Žinau mamyte, kad gyvenimas tau perlų nesėjo,
Rožėmis nebarstė tau takų.
Bet tu kantriai ėjai per gyvenimą,
Nešdama sunkia mamos dalią
Kol mus mažus auginai.
Laikas pasidabravo tavo plaukus,
Bet tu mums graži kaip vasara
Reikalinga kaip saulė,-
Duona ir vanduo.
Mamyte, mes šiandien ateinam tau nusilenkti,
Už tavo kantrumą meilę mums,
Už tavo nemigo naktis.
Dėkingi tau mamyte liekam amžinai.
Pagyvenusių žmonių bendrija “Pajūrio krantai”
Birutė Sivickienė, Klaipėda
Parašykite komentarą