TUSKULĖNŲ DVARAS

Teritorijoje, kurioje šiuo metu įkurtas Tuskulėnų rimties parkas, XVI a. viduryje Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas įkūrė pagalbinį ūkį, iš kurio į Vilniaus pilis buvo tiekiamos daržovės ir mėsa. Dvarui, kuris tuo metu vadinosi Derevnictva (slaviškai – girininkija), priklausė didelė teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries su mediniais, o vėliau ir mūriniais pastatais. Miškingoje žemėje driekėsi medžioklės plotai.

Laikui bėgant karališkasis dvaras keliavo iš rankų į rankas, keisdamas ne tik šeimininkus, bet ir vardą. Jį valdė Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. Vėlesni dvaro valdytojai Pieglovskiai pastatė namą, bravorą, iškasė tvenkinius. Vėliau pastatai buvo sunaikinti, tačiau dalis pagrindinio pastato rūsių išliko ir buvo įkomponuoti į dabartinių rūmų rūsius.

XVIII amžiuje dvaras suskaldytas į atskirus ūkius – Derevnictvos palivarką bei Tuskulėnų dvarą. Centrinę žemių dalį valdyti perėmė iš Lenkijos atvykę vienuoliai, Laterano kanauninkai. Jie dvarui suteikė iki šių dienų žinomą Tuskulėnų pavadinimą.

XVIII amžiaus pabaigoje Tuskulėnai tapo Rusijos imperijos iždo dvaru ir buvo valdomi įvairių rusų valdininkų. Manoma, kad iki šiol išlikusius dvaro rūmus 1825 metais pasistatydino Vilniaus generalgubernatorius Rimskis-Korsakovas.

Vėliau dvaras priklausė gydytojui ir visuomenės veikėjui Julijanui Titijui. XIX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje dvaro rūmai tapo savotišku Vilniaus jaunimo kultūros centru, nes J. Titijus juos buvo pavertęs tikra užeiga − tuo metu viloje nuolat lankydavosi kompozitorius S. Moniuška, rašytojas J. Kraševskis ir kiti tuometinės Vilniaus bohemos atstovai. 1869 metais dvaro sodyba priklausė žandarų korpuso pulkininkui  A. Losevui − nuo tada Tuskulėnų dvaro pagrindinė valda dar vadinta Losiuvka.

Prieš antrąjį pasaulinį karą dvaro rūmus ir parką valdė dvarininkai Valickiai, kurių valdymo metu šalia dvaro teritorijos buvo pastatyta unikalus monolitinio gelžbetonio prieškario statinys – Šv. Teresės koplytėlė, vienintelė išlikusi iki šių dienų. 1944 metais Valickiai išvyko gyventi į Lenkiją, o 1,3 ha ploto Tuskulėnų dvaro sodyba – trys namai, daržinė, trys pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažui pritaikytos arklidės ir kt. – atiteko LTSR NKVD. 1944-1947 metais dvaro parke buvo slapta laidojami vidaus kalėjimo rūsyje nužudytų lietuvių rezistentų, kitų sovietų okupacinio režimo aukų, taip pat kai kurių už kriminalinius bei karo nusikaltimus sušaudytų asmenų palaikai. Istorikai spėja, kad minėtu laikotarpiu Tuskulėnų dvaro parke buvo užkasti 559 lietuvių, 56 rusų , 52 lenkų, 38 vokiečių,  32 baltarusių, 18 latvių, 9 ukrainiečių, 3 žydų palaikai. Tarp jų aptikti ir perlaidoti Jono Noreikos Generolo Vėtros ir  vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai.

Po TSRS iširimo be deramos priežiūros likęs Tuskulėnų dvaro ansamblis buvo rekonstruotas ir 2009 metais tapo Lietuvos genocido aukų muziejaus padaliniu. Iš rytinės pusės tarsi pilkapyje įkurta koplyčia – kolumbariumas su nužudytųjų palaikų urnomis.

Restauruojant dvaro pastatus buvo atkurta autentiška planinė ir erdvinė struktūra, fasadų elementai ir architektūrinės detalės, restauruotas patalpų dekoras, restauruotos ir atkurtos skydinio parketo grindys, įstatytos sudėtingais profiliais puoštos durys ir langai, kurių rėmų sudalinimas, profiliai ir uždarymo mechanizmai analogiški autentiškiems. Geriausiai išlikę tapybos fragmentai buvo preciziškai atidengti, specialia metodika sutvirtinti ir eksponuojami. Rytinį rūmų frontoną puošia Antikos mitologinių personažų romėnų deivių Dianos, Junonos ir Veneros skulptūros, atkurtos pagal graviūrą iš I. K.Vilčinskio „Vilniaus albumo“ ir J.Czechovičiaus 1873 metų Tuskulėnų nuotrauką.

Šiuo metu puikiai sutvarkytas Tuskulėnų parkas tapo mėgiama poilsio vieta.

(Istorinių žinių šaltinis – internetas)


Paskelbta

, ,

sukūrė

Komentarai

Įrašo “TUSKULĖNŲ DVARAS” komentarų : 1

  1. Gintautas avataras

    Man visuomet daro įspūdį turtinga pastato istorija. Jeigu tai gyvenamas pastatas, tai jo gyventojams ši praeitis suteikia tam tikrą atmosferą, jie tampa tarsi įvykių liudininkais ir globotojais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.