(+11, balsavo: 11)Kartais aplinkybės pastūmėja į prisiminimus. Praeities labirintuose išnyra širdžiai mieli epizodai, nerūpestingos jaunystės dienos. Būta visko, kas dabar atrodo naivu ir nereikšminga. O kas dabar? Esi laisvas žmogus. Nereikia lenktyniauti su laiku, pergyventi, kad kur nors pavėluosi, kad liks vaikai be pietų… Dabar sėdi ir skaitai, o gal rašai ar braižai vis paspalvindamas sodresnėmis spalvomis , kad įrodytum sau ir kitiems, jog dar gyveni, dar kažkam reikalingas.
Keičiasi laikas, aplinkybės, bet tu sugebi rasti kompromisą su naujomis sąlygomis. Tu gyveni ir leidi tai pajusti kitiems.
Kiti straipsniai kategorijoje: Esė
- Šventes pasitinkant - March 26th, 2010
- Abejingumas - March 12th, 2010
- Stiprybė - March 1st, 2010
- Galimybės - February 23rd, 2010
- Vakaro bičiulis - February 20th, 2010
Vasaris 14, 2010; 14:53:54
Labai malonu skaityti Jūsų pamąstymus, Nerinta. Iš tiesų laikas nuolat įgyja vis kitokią prasmę. Ir apskritai kuo toliau tuo labiau, mano manymu, viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į laiką. Netgi charakterio tipai kalba ne apie ką kitą kaip apie žmogaus santykį su laiku. Cholerikas žinoma visur skuba ir trumpina laiką. Melancholikui laikas yra tąsus ir neribotas. Ir pan.