kietėja, bet vis tiek pilnai neapsaugo nuo šilumos ir šviesos poveikio, todėl per žiėmą palaikytas bulves reikėtų lupti storai,bet, tokiu būdu, visą vitaminingąjį sluoksnį ,esantį vieno milimetro storyje po luobele,mes išmetame į šiukšlių kibirą. Seniau buvo klaidingai manoma, kad visos maistingosios medžiagos yra luobelėje ir po ja. Šiuo metu nustatyta, kad maistingiausias yra bulvės vidus,tačiau visi žinome,kokios skanios bulvės yra virtos su luobele…
    Liaudies medicinoje bulvių žiedai naudojami kaip efektingi vaistai gimdos miomoms šalinti..

  8. Miela Rita, pamėginkite įdėti kur nors skelbimą (neabejoju, kad atsiras mokančių ir galinčių padaryti ką nors panašaus). Nelabai sudėtingus ornamentus galima pamėginti išdrožinėti ir patiems – tam reikės aštraus peilio ir trupučio kantrybės. Sudėtingesnius, deja, teks palikti profesionalams.

  9. Aš šį kartą apie meną, kurio nuotraukos pateiktos straipsnio gale. Buvau kažkada matęs reportažą per TV apie tai. Ir netgi Lietuvoje kažkur vyko arbūzų pjaustymo seminaras . Tikriausiai šis sumanymas kilęs iš rytų, kur teikiama reikšmė laikinumui, įskaitant ir meną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.