LIETUVIO BŪDAS

lietuvio-budasNeseniai turėjau vieną ne itin malonų nutikimą, dėl kurio vėl praleidau keletą valandų (o gal ir daugiau?) mąstydamas, apie keistą lietuvių mentalitetą arba tiesiog būdą, kaip sakydavo senieji mūsų rašytojai. Nors psichologai jau taip pat ne vieną amžių tvirtina, kad ši žmogaus savybė – kurią tuoj pat pristatysiu – yra bendra visiems, nepriklausomai nuo tautos, jos charakterio ir istorijos, kuri dažnai palieka ir suformuoja žmonėse savo antspaudą.

Aš kalbu apie tai, kaip skirtingai žmonės (lietuviai?) reaguoja į neigiamą ir teigiamą informaciją. Įprasta, kad pozityvus pranešimas yra, be abejo, priimamas su džiugesiu ir jis pagerina žmogaus savijautą, jo pasitikėjimą savimi ir pan. Tačiau tuo pačiu teigiami dalykai pasižymi trumpalaikiu poveikiu, jie greitai nukeliauja į užmarštį ir ilgesnėje perspektyvoje visiškai išdyla iš atminties. Svarbu ir tai, kad  pozityvūs dalykai dažnai neskatina žmogaus reaguoti į juos su didele jėga, įkūnijant dar daugiau pozityvios energijos. Žmogus juos tarsi tyliai išmedituoja ir palieka likimo valiai.

Visai priešingai viskas vyksta su neigiama žinia. Štai taip man ir nutiko pastarosiomis dienomis. Turėjau nutikimą, kuris mane giminaičių ir kai kurių draugų akivaizdoje parodė ne iš gerosios pusės. Nesvarbu, kad viskas įvyko atsitiktinumo dėka, ir nesvarbu, kas buvo teisus, o kas ne. Nesiginčiju ir nesiginu. Tačiau aš tenoriu atkreipti dėmesį į žmonių reakciją. Ji buvo apgailėtina. Lygiai taip pasakyčiau, netgi tuo atveju, jeigu būčiau net ir labai nusidėjęs. Apgailėtina.

Žmonės tiesiog ryja neigiamą informaciją ir jų asmenybė pradeda augti ant jos kaip ant mielių. Aš sulaukiau skambučių, elektroninių laiškų ir pan. iš savo pažįstamų ir giminaičių, su kuriais nebuvau matęsis ir bendravęs jau tikrai ilgą laiką! Kai kas iš jų norėjo pasmalsauti, kai kas pamokyti, kai kas viešai pareikšti, kaip menkinančiai apie visa tai mano ir t.t.

Neigiami dalykai kur kas labiau paveikia žmones (lietuvius?) nei teigiami. Esu sau padaręs šią išvadą jau gana senokai ir nieko naujo šiame fronte neįvyko. Tiesiog dar kartą ši išvada buvo visu stiprumu patvirtinta. Neigiamas dalykas, tarsi atveria visą ilgai snaudusį žmogaus potencialą. Jis pabunda ir iš tylios būtybės tampa tvirtu ir galingu savo aiškią nuomonę turinčiu asmeniu. Beje, netoli galima tenueiti su tokiu negatyviu impulsu. Nes jis veikia neigiamai kūrybos, bendravimo, darbo prasme. Tačiau keistu būdu leidžia žmonėms pasijusti svarbiais ir galingais. Juk kažkas išdrįso būti silpnesniu už juos ir nusidėjo.

Įdomu būtų paanalizuoti komentaruose, kaip Jums atrodo, ar ši savybė bendražmogiška ar  labiau priskirtina lietuviams ir kodėl žmonės lengviau ir stipriau susigyvena su neigiamais dalykais?


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymas į “LIETUVIO BŪDAS”: 21

  1. Adrijonas avataras

    O aš ir pijokui duodu. Jo gyvenimas – tai jo raštas. Jei jis taps laimingesnis, tegul.

  2. Maryte1 avataras
    Maryte1

    Oaš galvoju taip.Visada duoti yra geriau ,negu imti arba prašyti.Bet juk kiekvienam žmogui savas gyvenimo kelias ,savas likimas .Jeigu turime išb ko ,tai duokime ,bet tik tam ,kuriam tos paramos iš tikrųjų reikia tieasi9ai į rankas .O APIE ORGANIZUOJAMAS akcijas aš esu susidariusi neigiamą nuomonę .Kažin kuri dalis suaukotų pinigų patenka tiems ,kuriems yra aukojami?

  3. Gintautas avataras

    Taip, vienos akcijos yra kilnios, o dėl kitų tikrai kyla abejonių, kur lėšos patenka. Todėl paprasčiausias ir teisingiausias būdas pačiam paremti, jeigu yra noras.

    Kaip puoselėti šį norą (pareigą!) – kitas klausimas.

  4. Daina avataras
    Daina

    Neduociau tik pijokams. Sitoje vietoje as ziauri! Na o kas liecia vardsus vienisus senukus, tai aukoju jiems ne po daug, bet nuosekliai – kiekviena sekmadieni.. Nemanau, kad Maltos ordino pagalbos linija butu apgavyste. Zinoma,tu, kas pinigeliu pats stokoja, sazine turetu buti rami ir be auku.

  5. Patricija avataras
    Patricija

    Jau, kad judvi, Dana ir Daina dalinatės savo patirtim apie gerumą- papasakosiu savo istoriją. Man bedirbant, viena gerokai pagerianti moteris, paprašė paskolint 10 litų. Aš iš karto pagalvojau, kad neatiduos, bet prašė duonai, tai daviau. Matytumėt,kaip tą dieną man sekėsi! Viskas kaip surežisuota. O šiaip aš pati duodu vargšams, jų visur yra.Daugumoj padegėliams arba nesugebantiems gyventi tam tikra prasme.

  6. Danutė avataras

    Daina, tikrai nemanau, kad visų metų nuodėmes atpirksime paaukodami tuos keletą litų! būsiu atvira – neturiu atliekamų pinigų, kad galėčiau juos žarstyti į visas puses, juolab, kad tikrai nežinau, ar tos suaukotos sąskaitos pinigai nueina pagal paskirtį, gal vis dėlto geriau paremkime kaip kas galim vienišą elgetautoją, artimą kaimyną, daugiavaikę šeimą… t.y., žmones, kuriems padėsime tiesiogiai, dabar ir šiandien!
    o dėl kitų šalių žmonių ir kultūros… manau, kad mums dar augti ir augti…VISIEMS!!!

  7. Daina avataras
    Daina

    o as del kitos lietuviu savybes, kuri, man rodos, ypac aktuali dabar – artejant Kaledoms. Lietuviai vis labiau praranda sugebejima uzjausti,pastebeti vargingesnius, silpnesnius ir jiems padeti. Netyciai padariau savotiska mini-apklausa: apklausiau darbe savo kolegiu, ar jos mate per LNK laida „Man reikia Taves”. Mate, na ir kas! Bet klausiu, ar surinkote ta pagalbos numereli, kuriuo padovanotumete varguoliams sriubos. Ne, sako, net nepagalvojome! Kitas pavyzdys: gan pasiturinti mano kolege giriasi, kad dar labaiu pasiturintiems savo trims vaikams neseniai isdalino po 20 tukst. litu. Negi sako,tuos pinigus i kapus nusinesiu. O kiek sakau labdarai is tos dideles sumos skyrei? 10 ar 100 litu? – Visiskas klausimo nesuvokimas.
    Lietuviams rupi tik ju seima ir ju klanas. Gerai, kai seima yra mylima, gerai, kai rupinamasi gimine. Bet visiskai blogai, kad nepastebimi kiti, nesidomima jais, nepadedama tiems, kurie „ne gimineje” Daug bendrauju su kitu saliu zmonemis. Turiu pripazinti, jog jie daug labaiu karitatyvesni negu mes.

  8. jolita avataras
    jolita

    pamažėle,gyvenimo valtyje sėdėdami,gerumo irklais pasiirdami,plaukime ašarų vandenynu,stengdamiesi,kad skaudūs likimo purslai jos neapverstų,neužtvindytu.

  9. Gintautas avataras

    Jolita, ačiū labai už gražius žodžius. Nors kaip sakiau nepergyvenau dėl to, kas įvyko, nes panašūs įvykiai pasitaiko dažnai ir užgrūdina, tačiau Jūsų žodžiai suveikė kažkaip gydančiai.

    :)

  10. jolita avataras
    jolita

    gyvenimo laikrodis nenumaldomai tiksi į priekį. tenka susidurti su įvairiomis situacijomis. kiekvienas į jas savitai reaguojame,savaip pergyvename ir savaip stengiamės iš blogujų „pagyti”. vienus prisilietimas prie žemės gaivina,kitus gražūs rankdarbiai gydo. kiekvienas savo gyvenimo kelyje ieškome savo takelio. ir po rudai pilko,niuraus,lietingo rudens ateis baltaskarė,sidabro aprėdais besipuikuojanti žiema,o ją pakeis linksmas,vėjavaikiškas pavasaris su vyturio daina,čiurlenančiais upokšniais ir pirmaja gėlele. taip pamažėle vis žengiame į prieki nesustabdomoje laiko tėkmėje. ne visi mus supantys žmonės sulauks baltaskarės ar sprogstančių kačiukų pasisvekinimo.kiekviena gerumo sekundė yra neikainojama vertybė,bet ir negerovės šio to vertos.jos mus grūdina,neleidžia nuleisti rankų,skatina ieškoti išeities. gal todėl ir gerumas tampa tokiu dideliu lobiu.

  11. Gintautas avataras

    O man patinka ir lapkritis. Nors ir lijo, vakar su žmona išėjome pasivaikščioti. Su skėčiu, šiltai apsirengus ir svarbu, kad kojos nešlaptų. Miestas, nors žmonių nedaug, bet tylus ir ramus. Laisvės alėja apšviesta naujais šviestuvais tikrai jaukesnė pasidarė.

  12. Maryte1 avataras
    Maryte1

    MIELAS ADRIJONAI.Aš visiškai pritariu Jūsų nuomonei, kad darbas ir vien tik darbas yra gteriausias vaistas nuo depresijos ir kitokių poniškų ligų.O dar už lango toks rūškanas vaizdas -lapkritis nebėra auksinio rudens grožio.Bet juk gyvenimo laikrodis tiksi Ir tik į priekį.Ir vėl ateis žalias pavasaris ,vėl saulė sveikins žemę.Vėl basi vaikučiai taškysis po balas .,kas jo sulauksime ,būsime laimingi , okam reiks atsisveikinti -toks mūsų likimas.

  13. Adrijonas avataras

    Nėr ko čia liūdėti, dirbti reikia. Va aš išeinu į lauką su kastuvu ir praeina visokios kvailos mintys. Kas čia per depresijos atsirado. Nėra ko dirbti ? Atvažiuokit, kaip tik vonią remontuoju, duosiu.

  14. Maryte1 avataras
    Maryte1

    Gintautai,tikrai aš neturėjau galvoje jūsų straqipsnio .Kaip tik jis mane pradžiugino,kad dar yra žmolnių ,kurie tiki mano sąžiningumu ,b et prašau jūsų -išimkite tuos nelemtus paveikslus iš 3 katalogo dalies AŠ JUMS IR ELEKTRO9NINĮ laišką išsiunčiau padarykite tai ,prašau dar kartą.
    PATRICIJA ,DĖKOJU JUMS už palaikymą ,jis šiek tiek pataisė mano nuotaiką.Odėl grįžimo ,tai mjes grįšime ,tik reikia truputį atsigauti…

  15. Joana avataras
    Joana

    Kaip yra kitur nežinau, bet man atrodo, kad tai yra bendražmogiška visoms tautoms, tai priklauso nuo individo vidinės kultūros,nuo jo išsilavinimo, nuo jo sugebėjimo ir noro suprąsti ir stengtis pirmiausia žmoguje įžvelgti jo gerasiąs savybes. Tikriausia reikia išmokti ir atleisti už tai, kad įskaudino, apšmeižė, ar kitaip įžeidė. Nes jeigu nesugebėsim atleisti, tai kuom skirsimės nuo to, kuris tave įskaudino. O laikas , tikiuosi, parodys, kas ir kaip.
    Norėčiau palinkėti visiems dainos žodžiais,- kas gera prisiminkime, kas bloga lai išblės.

  16. Patricija avataras
    Patricija

    Maryte1, kam Jūs pergyvenat dėl tokių „klaidų”. Kad tik visos tokios būtų. Esat menininkė Jums daug kas galima. Sėskit ant vieno iš trijų žirgų, kad ir ant vidurinio, kitą paskolinkit man, o trečią paskirkit savo nuožiūra kuriam. Ir lekiam per bangas, per audras: pirmiausia aplankysim Jūs tėviškę, miestą, kur dabar gyvenat, apsilankysim pas mane, pas kitą draugą, išgersim imbierinės ir grįšim į draugauki. me;DDD

  17. Gintautas avataras

    Tikiuosi, Maryte, Jūsų komentaras atsirado atsitiktinai prie šio straipsnio, nes jame tikrai ne apie Jus kalbu. Apgailestauju, jeigu Jums taip pasirodė.

  18. Maryte1 avataras
    Maryte1

    Nebenoriu aitrinti savo širdies ir taip ji jau beveik prie paskutinės ribos Palauksiu ką apie tai pasisa kys kiti draugauki.me svetainės dalyviai ir dar daug ką reikia apmąstyti ,juk išklaidų ,nors jos ir atsitiktinės ,reikia mokytis Kad ir kaip bebūtų nesmagu ,kad tokių klaidų ,kurias padariau ašb svetainės naujokė pasitaiko ir senbuviams kurie kartais naudodami medžiagą iš interneto nenurodo jos šaltinio.

  19. Patricija avataras
    Patricija

    TEIGIAMI REISKINIAI SAVAIME SUPRANTAMAS DALYKAS. O VA, KAS NEIGIAMA, TAI VISIEMS UZKLIUVA IR JEI ZMOGUS ZEMOS KULTUROS, TAI JIS, KAD IR ATSITIKTINI NEGERA KITO ZMOGAUS POELGI PAVIESINA, KAD TAS ZMOGELIS PRIES KITUS TAMPA NIEKSU.O TAM ZMOGUI BUNA DIDZIULIS MALONUMAS. MAN ATRODO, KAD TAI BENDRAZMOGISKA, ANTRAIP VISI I DANGU PATEKTU…

  20. Ada avataras
    Ada

    Liūdna, bet taip yra. Didžioji dauguma baksnoja pirštu į tą vietą, kur tau nepasisekė. Kai darai iš širdies, baksnoja ir į širdį… Aš kalbu už save ir mano bendražygius, kurie itin jautriai reaguoja…

  21. Danutė avataras

    mano atsakymas yra čia https://www.draugauki.me/2009/03/ar-mes-matomi/ gal šiek tiek ciniškas, gal šiek tiek pagiežingas, bet kol kas savo nuomonės nesiruošiu keisti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.