PALEMONO KALNAS

Labai susidomėjusi perskaičiau Joanos straipsnelį apie mėlynąjį palemoną ir prisiminiau beturinti  nuotraukų su didingojo Palemono vardu pavadinto kalno vaizdais. Toks kalnas yra Seredžiuje, supiltas XIII amžiuje. Čia buvo garsi senovės lietuvių šventvietė. Pasak legendos, Nerono valdymo laikais iš Romos pabėgęs jo giminaitis Palemonas čia radęs prieglobstį, čia vėliau ir palaidotas. XIII – XIV a ant Seredžiaus kalno stovėjo Pieštvės pilis, užtikrinusi ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. Pilis ilgai atlaikė stiprius ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Pirmą kartą pilis minima 1283 m P. Dusburgo kronikoje. Kryžiuočiai ne kartą ją puolė, ne kartą degė ir priešpilis. 1363 m kryžiuočiai apsupo pilį, tačiau jos gynėjams prisidengus nakties tamsa pavyko ištrūkti. Tuščią pilį kryžiuočiai padegė.

Po Žalgirio mūšio Vytautas pradėjo atstatinėti Panemunės pilis. 1412 m ordino magistrui buvo pranešta, kad Veliuonos ir Pieštuvės pilys vėl atstatytos. Tačiau jau XV a  pabaigoje pilis, kaip ir daugelis kitų, neteko savo reikšmės ir visiškai sunyko. Iš papilių išsikėlę žmonės vėliau suformavo Seredžiaus miestelį.

Seredžiaus piliakalnis neapaugęs medžiais ar krūmais, todėl itin įspūdingas. Jis gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir nuo šalia einančio Kauno–Jurbarko plento, nuo jo viršaus atsiveria puikios panoramos į visas puses.

  • Joana

    Ačiū Danutei, už įdomių straipsnelį, būtų nuostabu užkopti į tą kalną, bet kaži ar bus galimybė, nors jaunystėje esu ten buvus, bet tai buvo taip senai…
    O Ada mane stebina savo skleidžiama šiluma ir gerumu, iš kurgi , iš kokio šaltinio Ji semia ir dalina šią šilumą ir geruma žmonėms?
    Sekmės ir sveikatos ,Jums, nuostabios moterys!

  • Ada

    Maloni šiluma užplūsta, kai pamatau šio tinklapio senbuvius. Retkarčiais pasirodantys straipsniai ar tik trumpa žinutė rodo, kad jie niekur neišėjo. Jie stebi, kas vyksta http://www.draugauki.me

    Danutė, Joana, Kotryna, Janina… atsiprašau visų, šią tamsią naktį nepaminėtų… tai žmonės, kurių žinios ir puikus jumoro jausmas pritraukė pas mus daug svečių. Nerinta, Stasys Liupkevičius, atskubėjęs Marytei į talką Jonas Tiškus, eilė trumpiau ar ilgiau stabtelėjusių meno žmonių… Istorikas Jonas… bendravau asmeniškai, gaila, trumpai… Paminėti ir nepaminėti savo žiniomis tinklapį praturtinę autoriai , ačiū JUMS!

    Palemono kalnas … gyvenu čia pat, važiuodama pro šalį matau tai, ką mačiau iš viršaus… giliai įstrigęs įspūdis… sunkiai vaikštantys likimo draugai kopia siaurais laipteliais į viršų… jų džiaugsmo ir nuostaba nušvitusius veidus reikia pamatyti… Ir tik po Danutės straipsnio susipratau sušukti garsiai – RASKITE LAIKO UŽKOPTI Į PALEMONO KALNĄ!

    Na, ir mes čia iš bėdos atėję, beveik iki nuogumo išsirengę likimo draugai… Zigmai, Česlovai, judu turite puikių nuotraukų. Draugijos archyve saugau praėjusiais metais vykusio susitikimo medžiagą, galiu parodyti tas nuotraukas ir aš, bet visai kitas jausmas, kada savo darbus rodo autoriai.

    Pabėgo miegas… Galvoju apie Juliją, Gabrielę… Pavydžiu joms… baltai – jos gyvena Seredžiuje, jos gali kai liūdna ar džiaugsmas nesutelpa širdyje užkopti į Palemono kalną. Pakanka ateiti ir pasėdėti papėdėje, pievoje…

    Et, einu į forumą su draugais pasisveikinsiu…