MANO GYDYTOJAS

Kiekvieną dieną vis anksčiau prabunda saulutė, spruko iš šaltų patalpų šaltis, visą žiemą kankinęs ir be jo pagalbos sukaustytus Parkinsono liga sergančius  žmones. Artėja balandis, pražys tulpės, minėsime PASAULINĘ SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA dieną.

Sukasi metų ratai, pražysta ir nužydi tulpės, tačiau nesikartoja sergančio Parkinsono liga  dienos. Jų tėkmė ir kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo  medikų, nuo pasirinktinai ar atsitiktinai gyvenimo kelyje sutiktų gydytojų.

2010 m. vasario 20 diena pati įsirašys į Lietuvos Parkinsono ligos draugijos istoriją.  Konferencijos rengėjų dar neaplankė ramus miegas. Ne ką lengviau pagalbininkams iš kitų rajonų. Kaip visada, randame trūkumų, kurie  padeda tobulėti ir siekti geresnių rezultatų.

Tik penktus metus keliaujanti Šiaulių Parkinsono draugija įnešė didelį indėlį į Lietuvos Parkinsono draugijos aruodą. Per trumpą laiką surengtos dvi respublikinės konferencijos. Labai abejoju ar taip būtų galima vertinti šiauliečių veiklą, jei jų nepalaikytų gydytojas – neurologas Antanas Lukošaitis.

Gydytojo Antano Lukošaičio patarimais pasinaudojo ne tik šiauliečiai.

AČIŪ, GYDYTOJUI! Aš nesu Jūsų pacientė, man labai daug padėjote LPLD veikloje.

Adelė Jarušaitienė, Jurbarkas

10 komentarų apie “MANO GYDYTOJAS”

  1. Rasma,palauk palauk,bet gydytojas A.Lukošaitis yra ir mano gydytojas.Tai geriau sakykime mūsų gydytojas,o tai ką parašei tai teisybė ir pritariu.

  2. Išgirdau diagnozę Parkinsonas ir nugarmėjo širdis į kulnus. Esu tikra, kad nerimas, baimė, gal net siaubas apima kiekvieną , kai gydytojas ištaria šios ligos pavadinimą, kuris nuskamba tarsi nuosprendis. Aš atsidūriau teisiamųjų suole, kai atrodė dar galiu kalnus nuversti, kai kūriau kelionių ir veiklos planus. Diagnozė sako taip, o protas priešinasi –ne. Štai tuo vidinės kovos laikotarpiu be galo reikalingas žmogus, kuris su ramybe ir pasitikėjimu pakeltų ir palaikytų tave. Toks žmogus yra gydytojas Antanas Lukošaitis. Jam rūpėjo ne tik mano ,bet ir kitų sergančiųjų savijauta. Jo raginimu ir visokeriopa parama susibūrėme ir įkūrėme savitarpio paramos grupę, kuri išaugo į nemažą Draugiją. Mes dėkingi gydytojui už dėmesį mūsų problemoms, pagalbą, patarimus , šiltą, nuoširdų bendravimą. Su džiaugsmu ir pasididžiavimu sakau – mano gydytojas Antanas Lukošaitis.

  3. Berods filosofijoje, yra toks priešybių vienybės dėsnis. Ir jei jis toks, ar panašus yra, tai jis reiškiasi ir mano santykiuose su žmonėmis kurie vienaip ar kitaip įtakoja mano ligą. Pirmiausia aš esu labai dėkingas puikiai daktarei ,geram žmogui –
    Danguolei Šurkienei. Jos žmogiška šiluma, erudicija,
    bendravimo kultūra leidžia man, anot Romo, ramiai sirgti. O va kitas žmogus, kurį aš taip pat gerbiu
    -neleidžia man ramiai sirgti.Tai mūsų visų pažįstama Adelė. Jos aštrus protas, darbštumas,užsispyrimas uždega ir kitus nepasiduoti ligai, kažką nuveikti kitų ir savo labui

  4. Mieloji Maryte,
    Kai mes atėjome į šį pasaulį, vardas Marytė buvo labai populiarus. Visos man žinomos Marytės yra šaunios, gražios, o jei dar PL jungia, tai nieko tokio neatsitiko. Atsirinksim kas kam priklauso. Beje, jus buvote susitikusios mokykloje „Vilties krantas”. Sv.c.Energetikas, Šventoji

  5. AŠ irgi esu dėkinga neurologui gydytojui Norkui, kuris mane visada rūpestingai išklauso ,skiria gerus vaistus Tik šio gydytojo dėka aš gavau didelių poreikių neįgalumą.O mielai ADAI AŠ NJORIU PASAKYTI,kad su pirmaisiais 2 komentarais vaš neturiu nieko bendro .Aš jų tikrai nerašiau, nes negaliu rašyti apie žmones ,kurių net nesu mačiusi.

  6. Ačiū, Maryte, už šiltus žodžius. Jų niekada, niekam nebūna daug. Bet aš norėčiau truputį Tau papriekaištauti. Vienas žmogus, o jeigu dar su dideliu aš, niekada nieko nepadarys. Mes augame ir tobulėjame, nes supratome – KAI MES KARTU, MES JĖGA.
    Mano tikslas – šiuo straipsniu padėkoti likimui, kad kartu su liga jis pasiuntė puikius gydytojus, nuostabius šiltus žmones. Mes tikrai turime daug ką apie juos pasakyti. Tai ir netylėkime. Tinklapio šeimininkai padės patalpinti medžiagą.
    Kokių gražių atsiliepimų pasakojame vienas kitam apie rajonuose dirbančius medikus, apie šeimos gydytojus, kurie arčiausia mūsų.
    Ačiū visiems, kurie pasidalinsite mintimis.

  7. O dar turėčiau iš visos širdies padėkoti gydytojams. Pirmiausia neurologui A.Andrikoniui (Panevėžys) ir prof. R.Parnarausskienei, m.m.dr, V.Valeikienei (Vilnius), neurologei L.Čepukienei(Panevėžys).
    Ir dar kiekvienais metais mane vel „pastatantiems ant kojų” Druskininkų „Eglės? sanatiorijos puikiems darbuotojams….

  8. As galiu tik padekoti likimui (ne uz Liga…), kad susirgau butent siuo metu, kada taip aktyviai pradejo dirbti Lietuvos Parkinsono ligos draugija, o kartu ir mazesnes grupes daugelyje Lietuvos miestu ir miesteliu…
    Pirmas zmogus, su kuriuo susitikau noredama dalyvauti draugijos veikloje, buvo eks.pirmininke A.Jarusaitiene… Ir tai buvo mano ligos pradzios pabaiga.
    Dabar liga gyvena su manim, bet nelyderiauja, nes as jai to neleidziu. Ir sitai as galiu padaryti tik jausdama savo parkinonieciu seimos palaikyma, supratima ir pagalba.Aciu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.