Kiekvieno gyvo organizmo sugebėjimas atsinaujinti (regeneruotis, atstatyti savo kūno ląstelių kiekį) yra vienintelė jėga, sugebanti išgydyti save nuo visų ligų. Visos kitos gydymosi technikos, išrastos žmonių, gali būti sėkmingos tik tada, jei bus nukreiptos į pagalbą natūralioms organizmo savireguliacijos funkcijoms. Nuolatinė organizmo apykaita, maitinimasis ir detoksikacija vyksta per limfą ir kraują, tarpląstelinius skysčius, o savireguliacija vyksta nervų ir endokrininės fiziologinių sistemų veikloje. Savireguliacijai reikalingi optimalūs medžiagų kiekiai, optimali kokybė ir pan. Apie tai, kaip sukurti optimalią organizmo pusiausvyrą fiziniame kūne, noriu papasakoti šiame rašinyje.
”Aš tvirtinu, jog mokslas kol kas neišsiaiškino viso maistinių savybių potencialo, slypinčio augalų lapuose, sėklose ir vaisiuose”,- sakė Machatma Gandi.
Teisingas maisto derinys žmoguje sukuria vienybės jausmą su aplinka. Tuo tarpu šiuolaikiniai maisto produktai atlieka žmoguje atvirkštinę funkciją: kai žmogaus organizmas pradeda pūti jam dar gyvam esant. Tai parodo blogas kvapas iš burnos, aštraus kvapo prakaitas – kaip darbinio arklio, būtinybė praustis vos ne tris kartus per parą, būtinybė naudoti dezodorantus, kvepalus ir tt. Sveikas žmogus kvepia natūraliai maloniai ir be visų šių pagalbinių priemonių. Organizmo užteršimas homotoksinais, organizmo puvimo procesai priveda ir prie sąmonės patamsėjimo, mąstymo procesų sulėtėjimo, charakterio bruožų paaštrėjimo (agresyvumo), alkoholizmo ir kitų panašių medžiagų vartojimo.
Žaluma – štai kas yra ir vaistas ir maistas. Gyvybės jėga, slypinti žalumos esmėje – chlorofile – duoda tikrą išgyjimo stebuklą. Žalių kokteilių naudojimas kiekvienam žmogui gali duoti didesnę naudą nei žaliavalgystė. Be to, nebūtina keisti įprastų maitinimosi įpročių, užtenka į racioną pridėti 2-5 stiklines žalumos kokteilių ir tuomet atsiranda natūralus poreikis augnaudoti daugiau augalinio maisto.
Žalios spalvos augalai, daržovės ir vaisiai – tai chlorofilas. Jis kiekvienai biologinei sistemai reikalingas kaip oras, kaip saulės šviesa. Iš tikro tai ir yra saulės šviesos akumuliatorius. Jokia gyvybė neatsiranda be saulės šviesos, jokia egzistencija neįmanoma be chlorofilo. Šią medžiagą galime pavadinti skysta saulės energijos forma. Naudojant maistą, turtingą chlorofilu, žmogus tiesiogine prasme maudo savo organus ir ląsteles saulės šviesoje.
Chlorofilo molekulė nuostabiai panaši į hemoglobino molekulę, esančią žmogaus kraujyje. Chlorofilas gydo, valo organizmą ir tuo pačiu žudo vidinius organizmo priešus: virusus, bakterijas, grybelius, vėžines ląsteles ir pan.
Norint būti idealiai sveikam, žarnyno bakterijų kompelksą turėtų sudaryti 80-85 proc. “gerųjų” bakterijų. Tai jos pagamina viską ko reikia organizmui: vitaminus, virškinimo fermentus, kitas reikalingas medžiagas. Jų gyvybei palaikyti reikalingas deguonis, o chlorofilas yra idealus deguonies transportotojas.
Mokslas įrodė, jog chlorofilas pašalina daugybę vėžio formų, efektyviai mažina aterosklerozę. Daugybė mokslo darbų ir tyrimų nustatė, jog nėra tokių organizmo būsenų, kurių negalima būtų pagerinti chlorofilu – žaliuoju kokteiliu.
Chlorofilo savybės:
– padidina hemoglobino kiekį kraujyje
– pašalina vėžio atsiradimo galimybę bei vėžines ląsteles
– aprūpina organizmą kokybiška geležimi ir deguoniu
– sureguliuoja pH būsenas (rūgšties – šarmo pusiausvyra)
– pašalina anemiją
– valo žarnyną, kepenis, mažina toksikologijos jėgą senyvame amžiuje
– gydo visus uždegimus, slaptai tūnančius organizme, išgydo opaliges, gerina regėjimą, padidina imunitetą
Chlorofilas yra biologinės gyvybės pagrindas. Chloros graikiškai reiškia “žalias”, o phyllos – lapas. Taigi, žodis reiškia žalumą – pigmentą, nuo kurio priklauso žalio lapo spalva. Biologinė paskirtis yra saulės energijos akumuliavimas ir jos transformacija į cheminius organinės medžiagos elementus, kurie atsiranda fotosintezės būdu.
Hemoglobinas yra molekulė, kurios pagrinde yra geležies atomas. Chlorofilo molekulės pagrinde yra magnio atomas. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių kraujo srautu. Jų sudėtis labai panaši.
Dietologai niekada neišskirdavo žalumynų į atskirą maisto grupę, nes dauguma žmonių tai nepriima kaip tikro maisto produkto. Nežiūrint į tai, jog morkų lapai savo kokybe ir maistingumu viršija pačios morkos vertę, yra nuomonė, jog tai tik gyvuliams tinkamas maistas, bet tikrai ne žmogui. Tokia nuomonė dažnai neleidžia žmonėms savo racione naudoti daugumos augalų. Šakniavaisių skonis yra geresnis nei lapų, nes jie yra turtingesni cukrumi, o lapai yra šiek tiek kartoki dėl juose esančių žymiai didesnių medžiagų kiekių. Šakniavaisiai pirmauja tik pagal fizinę energetinę vertę -angliavandenilius ir dėl sukaupto cukraus. Tačiau lapuose kalcio yra daugiau nei 7 kartus, vitaminų -daugiau kaip 190 kartų, o pavyzdžiui, vitamino K ropių lapuose daugiau net 2500 kartų nei šakniavaisiuose.
Didžiulė maistinė vertė, slypinti augalų antžeminėje dalyje – lapuose (žalumoje) paprastai yra suvokiama ir neginčijama. Tačiau žmonija ją išmeta ar sušeria gyvuliams. Prašau atsiminti, jog 100 gr žalumos masėje baltymų yra 2-6 kartus daugiau, nei 100 gr mėsos, o vitaminų ir kt. medžiagų daugiau dešimtis kartų.
Dauguma augalų savyje turi labai kokybiškų baltymų, kurių įsisavinimas yra kurkas paprastesnis, naudingesnis ir ekonomiškesnis negu iš gyvulinio produkto. Pasisavinant baltymus iš gyvulinio produkto, reikia žymiai didesnių energetinių žmogaus organizmo sąnaudų (žmogaus organizme sukaupta energijos atsargų tik 15 min. intensyvaus darbo). Štai kodėl po stiprių pietų norisi miego. Be to, iš gyvulinio maisto pasiimama ir diduma žalingų produktų: negyvo kūno skilimo – irimo produktai, kancerogenai, atsirandantys kepant mėsą, antibiotikai, augimo stimuliatoriai ir tt. Visa tai sukelia alergijas, pagreitina senėjimo procesus.
Žmogaus kūne viskas nuolat kinta. Tai reiškia, kad per metus atsiranda 30-40 kg savų mirusių ir atgyvenusių ląstelių, kurios turi būti pašalintos (bilirubinas). Tuo užsiima mūsų organizmo pagrindinis filtras – kepenys. Tulžies forma tai išskiriama į žarnyną. Kad tai vyktų sklandžiai, turi būti daug aktyvios augalinės ląstelienos – celiuliozės. Žalias kokteilis yra būtent šios medžiagos idealus šaltinis.
Ląsteliena stiprina žarnyno procesų veiklą, stiprina širdį, mažina cholesterolį, suriša kancerogenus ir apsaugo nuo vėžio, sumažina galimybę susirgti diabetu, gydo ligą sergant, gerina žarnyno mikroflorą.
Nuslėpti žalumynų naudą – vienas iš būdų laikyti žmoniją Sapnų karalystėje (matricoje). Žalumynai yra pagrindinė maisto grupė, kuri mažiausiai ištirta mokslo, tačiau ji gali pagerinti sveikatingumą, gyvybingumą, atpiginti maisto racioną dešimtis kartų, veikti efektyviau nei papildai ar kitas maistas.
Tiems, kurie nori prašviesinti savo kūno sąmonę, pagerinti sveikatą, sukurti kūną iš naujo, pilnai užtenka tik kultūrinių augalų žalumos, t.y. tinka krapai, petražolės, kinza, salotos, kopūstai, morkos, burokėliai ir taip pat daugelio laukinių augalų lapai – jauno beržo, dilgėlės, balandos, dobilų ir liucernos, liepos, žemuogės, vaiskrūmių lapai, pušies spygliai, takažolės ir tt. Tik pasirinkite nenuodingus augalus.
Žaliasis kokteilis daromas sumalant mikseriu – blenderiu turimus žalius lapus, pridėjus gero skonio vaisių, uogų ir praskiedžiant geros kokybės vandeniu. Saldinti nereikia, nors truputis medaus kai kada nepamaišytų.
Kokteilis geriamas prieš valgį. Juo galima užsigerti bet kokį maistą, tinka gerti ir po valgio, baigiant pietus arba net vietoje vandens. Žalumos kokteilių bent pradžioje nereikėtų gerti labai daug, užtenka 1-5 stiklinių per parą. Reikia suprasti, kad toks kokteilis yra labai maistingas ir turtingas įvairiais vitaminais, biologinėmis medžiagomis, todėl, sergant kažkokiomis slaptomis ar aktyviomis ligomis, jos gali laikinai net paaštrėti.
Pagal savo asmeninę patirtį ir Viktorijos Butenko knygą “Žalumynai gyvenimui”.
Parašykite komentarą