SENĖJIMO FILOSOFIJA

bernardinaiBernardinai.lt šiandien skelbia įdomų straipsnį tiems, kurie mąsto apie savo amžių ir vietą tarp kitų žmonių: „Senėjimo filosofija: mankštintis, mokytis, mylėti“. Tai vokiečių mąstytojo Otfried Höffe publikacijos paskelbtos Frankfurter Allgemeine Zeitung vertimas.

Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jis galvoja apie problemas, kurias kelia mūsų visuomenės senėjimas. Tokių svarstymų būta ir praeityje: Cicerono, Jacobo Grimmo ir Ernsto Blocho mintys apie senatvę šiandien yra aktualios kaip niekada.

Svarstant apie vis didėjančią senatvės reikšmę, – tiek tarp pavienių asmenų, tiek visuomenėje, – būtų išmintinga atsigręžti į praeitį. Toks atsigręžimas suteiktų dabarčiai ryškesnius kontūrus. Sykiu tai apsaugotų nuo savęs pervertinimo pavojaus. Juk nei pati senatvė, nei jos keliami iššūkiai nėra kažkas naujo. Juolab kad visai ne pro šalį pasimokyti, kokiais būdais anuomet kovota su šiais iššūkiais. Aiškėja trys dalykai.“

Perskaityti visą straipsnį.


One thought on “SENĖJIMO FILOSOFIJA”

  1. Nelabai noriu veltis į filosofinius ginčus, nes autorius visada gali pakreipti, rašomą straipsnį norima linkme.
    Žinoma, kas čia parašyta, remiasi istoriniais šaltiniais ir nenuginčysi. Gyvenimas ir dabar teka ta pačia vaga, bet žmogus pagal šiuos autorius, vargu ar patobulėjo.
    Juk mirčių būna gana ankstyvų ir miršta gerai gyvenimo tiesas pažinę žmonės – gydytojai ir gana jauni. Ar čia tik mokėjimas ir nemokėjimas gyventi kaltas??? Aš tikrai abejoju, vien todėl, kad kalnuotoje Gruzijoje ir anksčiau, ir dabar šimtamečių netrūksta. Reiškia lemia ir gyvenimo sąlygos, bet autoriai apie jas nutyli. Kad, save prievartaudamas, gali pasiilgyti gyvenimą,- akivaizdu.
    Bet mažai žmonių, tai išgyvena natūraliai, o dauguma naudoja organizmui prievartą. Tai irgi maža laimė, pastoviai kęsti badą, o taip vadinamose trečiosiose šalyse, žmonės net miršta iš bado, ir ne šimtamečiai, bet vaikai.
    Musulmonų šalyse, kur vyrauja vegetarai, nieko gero – statistika apie mirtingumą ta pati…
    Jeigu pasaulyje atsirado keletas išminčių, galinčių save laikyti tam tikrais mokslininkais, tai dar nieko nereiškia, kad pasaulis visas sutvertas ilgaamžiškumui. Visada buvo didžioji dalis – Pilkąja Mase, kuri tik kitam uždirba pragyvenimui. Kodėl niekas neužsimena, kad visi žmonės prieš Dievą lygūs, o prieš žmogų???.
    Taip, kad nesivelsiu į ilgas diskusijas, bet norint galima rasti ir daug kitokių teiginių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.