SMALININKAI

IX – X amžiaus kronikose tarp Vyslos ir Nemuno minima Prūsų šalis. Dalis ją sudariusių genčių  gyveno Nemuno žemupyje, tarp jų buvę ir skalviai, kurių genčiai priklausiusi Smalininkų teritorija. Per šią teritoriją ėjęs nuolatinis Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų Lietuvos puldinėjimo kelias.

1253 metais prūsų ir žemaičių žemės atitekę Vokietijai, tačiau žemaičiai tokiam veiksmui ryžtingai pasipriešinę, 1260 metais išviję kryžiuočius ir vėl tapę LDK dalimi. Prūsijoje tuo metu taip pat prasidėjęs ilgai trukęs ir galiausiai pralaimėjęs sukilimas, vadovaujamas H.Manto. Po pralaimėjimo prūsai likę Ordino priklausomybėje.

Kovos su kryžiuočiais dar tęsėsi iki 1422 metų, kuomet buvo pasirašyta taika prie Melno ežero ir joje nustatyta Lietuvos bei Ordino valstybės siena, galiojusi keletą šimtmečių. Ši taika turėjusi reikšmės ir Smalininkams, nes šalia tekantis upelis tapęs savotiška Ordino – Lietuvos valstybės sienos atkarpa. Matyt tai ir nulėmė Smalininkų miestelio atsiradimą. Aplinkui gausiai tvyroję tankūs miškai. Vietiniai gyventojai virdavę smalą (kažin kokiu tikslu ?) todėl ir vietovė pirmiausia buvo pavadinta Smaliais, vėliau Smalininkais.

XVII amžiuje įsikūrusi Prūsijos valstybė, kurioje lietuvių žemės imtos vadinti Mažąja Lietuva, o jos gyventojai – lietuvininkais. Smalininkai tuomet priklausę Ragainės apskričiai. Mažoji Lietuva, o tuo pačiu ir Ragainės apskritis labiausiai nukentėjusi per 1709 – 1711 metų maro epidemiją. Į likusius tuščius ūkius tuometinė valdžia atkėlusi vokiečių kolonistus. Smalininkai iki pat 1920 metų buvę Ragainės apskrities valsčiaus centru, apylinkėse tuo metu daugiausia gyvenę lietuviai, miestelis garsėjęs savo uostu. 1811 metais uosto krante buvo įrengta  vandens matavimo stotis, tuo metu viena iš gražiausių Europoje.

Šiandieniniais Smalininkais galima pasigėrėti išsukus iš senojo  kelio Kaunas – Klaipėda ties 100-uoju kilometru. Apsilankiusieji Smalininkuose pagal poreikį galės užeiti į čia esančią katalikų arba, kaip labiau įprasta Žemaitijoje, evangelikų – liuteronų bažnyčią, tyliai parymoti prie istoriją menančių, saulėje įkaitintų vandens matavimo stoties laiptų, kuriais galima nusileisti prie pat vandens, pasėdėti ant suolo čia pat esančiame, margaspalviais žiedais apsodintame parkelyje ar smagiai pavaikštinėti didžiausia Lietuvoje Ąžuolų alėja – gatve, apsodinta plačiašakiais ąžuolais, kurių paunksmė šiandien yra tikrai smagi atgaiva karščio nualintoje žemėje.

istorinių žinių šaltinis – internetas

14 thoughts on “SMALININKAI”

  1. išties, labai smagu skaityti apie gera…ačiū, kad atsiliepėte, Milda :) belieka palinkėti visiems senjorams sveikatos, ramybės, santarvės, o Senjorų Namų darbuotojams daug stiprybės, kantrybės ir dar ilgai neišleisti gerumo iš savo dosnių širdžių, sėkmės Jums !!!

  2. Kaip ponia Danutė yra prašiusi, pagaliau pavyko atsiliepimų idėją įgyvendinti :)

    Turime jau 7 nuolatinius gyventojus, kurie noriai sutiko pasidalinti savo mintimis, kaip jauciasi musu namuose.. :)
    Paciu gyventoju atsiliepimus rasite uzsuke i musu puslapi, kaireje :)
    http://www.senjorunamai.eu

    Geros dienos visiems,

  3. Sveiki mielieji,

    Paslaugos is tiesu siek tiek atpigo suderinus atitinkamas salygas su Jurbarko savivaldybe.
    Nuolatos papildome savo internetini puslapi, pateikiame informacija, ten gana smulkiai viska aprase esame: http://www.senjorunamai.eu. Naujas kainas rasite – „paslaugos“, puslapio virsuje.

    Geros dienos Jums,
    MILDA
    +370 655 54124

  4. manau, kad tai labai smagi žinia visiems Smalininkų ir aplinkinių rajonų pagyvenusiems žmonėms…gal atsilieptų ir patys šių puikių namų gyventojai, papasakotų savo nuomonę apie juos, pasidalintų įspūdžiais su visais :) na, jei ne patys, tai gal jų artimieji rastų laiko parašyti

  5. Danute, rašysim ir rodysim, kai tik pajėgsim tai daryti. O dabar aš su pasididžiavimu persiunčiu nuorodas į Jūsų straipsnius pažįstamiems – koks gražus mūsų kampelis, kokia graži Lietuva.
    Tegul niekada nepavargsta rankos ir akys. Jūs, Danute, pastebite tai, ko kiti nematome.

  6. ačiū Joanai už gerą žodį, malonu, kad straipsniai skaitomi :)

    Adele ir Gerchardai, aš visada maniau, kad Smalininkai turi daug daugiau nei „ledo bažnyčią“, tad labai lauksim Jūsų papildymų !!! ir ne tik apie Smalininkus, Sudargą, Jurbarką, bet ir apie apie Kidulius, Kaimelį ir dar daugelį aplinkinių gyvenviečių…

  7. Tikra tiesa Adele, Danutė parašė apie mano gimtuosius Smalininkus pirmiau nei mes čia gyvenantys. Bet mes tikrai turėtume ką pridėti. Kad ir apie J.Stonio muziejų ,kurį aplankė net delegacijos iš Pietų Korėjos ir Šri Lankos;apie daugybę ąžuolinių skulptūrų miestelio parkeliuose ir skveruose;apie didžiuosius pavasario ledonešius ,kad ir šių metų ,kurio keletą nuotraukų galima rasti Gerchardo dienoraštyje birželio 15d.;parodyti nuotraukose prieškarinius Smalininkus su geležinkelio stotimi, uostu, pontoniniu tiltu.
    Gal ,suradę laiko, taip ir padarysime.

  8. Na štai, Geraduk, Danutė mus aplenkė. Ruošėmės papasakoti apie Smalininkus… Bet juk niekas vartų neužkėlė. Mes parodysim kelią į J.Stonio senovinės technikos muziejų, į darbščiomis rankomis išpuoselėtas sodybas, jų tarpe ir tavoji… Smalininkai turi ką parodyti.

  9. Ačiū Danutei už labai įdomius straipsniu.,Rašykite ir toliau, su dideliu malonumu juos perskaitau ir tarsi pati visą tai pamatau savo akimis.
    O lietuviai smalą virdavo, kad apgulties metu turėtų kuom užpilti ant galvų neprašytiems svečiams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.