Lietuva mano, protėvių žemė
Tu, nulaistyta krauju
Raudi lietuvis ir šiandien
Netekęs gimtųjų namų.
Kiek aukų, gyvybių?
Paaukota už laisvę Lietuvos,
Ir šiandien vaikai ieško kauburėlio
Ištremtų tėvų.
O saule, tu negrįžusių tremtinių
Viltis ir paguoda.
O Lietuva brangi tėvyne,
Be tavęs beprasmis šis pasaulis.
Tėvyne mūsų, brangi žemele,
Tikėk, mes sugrįšim iš tremties.
Džiaugsmo ašarom nulaistysim tave
Ir vėl mus tėvynėj žydės gėlės, jazminai.
Pagyvenusių žmonių bendrija “Pajūrio krantai”
Birutė Sivickienė,
Klaipėda
Saliamonai noriu pasakyti, kad šiame tinklapyje rašantys žmonės yra senjorai. Ir jie nėra menininkai profesionalai, todėl ir požiūris į jų kūryba turėtų būti kitoks. Man kaip redaktoriui taip pat daug kas nepatinka, tačiau nepaisant to, aš leidžiu žmonėms pasireikšti, nes būtent toks šios svetainės tikslas: kad senjorai tobulėtų derindami savo kūrybinius sugebėjimus su internetu ir kompiuterijos pažinimu.
Anonimai , negi toks nesupratingas ? Onute tai teisingai suprato ir pakomentavo . Gal ir kiti atsilieps ???
Gal norejo parašyti nei į tvorą,nei į mietą.Nors aš esu gimusi po karo ,bet tokie eilėraščiai visada prie širdies.Mano sesers uošvės šeima buvo išvežta į Sibirą tai daug psakojo kaip ten gyveno .
saliamona, prie ko čia tvora ir vaistažolė(mėta)…….
…Nei į tvorą nei į mėtą ….