DRAUGAUKIME

Daigai yra labai vertingas ir sveikas maisto produktas. Tai atrado beveik prieš 5 000 metų kiniečiai. Kinų jūreiviai, ieškodami naujų žemių, plaukė Jangdzės upe aukštyn. Patyrę audrą ir pristigę maisto, jie ėmė maitintis išlikusiomis pupelėmis, kurios nuo drėgmės buvo pradėjusios dygti. Jūreiviai pastebėjo, kad sudygusios pupelės ne tik skanios, bet ir suteikia jūreiviams jėgų. Taip buvo atrastas naujas ir sveikas maisto produktas – daigai. Nuo tada pradėta daiginti ne tik pupeles, bet ir kitas ankštines, grūdines bei aliejines kultūras. Tokiu būdu buvo praturtinta žmonių mityba. Be to, kiniečių mokslininkai ištyrė daigų gydomąsias savybes ir juos naudojo kaip vaistą sveikatos gerinimui ir įvairių ligų gydymui: odos, virškinimo sutrikimams, raumenų skausmams malšinti. Mat, sėklų dygimo metu jose kelis kartus padaugėja gyvybinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Štai sudygusiuose kviečių grūduose atrasta 50 kartų didesnis vitamino E kiekis lyginant su nedaigintais grūdais, 10 kartų daugiau vitamino B6,  2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP,   2 kartus daugiau baltymų ir t.t. Vokiečių mokslininkas J.Libich pastebėjo, kad kai tik sėkla tampa “maitinančia motina”, joje įvyksta reikšmingi pokyčiai. Tai kodėl gi  mums vietoje kruopų ar ankštinių kultūrų nepanaudoti sudaigintų grūdų, žirnių, pupelių bei kitų augalų sėklų?  Be to, daigai visuomet yra švieži, skanūs ir praturtinantys kasdieninį meniu: juos galima kepti, trumpai apvirti garuose, dėti į sriubas, duonos kepinius ir pan. Man ypač patinka daiginti avinžirniai, lęšiai, saulėgrąžos, migdolų riešutai, liucernos bei raudonųjų dobilų daigai.

Daiginti sėklas tikrai nėra sudėtinga, tuo labiau, kad pas mus yra nemažai sodininkų mėgėjų. Iš pradžių sėklas reikia gerai nuplauti ir jas patalpinti į stiklainį ar dubenį, užpilti pakankamu kiekiu vandens, kad sėklos būtų ne tik apsemtos, bet ir virš jų būtų 3-4 kartus didesnis vandens tūris nei sėklų. Sėklas mirkyti vandenyje 4-12 val., priklausomai nuo jų dydžio, ir kol jos išbrinks. Po to nupilti vandenį, kurį galima panaudoti gėlių laistymui, sriubų virimui ir pan., nes jame susikaupę daug vitaminų, mineralinių medžiagų bei enzimų. Išbrinkusias sėklas laikyti be vandens inde, pridengtas, kad neišdžiūtų, tol, kol jos sudigs. Priklausomai nuo rūšies sėklos daiginamos nuo 2 iki 5 dienų. Šiuo laikotarpiu dygstančias sėklas reikia bent porą kartų dienoje sudrėkinti, t.y. užpilti vandeniu ir vėl jį nupilti. Daigų ilgis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Paprastai vartojami maži daigeliai sezamo sėklų, saulėgrąžų, kviečių, o žirnių, pupelių, pupų, liucernos, dobilų daigai gali būti iki kelių centimetrų ilgio. Pastaruosius daigus galima panaudoti ir patiekalų papuošimui. Ankštinių kultūrų daigus, apart žirnių, rekomenduojama bent 3-5 min. apvirti garuose, kad suirtų juose esantys nuodingi baltymai.

Kartais literatūroje galima rasti rekomendacijų vartoti meksikietiškų pupelių rūšį be daiginimo ir virimo, bet tikrai neverta rizikuoti.  Tai buvo patvirtinta prieš keletą metų Šveicarijoje vykusio Europos vegetarų kongreso metu. Kaip tyčia, po pietų, kurių metu tarp įvairių patiekalų buvo ir nevirtų ir nedaigintų meksikietiškų pupelių salotos, vyko paskaita apie daigų vartojimą maistui. Lektorė vis kartojo, kad visų rūšių pupelės turi būti arba virtos, arba daigintos, o tuo metu jau ne vienas klausytojas išbėgo iš paskaitos dėl blogos savijautos. Žmogus suklykdavo, ir staiga jam fontanu ištrykšdavo skrandžio turinys. Man nėra tekę matyti su tokiais simptomais ir tokio stipraus apsinuodijimo. Laimė, kad greitai sureagavo medikai: viens po kito leidosi malūnsparniai, ir sunkiau apsinuodijusius apie 30 žmonių išvežė į ligoninę, o kitus vietoje guldė ant grindų arba žolės ir pajungė lašelines, taip detoksikuodami organizmą. Visi pasveiko, nes tikrai medicininė pagalba buvo labai operatyvi. Iš karto po incidento atvykę tyrėjai nustatė, kad apsinuodijimo priežastis – nevirtos ir nedaigintos meksikietiškos pupelės. O sekančios dienos šveicariškų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose puikavosi  nešamų į malūnsparnius susirgusių žmonių nuotraukos su užrašais: “vegetariškas maistas nėra sveikas”. Vienok, svarbiausia, kad viskas baigėsi laimingai.  O man visam gyvenimui įsiminė, kad visas pupeles reikia arba virti, arba daiginti, o dar geriau daigintas trumpai apvirti garuose. Tiesa, aš pati nebuvau apsinuodijusi, nes tų pupelių paragavau labai mažą kiekį, o mus šefavęs vokietis buvo patekęs į ligoninę.

Pabaigai priminsiu, kad ir pas mus galima įsigyti specialiai sėklų daiginimui skirtus prietaisus. Iš savo ilgalaikės patirties galiu pasakyti, kad vis tik šie daigintuvai nelabai pasiteisina, dažnai juose daiginamos sėklos pradeda pelyti, ypač kai sėklų kiekis didesnis arba jos prastos kokybės. Mano nuomone, patogiausia daiginti stiklainiuose, juos pridengiant merlės skiautele, per kurią patogu ir sudrėkinti, ir vandenį išpilti. Žinoma, pradedantiesiems galima pažaisti ir su daigintuvais, vis bus įdomiau.