PARKINSONO LIGA NETRUKDO KŪRYBAI

2005 metai. Žiežmariai. Mažo Lietuvos miestelio salė. Kaimo kapela groja svajingą valsą ir trankią polką. Šokio ritmu gana vikriai sukasi iš visos Lietuvos susirinkę Parkinsono liga sergantys žmonės. Tai buvo netikėtas reginys ne tik artimuosius į renginį atlydėjusiems globėjams, bet ir patiems šolėjams, žmonėms, kuriuos palietė sunki judėjimo negalia. Tai buvo kelio pradžia, kuriuo Lietuvos Parkinsono draugijos narius veda Žiežmariuose gyvenantis Stanislovas Vaitkevičius.

9 komentarai apie “PARKINSONO LIGA NETRUKDO KŪRYBAI”

  1. ALDUT,
    TAI TAVO SIRDIS- MEILES ARUODAS,
    JEI SVETIMO DZIAUGSMAS IR SKAUSMAS
    SUSTABARET TAVO SIELAI NEDUODA…
    JEIGU BLAKSTIENOS ASARU NELAIKO,
    IR TU JU NELAIKYK,RASA TEVIRPA ANT BLAKSTIENU
    TURETI JAUTRIA SIRDI-KUREJO DOVANA,
    TAVAJAI ASARELEI DAR POSMA PAZADU NE VIENA…

  2. Labai gražios eilės,sugraudinot,pirmąjį eilėraštį įsirašiau į savo užrašų knygutę,labai patiko,ačiū Zita.

  3. Dar turiu anukytei eilerastuka:

    Ant palanges varnas tupi
    varnui tam visai nerupi,
    kad Ajute nori miego.
    kad lauke prisnigo sniego
    kad mamyte jau pavargo
    nuo sunkaus kasdienio darbo

    ne, nerupi varnui niekas
    jam tik reikia riebaus slieko
    kranksi sau be paliovos
    gal susimyles kas duos
    kokia riebia kirmelaite
    gal nors duonos trupinaiti

    Tai krankset varnys nustos
    ir Ajute vel miegos…

    Iki mielieji

  4. Aciu uz linkejimus miela Antunella,
    Linkiu, kad ir isejus sirdys skausmo neturetu..

    Kai iseisiu, skiriu vaikams ir anukeliams:

    Kai laikas tyliai iseiti pakvies
    blyksniui atseiketam gestant
    maldausiu i siapus tilta nutiest
    jums neisbaigtai meilei pratesti…

    Juo grisiu be irzelio, be pamokslu-
    ne karta pati nusidejau,
    gyviesiems teliks amzini paradoksai,
    juo grisciau vien siena nuo negandu vejo

    Taip tyliai dziaugiaus kai skleidet sparnus
    nepykot kai garsiai niurzgejau,
    kai tekdavo kartais iskaudinti jus-
    nepykot-zinojot : MYLEJAU

    Nuo kelio kai akmeni teks nurident-
    besvore ranka nuridensiu
    kai dziaugsmas atskriejes jus sielas kedens-
    dziaugsme ir isejus tarp jusu gyvensiu..

  5. Aš Jums linkiu, kad širdyje pavasariai skambėtų, linksmai aidėtų džiugesio daina, kad Jūsų širdys niekad skausmo neregėtų, kad lūpas visad puoštų šypsena…

  6. aplodismentai Stanislovui!!! linkėjimai kūrybingiesiems Adelei ir Zigmui, pagarba visiems, kuriems šiuo metu sunkiau nei kitiems! žinau, kad ne dėl šių komentarų Jūs tai darote…pakartosiu Joanos žodžius – sveikatos ir stiprybės Jums! ir dar – daug noro GYVENTI!!!

  7. Mielieji, šokite, dainuokite, linksminkitės, kiek leidžia Jūsų jėgos. Šaunuoliai esate, iš Jūsų galėtų imti pavyzdį ne vienas visai sveikas žmogus.
    Sveikatos ir stiprybės, laikykitės, ir tegul dangus buna Jums gailestingas ir dovanoja dar daug, daug gražių ,saulėtų dienų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.