GYVENIMAS PO MIRTIES

Tęsinys. Skaitykite pirmąjį ir antrąjį rašinius.

Tai paskutinis rašinys, skirtas apžvelgti įvairių pasaulio tautų ir kultūrų puoselėtus pomirtinio pasaulio įvaizdžius.

Germanai

Odinas_Valhalos valdovas
Odinas, Valhalos valdovas

Žuvusių karžygių einherijus (karių, kurie narsiai kovėsi mūšiuose, sielos  pavadinimas skandinavų mitologijoje: senovės skandinavų kalboje Einherjar ‘vieniši kariai’) Odinas surenka į Valhalą (senovės islandų kalba valholl reiškia „nužudytųjų buveinę”). Joje vėlės linksminasi, žaidžia karinius žaidimus. Valhaloje esančios šviesos šaltinis – spindintys kalavijai. Keista tai, jog, nors Valhala įsivaizduojama esanti danguje, kito šviesos šaltinio ten nėra. Galbūt taip atsitiko todėl, kad Valhala gana vėlai germanų mitologijoje buvo atskirta nuo požeminės mirusiųjų buveinės, vadintos Hel.

Požeminė karalystė nebuvo maloni, ten patekdavo žmonės, mirę savo mirtimi, t.y. „paprasti” žmonės. Reinkarnacijos idėjos germanų religiniuose tikėjimuose taip pat tik fragmentiškos. Atgimti iš naujo galėjo tik kai kurie didvyriai ir tik labiausiai pasižymėję. Jie visi išvardinti germanų mitologiniuose epuose, tačiau jų nėra daug.

Slavai

Slavų kultūros rašytiniuose  šaltiniuose apie pomirtinį gyvenimą beveik nekalbama. Thietmaro (975 – 1018 m.) liudijimuose teigiama, kad Lenkijoje iki priimant krikštą kiekvieno mirusiojo vyro kūnas buvo deginamas. Paskui jį sekdavo žmona, kuriai buvo nukertama galva.

Mokslininkai nesutaria, ar galima slavų laidojimo papročiams priskirti  arabų keliautojo Ibn Fadlano pasakojimą, apie turtingo rusų pirklio laidojimą palei Volgą. Laidojimo apeigų metu buvo nužudyta belaisvė, kuri prieš žūdama pamatė mirusįjį nuostabiame žaliuojančiame sode. Tuo tarpu vienas iš ritualo dalyvių prasitaria, kad mirusysis tame rojuje atsidurs sudeginus jo kūną. Pagal istorinius duomenis tas minimas „rusas” galėjo būti ir vikingas, tačiau žaliojo rojaus vaizdiniai rusų folklore yra žinomi. Tai – irijus, jame čiulba paukšteliai, į jį ateina mirusiųjų vėlės. Tačiau ten patekti gali tik tinkamai palaidoto žmogaus vėlė. Slavai mirusiųjų vėlių prisibijojo, laidotuvių metu įvairiais maginiais veiksmais joms trukdyta grįžti atgal pas gyvuosius.

Taip pat žinomas paprotys maitinti vėles Didįjį Ketvirtadienį. Jis atlikinėtas net iki XVI a. vidurio. Šią dieną  žmonės rinkdavosi į kapines, jose raudodavo, verkdavo, o vėliau, užgrojus skomorochams, šokinėdavo, plodavo delnais ir šokdavo. Akivaizdu, kad tai senųjų papročių palikimas.

Baltai

Baltų kultūroje tarp mirties ir anapusybės atsiranda ilgesnis ar trumpesnis laikotarpis, kurį mirusysis turi praleisti žemėje. Vienas svarbiausių baltų pomirtinio pasaulio vaizdinių yra tai, jog žmogui Dievas skiria gyventi konkretų metų

Prusų dievų trejybė: Patolas, Perkūnas, Patrimpas
Prusų dievų trejybė: Patolas, Perkūnas, Patrimpas

skaičių. Jeigu žmogus neišgyvena jam paskirto laiko – žūva, nusižudo ar dėl kitų priežasčių miršta anksčiau, jam visvien  likusįjį laiką iki nulemtos mirties datos reikia praleisti žemėje, įsikūnijant į augalus (dažniausiai medžius), gyvūnus ar paukščius.

Taip pat buvęs tikėjimas, kad mirusieji šią žemę gali palikti tik per Vėlių Velykas (Didįjį Ketvirtadienį) arba per vėlines, o iki to laiko likusius mėnesius ar dienas reikia išlaukti žemėje. Todėl, susidaro tokios aplinkybės, kad žemėje nuolat gyvena tam tikras vėlių skaičius. Krikščionybei padarius savo įtaką,  šias vėles imta tapatinti su skaistykloje atgailaujančiais mirusiaisiais. Tad, skaistykla buvo „nukelta” į žemę.

Pomirtinio pasaulio centre yra kalnas, ant kurio gyvena Dievas, arba Perkūnas. Už kalno arba jo papėdėje prasideda mirusiųjų buveinė, kurioje labai šviesu ir šilta, viską supa nuostabus sodas, jame čiulba daugybė paukščių. Kai kurie tyrinėjimai teigia, jog kartais mirusiesiems reikėdavo kopti į šį kalną, gelbstintis savo bei specialiai į laidotuvių laužą mestais plėšrūnų nagais. Kartais minima, jog šalia kalno būdavęs slibinas. Vienas itin retas liudijimas teigia, kad į kalno viršunę vedęs tiltelis, kuriuo teisiųjų vėlės patekdavę lengvai, o blogųjų krisdavę žemyn ir atitekdavę slibinui Vizūnui arba Vižūnui, arba būdavo tiesiog išpučiamos po miškus ir laukymes.

Piktų žmonių vėlės patekdavo į velnio prižiūrimą pomirtinės bausmės vietą. Stebina tai, kad baltų tikėjimuose ne kartą aptinkamas metempsichozės motyvas. T.y. blogieji ponai, pragare virtę arkliais, ten vežioja sunkius krovinius: smalą, degutą, rąstus ar kelmus. Tokie motyvai aptinkami dar  XIX-XX a. pirmoje pusėje užrašytose lietuvių sakmėse.

Baltų pomirtinio pasaulio aprašymai dažnai tarpusavyje nesutampa ir yra labai įvairialypiai. Tačiau tas pats pastebima ir kitose senosiose religijose. Baltų ir ypač lietuvių pomirtinio pasaulio samprata labai aiškiai išsiskiria metempsichozės (arba reinkarnacijos, persikūnijimo) motyvais.

Komentarai

Atsakymų į “GYVENIMAS PO MIRTIES”: 11

  1. Patricija avataras
    Patricija

    Anonimui: aukštyn idiotizmo vėliavą!

  2. Zita avataras
    Zita

    Chamizmas ir pyktis, ko gero, dar viena, o cinikas grynuolis iš čia dalyvaujančių, ko gero, esate jūs, gerbiamasis „tiesų” skleidėjau

  3. mecislovas  v avataras
    mecislovas v

    Cinikui cinizmas yra vienintelė galimybė prisiliesti prie tiesos(seneka)

  4. Zita avataras
    Zita

    ANONIMUI

    Nekankink savęs
    kito neįkalbėsi
    meilė yra arba ne
    saulė ar pavėsis

    Nekartoju Tėvyne Tėvyne
    neskanduoju Lietuva Lietuva
    nebarstau brangenybių
    bet kur bet kada

    kartotėj ilgoj
    atbunka prasmė
    nuvalkiota išvartota
    nieko nereikš kai reikės…

  5. Gintautas avataras

    Klausimas Viktorijai iš IT srities: kiek potencialiai pas Joaną namuose gali būti gyventojų, kai ji tuo metu ligoninėje ir kuri dalis iš jų staiga ims ir prisės prie Joanos kompiuterio, ir atsitiktinai apsilankys draugauki.me tinklapyje, ir netyčia parašys jei ne piktą tai kategorišką komentarą svetainės atžvilgiu?

    :)

    Siūlau visiems pasiūlyti savo variantus. Ne tik Viktorijai. :)

  6. Viktorija avataras
    Viktorija

    Joana ligoninėje, taigi ji negali komentuoti,o paskaityti ir pasidairyti šiame tinklapyje nėra nusikaltimas. Ko įsižeidėte, rodos nieko įžeidžiančio nepasakiau ir nėra ko Onutei šiauštis.

  7. mecislovas  v avataras
    mecislovas v

    žmogaus dvasia negali būti atskirai savo bendruomenės-vienišas vilkas žūsta .Žmogus nėra vilkas,tačiau elgiasi , kartais tikrai ,kaip, pasiutlige susirgęs, vilkas.
    Žmogus yra savo visuomenės gyvenimo produktas,ką jam sociumas(bendruomenė )įdeda į jo sielą ,toks ir yra.Dažnas net nesijaučia tos visuomenės dalimi,jis tai visuomenei nieko ir duoti nenori,tik sau tai reikalauja(lyg kažkokio mėlynojo kraujo atstovas būtų….).
    O kaip žmogus yra priklausomas nuo visuomenės? ar gali jis būti vienišas joje? laisvas joje?
    Nereikia mūsų raginti,juo labiau ir pasakyti kažką naujo nėra…

  8. onute avataras
    onute

    Labas ponas ANONIMAI KODEL NEPASIRAŠAI NEI VARDO NEI PAVARDĖS ,JEIGU ESI TOKS PATRIOTAS.TADA TU ESI PRISIGĖRĘS SOVIETMEČIO RAUGO .JEI PASIRAŠAI ANONIMU.AŠ ŠITĄ ESU PATYRUSI ,KADA MANE APŠMEIŽĖ IRGI ANONIMAS. TAI BUVO KAI VALDĖ KOMUNISTŲ PARTIJA.TODEL IR NETIKIU KA ČIA PAISTAI.PATRIOTAS .O GAL IR VISAI NEBUVAI TĄ SUSIO 13DIENĄ PATS NIEKUR NEI PRIE SEIMO ,NEI PRIE TELEVIZIJOS ,KAD JĄ APGINTUM.TAI GAL ESI ŠIOS SVETAINĖS LANKYTOJAS ,JEIGU GINTAUTĄ VADINI ADMINU.

  9. Gintautas avataras

    Kažkur girdėtas balso tonas. :)

    Jeigu manote, kad kasdien rašyti yra paprastas ir nesunkus darbas, mielai prašome prisijungti.

    Tai nėra žinių/naujienų portalas, šis tinklapis skirtas senjorų laisvalaikiui ir tobulėjimui internetinėje erdvėje. Ir visiems suteikta laisvė dėstyti mintis, kada kas panori (laikantis pagarbos visų žmonių ir lietuvių kalbos atžvilgiu). Tai taip pat nėra valstybinis tinklapis, kuriam privalu minėti visas šventines dienas. Tačiau, jeigu kas nors tai darytų – būtų šaunu.

    Beje, šis komentaras buvo parašytas iš to paties kompiuterio, iš kurio rašydavo anksčiau Joana. Jeigu norite išsakyti pastabas, tikrai nereikia slėptis. Mes žmonės besimokantys iš klaidų. Ir daug ką pakeitėme tinklapyje atsižvelgdami į įvairius komentarus. Todėl nemanykite, kad mus įžeisite. Tačiau šį kartą, deja, kaip matote, turiu kontrargumentų, kadangi dienoraštis yra neoficialus o pramoginis žanras, jam suteikta daugiau laisvės nei kitokio pobūdžio tinklapiuose.

  10.  avataras
    Anonimas

    Nuo anapusinio pasaulio, gyvenimo po mirties, įvairių tautų laidojimo ir mirusiųjų karžygių pagerbimo iki žiedinių kopūstų! Tiesiog malonų skaityti, tuo labiau, kad šiame forume lankosi dauguma išsilavinusių senjorų. O apie pagarbą Sausio 13 dienos aukoms nėra nė žodžio. Dargi nėra nė menkiausio paminėjimo šios datos. Išmintingasis mokytojas, kuris beveik galingesnis už dievą taip pat tyli. Tyli ir protingasis adminas, kas tai, argi šio forumo šviesuolių visai nedomina tokios Tautai atmintinos dienos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.