NEPALIKIT SU NEGALIA VIENŲ

Kokia sunki žiema bebūtų,
Kokia valinga ir gili,
Vis tiek pavasaris ateina
Už rankos pasiėmęs dainą
Išlaisvinti ledus širdy.

Eglė Brazdžiūnienė

Lietuvos Parkinsono ligos draugijos nariai tiesia ranką vienas kitam, tiesia ją buvusiems bendrabarbiams, bendraminčiams, žmonėms, nepažįstantiems negalios. Gal tai mūsų renginių sėkmės paslaptis… gal tai teisingai pasirinkta kryptis, kuria eidami nesijaučiame nei palikti, nei užmiršti… gal…

Laiku ir su meile ištiesta ranka… Pabandykit…

 

35 thoughts on “NEPALIKIT SU NEGALIA VIENŲ”

  1. Keldami tostą už laimę ,sveikatą, gerus draugus,
    prisiminkime “Socialinės atsakomybės projektus“.
    Pasilinkėkim, kad „ Nepalikit su negalia vienų“
    išvystų šviesą be trukdžių, be kliūčių,
    ir teiktų mums visiems kūrybinių džiaugsmų.

    Ilgiausių metų. ilgiausiųųųųųųųųųųųųųųųų
    Linki Rasma

  2. Atgalinis pranešimas: PARAMOS AKCIJOS IDĖJA | DRAUGAUKI.ME
  3. Įlindau į šią temą per Romo dainą ir tik dabar, pamačiusi Adelės nuorodą,perskaičiau Gintauto straipsnį apie socialinę atsakomybę.Čia jau ne tik mintis , bet ir veiksmas. Džiugu girdėti.
    2011 birželio 3-5 d. Stasys Vaitkevičius vėl organizuoja bendrą Parkinsono draugijos ir meno kolektyvų renginį Rumšiškėse,kur galima pasinaudoti kai kuriais Violetos patarimais . Įdomu, ar Violeta nesiruošia apsilankyti Lietuvoje?

  4. Adele,kaip malonu ir džiugu vel skaityti jūsų mintis,ir visų kitų,ačiū visiems už dainą ,,nepalikit su negalia vienų,sėkmes jums Adele ir linkėjimai iš Panevėžio

  5. Šiandien visą dieną tylu į Gintauto http://www.draugauki.me/2010/11/socialine-atsakomybe/

    Man tai labai siejasi su Violetos mintimis, nors jos laišką gavau anksčiau nei perskaičiau Gintauto straipsnį.

    Violeta toliau laiške rašo:
    „Žmonėms, organizacijoms reikia burtis į kolektyvus ir kovoti mitingais, rinkti savo delegatus į seimą, kurie konkrečiai atstovautų visus, kurie tiesia rankas. Lietuvoje turi įvykti apsivalymas. Jungiantis skirtingų grupių, partijų ir t.t. bendraminčiams, jėga stiprėja užstoti, paremti ir globoti paprastus, nuskriaustus, pavargusius nuo abejingumo Lietuvos žmones“.

  6. Asmeniškai gautas laiškas.
    Rašo Violeta Leškytė Cucchiara, Florida, JAV

    Adele, perskaičiau straipsnį su komentarais. Jei aš būčiau Lietuvoje, surengtumėm didelį koncertą – tai galėtų būti mano vienos kelių valandų koncertas arba galėtų būti labdaros šventė neįgaliesiems visą dieną, kurios metu dainuotų po keletą dainų Lietuvos žvaigždės ir žvaigždutės, šoktų šokėjų grupės t.y. dalyvautų visi, kas norėtų ir be jokio honoraro. Maisto ir gėrimų (be alkoholinių), suvenyrų ir meno kūrinių autoriai ir perpardavinėtojai, visi, kas norėtų save pareklamuoti ir padėti neįgaliesiems, turėtų nuo parduotų savo prekių pelno skirti neįgaliųjų fondui procentalią paramą. Čia reiktų pagalvoti kiek – ar tai 10%, ar 15%, ar panašiai. Visas koncerto parduotų bilietų pelnas ir prekybininkų įnešti nuo pelno procentai eitų į įkurtą neįgaliųjų fondą – gelbėti tuos, kam bėda. Fonde pinigai turėtų būti procentaliai auginami, kad prisidėtų papildomos sumelės – kad fondas neišsektų. Taip galima pastoviai organizuoti šventes, parduodant bet kokias prekes ar sugalvoti dar kitokių akcijų ir remti šį fondą.

    2011 m. sausio 8 dieną aš esu įsijungusi į didelį koncertą Pietų Floridoje, kuris tęsis visą dieną tokia pat forma, kaip, kad aš Jums čia ką tik aprašiau. Tai bus labdaros koncertas ir visi pinigai bus skiriami Haiti vaikams padėti. Priminsiu, jog šioje šalyje, prieš metus, buvo baisus žemės drebėjimas ir nusinešė labai daug tūkstančių (apie 200 tūkst.) žmonių gyvybių. Likę gyvi prarado savo namus ir daug vaikų tapo benamiais ir beglobiais našlaičiais.

    Žiemos metu daryti tokią šventę Lietuvoje, manau, galima tartis su uždaru stadionu, angaru ar kitų labai didelių patalpų savininkais ar administracija. Žmonės tikrai neabejingi ir, manau, ateitų paremti tuos, kuriems taip reikalinga visų parama. Tai būtų ir naudinga ir smagus laiko praleidimas. O su valdžios atstovais reikia kovoti – per stiprus biurokratizmas yra išsivystęs Lietuvoje.

  7. Sakoma, kad mintys materializuojasi. Būtų gerai, kad čia išsakytos mintys taptų realybe. Deja, mintys taip ir lieka mintimis, jeigu neatsiranda vykdytojų, o tokių mūsų tarpe nedaug. Sveikieji neturi laiko, kada terliotis su neįgaliaisiais, o pastarieji neturi sveikatos. Taip ir lieka geri sumanymai minčių lygmenyje.

  8. Turiu, mielieji, ir aš minčių, ką būtų galima padaryti šiuo atveju. Tiesiog reikia šiek tiek laiko susisteminti viską, kad galėčiau aiškiai pateikti ir, kad viskas gerai veiktų. Šiandien arba ryt, tikiuosi, galėsiu pateikti.

  9. Aš tai sumąsčiau taip: gruodžio mėn. 3-ia diena yra tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Tai štai tą dieną gal reiktų suorganizuoti prie Seimo mini piketą reikalaujant priimti neįgaliesiems reikalingus įstatymus, ar tai dėl vaistų, ar kitokius, neįgalieji patys geriau žino, kas aktualiau. Piketams iki 9 žmonių skaičiaus nereikia leidimų. Gali būti atskiros grupelės po 9. Kiekvienas turėtų būti pasiruošęs po didelį plakatą, nors ir su viena trumpa fraze. O Romas visą laiką dainuotų šią dainą. Tiesa, dar reiktų ir gero mikrofono. Be to, paruošti dainos įrašų diskelių kokį desėtką ir juos išdalinti TV žurnalistams, ir tada TV laida prasidėtų šia daina. tai tokia mano vizija. Būtų gerai, kad dalyvautų ir kiti neįgalieji.

  10. puiki Janinos mintis!
    mano pasiūlymas kiekvienam – čia apsilankei, perskaitei, pamatei, išklausei…jei nors vienas žodis jautriai palietė Tavo širdį, nelik abejingas, pasidalink tuo su savo draugais, su savo aplinka, tegul tie draugai pasidalina su savo draugais…juk kai kurie iš čia besilankančiųjų turi savo svetaines, tos svetainės turi savo lankytojus…šitaip bet kurios žinios plitimas gali įgauti pagreitį, juo labiau geros žinios :) liga neskraido padebesiais, ji čia pat, tarp visų mirtingųjų…ir niekada negali nuspėti, ką ji pamils…

  11. Vėl ištiesta ranka… ištiesta padėti. Sujaudino Janinos komentaras. Širdis suspurdėjo taip, kaip spurdėjo dalyvaujant renginyje Rumšiškėse, sodinant drebulėles Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, sveikatos centre „Energetikas“ Šventojoje.
    Tikrai yra norinčių ir galinčių padėti mums, žmonėms su sunkia judėjimo negalia, žmonėms, kuriems neatimtas mastymas, bet atimta galimybė rašyti ranka. Visų pirmiausia farmacinės kompanijos. Blogai nusimanau biznio reikaluose, galiu kalbėti tik apie žmogiškuosius resursus. Niekada nepamiršiu pono Lino Lauruvėno pagalbos. Mes su Rasma Jį vadiname Mokytoju. Teko artimiau susipažinti su įvairių kompanijų darbuotojais. Visada sulaukėme pagalbos, ruošiant konferencijas ar kitus renginius. Nepajutome jokio spaudimo ar nepriimtinų pasiūlymų.
    Tai pirma mintis, kilusi po Janinos komentaro.

  12. Ši Romo atliekama daina palieka neišdildomą poveikį. Man atrodo, kad netgi Romo balso tembras čia turi įtakos. Man kyla įvairių minčių, nors gal ir nereaių. Manau, kad reikėtų šią būtent Romo atliekamą dainą kažkaip išplatinti plačiai, kad ji skambėtų ausyse tų, nuo kurių sprendimų priklauso neįgaliųjų gyvenimo kokybė. Gal rašyti kokį projektą, gauti finansavimą ir pagaminti daug šios dainos įrašų diskelių, o po to gal pardavinėti juos ar dalinti už labdarą ir pan. Siūlau visiems pasukti galvas.

  13. Malonu išgirsti Adelės balsą nors ir per aplinkui, per atstumą. Mastau ,ką reiškia likti vienam su negalia. Ačiū dievuliui man dar neteko patirti to jausmo. Gal mūsų senbuviai dar prisimena Birutę ,kuri buvo mūsų draugė t.y. rašė į draugauki.me Ji ne tik nebeparašo, bet ir nebevaikšto, sunkiai kalba. Kartą per savaitę ją aplankau, bet ji jaučiasi vieniša ir laukia draugų. O mes, dar judantys, einame, dirbame, ieškome… kol vieną dieną suvokiame, kad nieko nėra vertingesnio už patį žmogų. „Didumas to, kas mumyse iš meilės auga ir gerumo“ (J. Marcinkevičius). Saugokime vienas kitą nuo šiaurių gyvenimo vėjų ir šildykimės prie draugystės židinio.

  14. NEPALIKIT SU NEGALIA VIENŲ Romas atsiuntė, kai tik pastebėjo mane grįžusią iš ligoninės. Esu kietai apsišarvavusi nuo šiaurių gyvenimo vėjų, bet išklausyti iki galo nesugebėjau. Reikėjo laiko… laiko nusiraminti. Peržiūrint festivalio „Šokim, trypkim, sveiki būkim“ dokumentinę medžiagą atsitiko lygiai tas pats. Tarsi garso įrašas pasigirdo vieno šokio kolektyvo, dalyvavusio festivalyje, vadovės balsas: „Tokį renginį reikėtų pamatyti kiekvienam, o pirmiausia asmenims, nuo kurių sprendimų priklauso mūsų gyvenimas“.
    Tik iš Romo komentaro sužinojau dainos gimimo istoriją. Ir pagaliau Marijos komentaras… Jis paskatino mane parašyti šį komentarą. Taip, tikrai taip. Apie vis jaunėjančią Parkinsono ligą visuomenė žino labai nedaug. Bet žino…, žino dėka Stanislovo, Petro, Algirdų, Juozų, Romo, Marijos, Zigmanto, Rasmos, Marijos, Gerchardo, gal ir manęs… ir daugelio nepaminėtų likimo draugų.

  15. Sveiki. Visą dieną galvojau ką parašyti, patiko ir filmukas ir daina. Adelė tą dalyką puikiai išmano, ačiu. Iki šiol vis peržiūriu sveikinimo filmuką , pernai atsiųsta gimimo dienos proga.
    Čia viskas gerai, tik realybė kitokia. Daugelis žmonių nieko nežino apie Parkinsono ligą. Man netikėčiausias patarimas buvo- mažiau gerti. Bet tai buvo malonus seneliukas iš kurio pirkau kelis obuolius.

  16. Filmuke muzika sukure Alfonsas Juskys,gyvenantis Palangoje su kuriuo susipazinau,kai buvau reabilitacijoje“Energetike“Sventojoje.Jis tikrai nepalieka manes su negalia vieno.Nors atstumas didelis,bet jo noras padeti megiamam uzsiemimui dar didesnis.Zodziai Birutes Lengvenienes,kurios dabar sveikatos bukle yra kritine…

  17. O aš, su savo ne mažiau nuplikusia galva, noriu pasakyti, kad tik pasirodė Adelė ir staiga svetainėje tiek komentarų, net ankšta darosi. Ir Romui neleidžiama „ramiai „sirgti ir man tuo pačiu „grasinama“. Visgi daug reiškia vienas žmogus, jegu jis asmenybė ir turi išskirtinių gebėjimų.

  18. Sveiki!Adele vel man neleidkzia“ramiai sirgti“.Cia tokie musu draugijoje juokeliai…Visiems lenkiu savo nuplikusa galva ziurintiems filmuka ir skiriantiems demesio neigaliems.Mums Jusu labai reikia.

  19. Svirtelę reikia kelti į viršų, paspaudus vieną kartą ji tik atsirandą. Reikia dar kartą spausti ant svirtelės ir neatleidus pelė klavišo kelti ją į viršų.

  20. Į mano spaudimą jokios reakcijos, o svirtelė tūno žemai nuleidusi galvą.
    Užtat Romas jau man atsiuntė naują dainą, ir labai gerai viską girdžiu.
    Tarp kitko, kas nepažįstate Romo, tai jis pirmoje nuotraukoje, o toliau visose kitose.

  21. Mūsų Gintautui nutiko taip, kaip dažnai pasitaiko daugiavaikės šeimos mamai. Galvoja apie vieną, pakviečia kito vardu.
    Dainuoja ROMAS. Tai kad jau toks reikalas, šiek tiek atskleisiu mūsų kasdienybę. Draugijoje daug meniškos prigimties žmonių. Pirmas etapas buvo juos supažindinti /tai viena iš priežasčių kodėl greta prašymo siūlome užpildyti anketą/. Antras etapas be galo sunkus – išdrįsti parodyti kuo žmogus turtingas. Mums patiems sunku susitaikyti – nėra buvusios kokybės. Dainas primityviomis sąlygomis įrašinėja tik Juozas ir Romas. Tikiuosi greit išgirsime Gerchardo balsą. Tikiuosi savo darbus parodys Marija ir daugelis kitų, kurie kol kas nedrįsta sėsti prie kompiuterio.

  22. Gintautai, aš manau, kad čia Romo įdainuota, o ne Gerhardo. Gal aš neteisi, nes nieko negirdžiu, tik paveiksliukus mačiau, ir visur Romas matėsi. Be to, jis pats man buvo atsiuntęs šią dainą netgi keliais varijantais.
    O dabar įjungus draugauki.me aš jau nebematau netgi ir paveiksliukų, tik kryžiukas liko. Kažkas vyksta savaime.

  23. Janina, bandykite atsidaryti per YouTube /dešinė, apatinis kamputis/. Atidarant abiem būdais atkreipkite dėmesį į apatinį kamputį kairėje. Ten yra garso ženkliukas. Vakar man buvo tokia pat bėda. Su jaunimu pagalba suradau, kad buvo išjungtas garsas.

  24. Dabar dažnai, vos įjungus kompiuterį, atlekia Romo dainos. Svarbiausia, kad aš kuo puikiausiai viską girdžiu. Ypač buvau sužavėta Romo atliekama šia daina, bet….. aš ČIA absoliučiai nieko negirdžiu, jokio garso. Nesuprantu, kaip čia yra… Gal mano klausa paveda, bet kodėl tada aš puikiai girdžiu paties Romo atsiųstas dainas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.