(+5, balsavo: 5)
Praeitų metų spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje turėjome net keturis straipsnius, susijusius su pastarųjų dienų šventėmis: “Mano nuomonė. Vėlinės”, “Lapkričio pirmoji”, “Visų šventųjų diena” ir “Vėlinėms praėjus”. Bandėme gilintis į šių minėtinų dienų prasmę, pateikti asmeninę nuomonę dėl kai kurių nusistovėjusių papročių ir priminti dažnai pamirštamas bet svarbias smulkmenas.
Praėjus metams atsiranda natūralus noras praplėsti šią temą ir lengvai – žmogus juk toks trapus! – prisiliesti prie kitų šventės aspektų. Taig, Jūsų kritikai pateikiu keletą minčių:
Anapus Vėlinių slepiasi pomirtinis gyvenimas. Dėmesys ir pagarba laikui, kuris tęsiasi po žmogaus mirties. Mane visuomet stebina tyčinis (o gal ne?) žmogaus naivumas. Ar atkreipėte dėmesį, kad pomirtinis pasaulis vadinamas ne pomirtine terpe, pomirtine erdve ar pomirtine abstrakcija? Pomirtinę būseną žmogus pavadino paprastai, t.y. tiesiog GYVENIMU. Tiesiog neįtikėtina stiprybė ir primityvumas! Žmogus pats pratęsė savo gyvenimą labai paprastu žodžių deriniu, nesureikšmindamas mirties rezultato ir be galo mylėdamas įprastą savo būtį. Mirtis žmonijos istorijoje tampa tik mažu laiko fragmentu šį bei tą transformuojančiu, bet nieko nelemenčiu. Žmogus pratęsia savo gyvenimą. Nes tai pomirtinis gyvenimas. Žmogus nugali mirtį.
Nežinau nei vienos religijos, neturinčios savo pomirtinio gyvenimo interpretacijos. Kai kurios iš jų jau šiapus suteikia anapusybei ypatingą reikšmę ir tiesiog “užsiima” jos laukimu. Ir nei vienoje religijoje pomirtinis gyvenimas nevaizduojamas tamsiomis spalvomis. Tai yra laikas, kuris perkelia žmogų į vienį su gamta, pasauliu, visata ir Kūrėju. Tai yra tobulas ir absoliutus gyvenimas. Pomirtinis.
Kiti straipsniai kategorijoje: Gintauto dienoraštis
- SCENOS MENAI SENJORAMS - March 9th, 2010
- AKCIJA - "PADOVANOK KNYGĄ" - February 17th, 2010
- SKYPE ĮDIEGIMAS JŪSŲ KOMPIUTERYJE - February 17th, 2010
- 1500 METŲ SENUMO GATVĖ JERUZALĖJE - February 12th, 2010
- 4FUN DAINA EUROVIZIJOS KONKURSUI - February 11th, 2010
Lapkritis 1, 2009; 08:02:17
Pomirtimis gyvenimas… ko gero tai tema, visų mūsų dažnai gvildenama. Ir komentuoti, ir ginčytis yra beprasmiška. Skirtingi tikėjimai, skirtingas supratimas… pasijunti, kad klausimas tampa nesuvokiamas.
Aš dažnai ssusimąstau… tai kodėl mes visi, net ir tvirtai tikintys pomirtiniu gyvenimu, taip stengiamės kuo ilgiau pratęsti šį gyvenimą…
Lapkritis 1, 2009; 23:28:57
Kiekvienas iš mūsų skirtingai mąstome apie būsimą po mirties gyvenimą, jau yra ir intriguojančios literatūros šia tema. Kaip ten bebūtų, aš tikiu, kad mano materija niekur nedings, tik pakeis formą, tai reiškia, kad ir po mirties gyvenimas tęsis, tik kitoje formoje, be kūno. Aš su viena drauge esu susitarusi, kuri iškeliausime pirma iš šio pasaulio, pranešime viena kitai, jeigu tik bus galimybė, apie pomirtinį gyvenimą. Gal būt, dėl to man ir mirtis nėra baisi, priimu normaliai, manau, kad laiku ir lengvai numirti yra Dievo dovana. Be to, artimųjų prašau, kad per mano būsimas laidotuves visi džiaugtųsi, o ne liūdėtų. Juk siela nemiršta…
Lapkritis 2, 2009; 08:19:59
Aš visiškai pritariuADOS ,JANINOS IR GINTAUTO MINTIMS, išsakytoms ape MIRUSIŲJŲ PAGERBIMO dieną ,juk kiekvienas iš m,ūsų turime mums brangių ANAPILIN išėjusių žmonių ,kuriųų atminimas bus gyvas mumyse ,kol ir mes ten išeisime .TEBŪNA LENGVA JUOS priglaudusi žemelė.
Dėkoju GINTAUTUI, KAD JIS TAIP GREITAI IŠSPAUSDINO ,nors ir pavėluotai atsiųstą skaidrę ,kurią atradau svetainėje tonas.lt
Lapkritis 2, 2009; 20:27:09
Perskaičius Janinos komentarą prisiminiau, ką man pasakojo pusseserė. Jos mama numirė būdama 41 metų, palikdama būrį vaikų. Pusseserė jau buvo 17 metų, žinojo, kad mama serga vėžiu, tad jos paprašė, kai numirs, kad duotų žinią. Ši atsakė:
-Gerai, jei Dievas leis. Praėjo mėnuo, atsigulus šiai miegoti girdi žingsnius ateinančius link jos ir mamos balsą:
-Irena, Irena!
Žingsnius girdėjo ir kiti namiškiai.Pusseserė labai išsigando, pašoko, o žingsniai ir vėl nuo jos nutolo. Miego tą naktį nebūta.
Lapkritis 2, 2009; 20:42:03
“Todėl aš jums sakau, kad įtikėdami į mane, jūs taip pat įtikite ir į Tėvą. Nėra įtikėjimo į mane be įtikėjimo į Tėvą. Tačiau įtikėdami į Tėvą jūs įtikite į mane kaip į savo vyresnįjį Brolį, kuris padeda jums žengti pačiame pradiniame pasaulyje pas Tėvą, ir kuris ir toliau padės, kada jūs atsibusite iš mirties miego manosios visatos sielų pažadinimo milžiniškose ir gražiose salėse. Ir tada dar labiau pajusite meilę ir Tėvui, ir man dėl tokio nuostabaus Tėvo plano, kad ne reinkarnacijos kaupiamų vis naujų ir naujų patyrimų dėka, bet vienintelio įtikėjimo dėka jūs pranokote materialią mirtį, nes prisikėlėte. Ir ne tik prisikėlėte taip, kaip pabundate iš nakties miego, bet prisikėlėte su nauju kūnu, kuris nebekankins jūsų skausmais ir ligomis, nes jo paskirtis yra tarnauti Tėvui gerais darbais tik aukštesniu lygiu negu žmogiškasis. Ir jūs kuo puikiausiai suvoksite, kad, nors ir naujoje ir jums nepažįstamoje esate aplinkoje, bet esate tas pats pabudęs savasis aš, kuris jaučiasi pailsėjęs kaip po paties giliausio miego. Ir ne tik pailsėjęs, bet turintis vaiko nuoširdų norą sužinoti, kur jis yra, kas čia aplinkui vyksta ir kodėl. Ir šitas noras bus patenkintas.
Ir ne tik sužinosite, kaip ir kur patekote čia, bet taip pat ir pamatysite patį pasaulį ir jo kunkuliuojantį ir prasmingą gyvenimą, į kurio veiklą galbūt įsijungsite ir jūs. Jūs stebėsite jį ir stebėsitės juo, koks gražus ir malonus jūsų žvilgsniui yra šitas gyvenimas, kaip jis malonina jus iš vidaus. Jūs jausite neapsakomą ramybę, palaimą, ir nepaaiškinamą vidinį džiugesį, kad visa tai matote. Ir jums vis labiau ir labiau kils noras ir patiems asmeniškai ką nors daryti ir dalyvauti tokioje veikloje, tik nežinosite nuo ko atsispirti. Ir jums paaiškins, kada ir kaip prasidės jūsų dalyvavimas šitame, daug aukštesnio lygio gyvenime, palyginus su jūsų gyvenimu tame pasaulyje, iš kurio atvykote.
Ir šitą realią kelionę į šitą pasaulį jūs užsitarnavote ne kuo nors kitu, bet tik savo asmeniniu įtikėjimu.”, Urantijos Knygos svetainė. Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL
Lapkritis 3, 2009; 21:56:10
Man patiko Janinos požiūris. Aš taip pat mirties nesureikšminu ir neįžiūriu joje liūdesio, kurį propaguoja daugelis senųjų papročių. O susitarti su draugu dėl žinutės iš anapus, visiems derėtų. :)Taip būtume drąsesni ir stipresni mirties akivaizdoje.
Lapkritis 3, 2009; 22:41:32
Cia yra neimenama paslaptis ir niekas jos aiskiai galutinai nepasakys.Filosofuojama,kad butu ramiau numirti(religiju daug ir gana skirtingu).Kiekvienas pasirenka savo kelia,o visi keliai veda i viena tiksla…
Kovas 9, 2010; 16:47:01
na daug labai pasakojimu ir svarstymu esu girdejusi apie anapus.taciau esu ir pati ten pabuvusi neilgai.pomirtinis gyvenimas yra .tave anapus pasitinka,buni svarstomas jei tau jau laikas,jei ne esi ispejamas ir parsiunciamas atgal.apie ateiti nieko nesuzinosi,negalima,gali tik abstrakciai.mielieji gyvenkime taip kad numire neliktu zemeje neatlikti darbai del jusu kaltes.nedarykime niekam blogo ir viskas bus gerai.
Kovas 10, 2010; 16:35:08
Niekas dar nėra atėjęs iš ten, iš kur negrįštama ir pasakęs kas mūsų laukia po mirties.Ir vienintelis tikras teisingumas yra mirtis, nes nuo jos niekas negali išsipirkti, ji nepermaldaujama ir nepaperkama. Ateinam į šį pasaulį ne savo valia ir išeisim iš jo, kai ateis mums skirtas laikas ir niekas mūsų nepaklaus norim mes to, ar ne.
Aš mąstau taip: jeigu nėra anapusinio pasaulio tai nėra ko bijoti mirties, nes viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą ir viskas.Bet jeigu yra , tai taip pat neturėtume bijoti, juk eisim ne kaži kur, o pas Dievą – Tėvą. Taigi eiti į Tėvo namus, tikint jo teisingumu, atlaidumu ir meile ,neturėtume bijoti. Aišku, reiks atsakyti už nevykdytus Tėvo įsakymus, už padarytas nuodėmes, bet tikiu, kad Dievas – Tėvas yra gailestingas ir visa mano viltis yra Jo gailestingumas.
Bet žiūrint iš materialistinio mąstymo kampo, tai juk pagal fizikos dėsnius – materija nesusikūria ir neišnyksta, tik iš vienos savo būsenos praeina į kitą.Taip, kad nuėję į Motiną – Žemę,kuri mus augino, nešiojo, maitino, tapsime Jos dalimi, o paskui vėl pakilsim į saulę gal žolės daigeliu, gal vyšnios medeliu.