Vakarais, kai būni nepavargęs, mintys taip įsismagina, kad nežinai ko griebtis. Tenka šauktis pagalbos – kviestis miegą. Jo belaukiant būtina pasiruošti melisos arbatos, šaukštelį medaus, o jis, kaip geriausias bičiulis, sutramdo iki pašėlimo įsismarkavusias mintis…
Kiti straipsniai kategorijoje: Esė
- Nori? - February 9th, 2012
- Kas yra meilė? - February 5th, 2012
- Skaitiniai sielai - February 3rd, 2012
- PAGALBA YRA ČIA PAT - February 1st, 2012
- Į kairę ar į dešinę? - January 27th, 2012


(+8, balsavo: 10)



Vasaris 21, 2010; 00:42:44
geriausiai minčių srautą paskirstyti tolygiai, vienodais langeliais per visą dieną… :) tuomet vakare jų ima trūkti, atsiranda tuščių langelių, kuriuos kuo puikiausiai užpildo atlinguojantis atsiūbuojantis Didysis Miegas ir užkariauja, nugramzdina į nebūtį mano mintis…mano sąmonę…mano kūną…tam, kad rytoj sugrąžintų naujam gyvenimui, padovanotų naujas mintis ir idėjas…