Pastarosiomis savaitėmis bernardinai.lt pateikia labai įdomius mokslinius straipsnius, susijusius su senatvės tarpsniu žmogaus gyvenime. Šiandienos straipsnyje „Carolyn O’Hara. Taikos amžius” teigiama:
„Demografai išsiaiškino, kad besivystančios valstybės, kuriose daugiau nei 40 procentų populiacijos sudaro 15–29 metų amžiaus žmonės, du su puse karto labiau linkusios į vidinius konfliktus, įskaitant terorizmą, nei tos šalys, kurioje jaunų žmonių gyvena mažiau. Tokia grėsmė daugiausia susijusi su dideliu nedarbu, jaunatviškos energijos pertekliumi ir polinkiu pasiduoti bendraamžių įtakai.
„Kuo daugiau jaunų žmonių, tuo daugiau smurto“, – sako politologas Markas Haasas iš Duquesne universiteto Jungtinėse Valstijose, pastaruosius trejus metus tyrinėjęs, kaip populiacijos amžiaus struktūra galingiausiose pasaulio valstybėse galėtų paveikti JAV saugumą.” Skaityti visą straipsnį.
Įdomus pastebėjimas, jog vyresniajai žmonijos kartai galima priskirti taikingumo bruožą. Kaip matome iš straipsnio, mokslininkų atlikti tyrimai ir pavyzdžiai patvirtina jų hipotezes. Tačiau į vyresniojo amžiaus ir taikingumo gretinimą galima pažiūrėti ir iš kitos pusės. Kodėl pagyvenęs žmogus yra taikesnis kitų žmonių atžvilgiu? Galbūt dėl to, kad jis nebeturi tiek pat jėgų, jo sveikata prastesnė? Neretai ir socialinė – materialinė padėtis daro savo įtaką.
Galbūt rami ir taiki nuostata supančiai aplinkai tėra susklosčiusių senatvės problemų rezultatas? O juk taiką aš suprantu, kaip sveiką nieko neįtakojamą vidinę nuostatą ir būseną, kuri nuo amžiaus nepriklauso.
Mano manymu, amžiaus rodiklis matuoti tautų taikingumui yra nelabai dėkingas. Tačiau pats bandymas įdomus. Lauksime naujų m0kslininkų pastebėjimų.
Parašykite komentarą