6 komentarai apie “Stiprybė”

  1. Palikim atviras duris,kad galėtų įeiti džiaugsmas ir meilė,o išbėgtų vienatvė ir liūdesys.
    Tada pirmiausia reikia gerai išsimiegoti, suvalgyti hematogeno gabalėlį, gerti daugiau arbatos ar sulčių, valgyti daugiau vaisių, susitikti su drauge,ar pasikviesti kavos puodeliui su kuria galiu pasikalbėti atvirai.Mūsų laukia geri dalykai. Ir mes niekada nesame vieni. Nebent pasirenkame taip, užsidarydami.
    Jei tik mokėčiau ramiai sutikti savo baimes ir kartu su savo Mylimaisiais, gyvenančiais manyje, pažvelgti į jas. Pamatyčiau, kad jose – nieko rimto, nieko, ko nebūtų galima įveikti, išgyventi. Ir gal net pamatyčiau, kad visa tai, ko bijau, taps mano laimės šaltiniu. Kad perėjusi visa tai, atrasiu, ko taip ilgai ieškojau. Atrasiu bendrystę, tikrą meilę.
    Žinoma,visų svarbiausias dalykas yra sveikata,nuo jos taipogi daug kas priklauso,bet galima ir čia susirasti,kaip su tuo gyventi,juo labiau šiame technikos amžiuje,tik reikia norėti ir siekti,kai labai nori,viskas įmanoma.

  2. Mečislovai, labai pritariu Jums. Tikrai būtina ieškoti pozityvios veiklos bent kokios. Va, aš pradėjau fotografuoti ir tiesiog apsirgau šia „liga”. :) Tiesiog visada nešiojuosi fotoaparatą, o akys taip ir ieško kažko įdomaus, gal net ypatingo, kad galėčiau padaryti gražią foto. Labai mėgstu ilgus pasivaikščiojimus. Ir jau nebėra kada prasmegti pesimizmo ar liūdesio liūnan.. :) Gyvenimas toks gražus, tik svarbiausia būti sveikam ir gyventi meilėje, tada bus viskas tvarkoje… Be abejo, minutėlių būna visokių – ir džiugesnių, ir liūdnesnių, bet mes juk nuolatiniai ieškotojai, kaip patobulinti savo gyvenimą, save… Laimės linkiu :))

  3. nemanau,kad pensijinis amžius yra žemesnio lygio-jei sveikata leidžia judėti, tada tikrai galima rasti pozityvios veiklos,juk pensijinio amžiaus žmonės turi sukaupę gyvenimo patyrimo-išminties…
    Reikia pasistengti vėl atrasti šiame gyvenimo etape,būti kažkam ( neužmirštant ir savęs asmeniškai ) naudingu…

  4. Galbūt,nežinau,nesu visažinė,tik kalbu iš savo varpinės,aš stengiuosi apie tai negalvoti,tuštumą pajutau,kai išėjo vaikai vienas po kito,bet žinojau,kad taip atsitiks anksčiau,ar vėliau,todėl didelio šoko nebuvo,žinoma,be ašarų neapsieita,bet gyvenimas nestovi,atradau kitų gerų sau dalykų ir jais gyvenu ir man tai patinka,pajutau didesnę laisvę,galiu eiti kur noriu,veikti ką noriu,kiekvienas etapas turi savų privalumų,reikia juos išnaudoti,jug gyvename tik kartą,o dienos bėga.

  5. Manau pensijinio amžiaus pradžia visiems yra sunki,tai lyg riba už kurios tu pereini į kitą žemesnį lygmenį.Reikia apsiprasti,suprasti kad nieko negali pakeisti ir pradėti ieškoti kam dar esi reikalingas,šeimai draugams ir atiduoti jiems viską, kas dar tau liko gero ir džiaugtis kai jie laimingi.
    Antunella , ne visiems taip paprasta save užimti.

  6. Kalbėk,nebūk šešėliu,susirask draugų,domėkis,kokia nors sritimi,kad ir kompiuteriu,kuris dabar visiem prieinamas,būk smalsus,norėk viską žinoti ir pasakok kitiem,tai gana įdomu,nueik į teatrą,na galėčiau daug visko išvardinti,nuo kiekvieno priklauso koks jis nori būti,niekas neateis ir neparodys,nejaučiu vienatvės,nes neturiu kada liūdėti,vis atrandu kokį užsiėmimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.