KELIONĖ ITALIJOJE. VENECIJA

Jau praėjo gana nemažai laiko nuo mano paskutinio pasakojimo apie šios vasaros kelionę po Italiją. Todėl tiems, kas nekaitė pirmųjų rašinukų, juos galite rasti štai čia: Milanas ir Milano katedra.

Kaip minėjau, visą savaitę buvome apsistoję Milane, tačiau buvome suplanavę vienos dienos išvykas į kitus nuostabius Italijos miestus, kurių, žinoma, šioje šalyje tiesiog labai daug. Trečiąją kelionės dieną turėjome vykti į Veneciją. Bilietus traukiniu buvome užsisakę dar Lietuvoje internetu. Tačiau šį kartą padarėme nedidelę klaidą. Mūsų traukinys sustojo ir mes išlipome Mestre, miestelyje vos už kelių kilometrų nuo Venecijos. Tačiau vietos stotyje netrukus išsiaškinome, kad vienos stotelės kelionė iki pačio pagrindinio mūsų tikslo tekainuoja vos vieną eurą, o traukiniai važiuoja kas 15 minučių.

Mūsų bilietų užsakymo klaida gavosi dėl labai paprastos priežasties: norėjome pakeisti jau rezervuotos kelionės datą ir laiką, todėl neatkreipėme dėmesio, kad sistema automatiškai parinko kitą galutinę stotį. Todėl būkite atidūs! Italijos traukinių internetinė bilietų sistema šiaip jau pasižymi daugeliu „įdomių” detalių. Pavyzdžiui, to paties vartotojo vardu negalima rezervuoti dar vienos kelionės – leidžiama tik vieną! Bandžiau prisiregistruoti ir kitu žmogumi ir naudoti kitą banko kreditinę kortelę – rezultatas tas pats. Perskaičiau begales forumų apie tai ir visi minėjo tas pačias, deja, neišsprendžiamas problemas. Todėl apie kitas keliones po Italiją teko galvoti jau pačioje šalyje prie traukinių bilietų kasos.

Įspūdžiai Venecijoje prasideda jau užriedėjus traukinio ratams ant ilgojo tilto jungiančio žemyninę Italijos dalį su garsiąja sala (žr. žemėlapį). Ir nesibaigia iki pat viešnagės šiame mieste pabaigos.

venecija_zemelapis

Be didelių išvedžiojimų galiu pasakyti, kad ši pasaulio vieta man paliko vieną giliausių įspūdžių. Man retai taip būna, bet akimirką buvau panorėjusi ten apsigyventi…

Bet ar gali būti mielesnis kampelis nei namai? Juo labiau, kad pakalbėję su vienu gondolininku išsiaiškinome nelabai linksmą Venecijos dabartį. Paaiškėjo, jog per paskutiniuosius trisdešimt metų (po paskutinio didelio potvynio) iš Venecijos išvyko apie du trečdaliai gyventojų. Jų skaičius nuo maždaug 200.000 sumažėjo iki 70.000. Nors įvairūs šaltiniai pateikia, jog dabartinė populiacija siekia 270.000 žmonių, tačiau apie tikrąją situaciją galima paskaityti štai čia – Population decline set to turn Venice into Italy’s Disneyland. Galbūt enciklopedijose pateikiami didesni skaičiai atsižvelgiant į nuolatinius turistų srautus, ar žmones kasdien atvykstančius į Veneciją tvarkyti ir prižiūrėti savo verslo. O lankančiųjų šį miestą – stebuklą labai daug. Visos miesto gatvelės sausakimšos svečių. Todėl normalu, kad mieste veikia daug parduotuvių, restoranų ir kavinių, siūlančių visas būtiniausias paslaugas keliaujantiems. Mūsų kalbintas gondolininkas yra gimęs Venecijoje, tačiau taip pat buvo priverstas išvykti iš savo gimtojo miesto, tačiau kasdien čia atvyksta į darbą plukdyti žmones. Vietos gyventojai palieka Veneciją dėl itin brangaus nekilnojamojo turto, kurį įpirkti darosi brangu net ir pasiturintiems žmonėms. Žinoma, kažkiek įtakoja ir sudėtingesnės jo išlaikymo sąlygos – potvyniai ir drėgmė. Tikriausiai ilgainiui pabosta ir milžiniškas turistų šurmulys, galbūt tiesiog norisi ramybės ir poilsio. Visgi šis nelabai linksmas fonas tuoj pat pasimiršta nardant smulkiomis Venecijos gatvelėmis ir nepakartojamais vaizdais, atsiverenčiais į tolumoje matomas kitas salas. Visai tai žemiau esančiose fotografijose.

Pagrindinė susisiekimo priemonė Venecijoje – gondola bei kitos įvairių tipų vandens transporto priemonės. Matėme ir greitosios medicinos pagalbos katerį, vandens šiukšliavėžę ir net valtį – turgų.

venecija_1

Venecijoje netrūksta nuostabių spalvų ir kontrastų.

venecija_2

Gondolininko pasakojimo įrodymas – daugybė tuščių ir apleistų namų bei užvertų langinių.

venecija_3

Venecijoje būtina paplaukioti gondola, kadangi nemaža „gatvių” dalis yra vandens kanalai, kuriais pėstieji negali praeiti. Todėl daug ko galite ir nepamatyti.

venecija_4

venecija_5

Didysis Venecijos kanalas – Canal Grande.

venecija_6

 Santa Maria della Salute bazilika.

venecija_7

 Vaizdas į San Giorgio Maggiore salą.

venecija_8

Dodžo rūmai, tarnavę vyriausybės posėdžiams, teismams, administracijai ir pan.

venecija_9

 

 

10 komentarų apie “KELIONĖ ITALIJOJE. VENECIJA”

  1. Pagrindines gatves galima apeiti ir per dieną. Žinoma, tikrosios „gatvės” yra vandens gatvės, kuriomis plaukioja įvairūs laiveliai ir gondolos. Būtent tos gatvės išskyrus didįjį kanalą yra nepasiekiamos pėsčiomis, todėl bent šiek tiek paplaukioti vertėtų – ir pamatyti tikrąją Veneciją.

    Tačiau man asmeniškai ten norėjosi praleisti bent savaitę, nes vaizdai ir atmosfera nepakartojami. Mažų gatvelių aibė, peizažas atsiveriantis į jūrą užburiantis. Norisi sėdėti ir grožėtis. Skubėti tampa beprasmiška. :)

  2. o užtenka vienos dienos Venecijai apžiūrėti? (nelabai įsivaizduoju kokio ji dydžio lyginant su LT miestais)
    Ir jeigu kalbant apie nakvynę – ar yra ten pigių nakvynės vietų kaip hosteliai ir pan?

  3. Labas, Laura,

    bilietų kainos labai svyruoja – mes užsisakėme internetu (http://www.trenitalia.com) tai kaina apie 30 eurų į abi puses vienam žmogui. Bet kaina priklauso nuo lankstumo keisti kelionės laiką ir pan. Beje, pirkti Milano stotyje bilietus yra pigiau.

  4. Pasiplaukiojimas kainuoja lygiai 80 eurų. Ir labai gerai padaryta, jog tai yra vieša vietos savivaldybės nustatyta kaina. Ir kaip turguje nusiderėti nepavyks. Tuo pačiu ir nebūsite apgauti, kad permokate. Žodžiu, gal kokių keturių gondolininkų klausėme už kiek jie paplukdys ir visi pasakė tą pačią kainą, būtent 80 eurų.

  5. Atgalinis pranešimas: KELIONĖ ITALIJOJE. VERONA | DRAUGAUKI.ME

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.