POMIRTINIS GYVENIMAS

pomirtinis gyvenimas

Praeitų metų spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje turėjome net keturis straipsnius, susijusius su pastarųjų dienų šventėmis: „Mano nuomonė. Vėlinės“, „Lapkričio pirmoji“, „Visų šventųjų diena“ ir „Vėlinėms praėjus“. Bandėme gilintis į šių  minėtinų dienų prasmę, pateikti asmeninę nuomonę dėl kai kurių nusistovėjusių papročių ir priminti dažnai pamirštamas bet svarbias smulkmenas.

Praėjus metams atsiranda natūralus noras praplėsti šią temą ir lengvai – žmogus juk toks trapus! – prisiliesti prie kitų šventės aspektų. Taig, Jūsų kritikai pateikiu keletą minčių:

Anapus Vėlinių slepiasi pomirtinis gyvenimas. Dėmesys ir pagarba laikui, kuris tęsiasi po žmogaus mirties. Mane visuomet stebina tyčinis (o gal ne?) žmogaus naivumas. Ar atkreipėte dėmesį, kad pomirtinis pasaulis vadinamas ne pomirtine terpe, pomirtine erdve ar pomirtine abstrakcija? Pomirtinę būseną žmogus pavadino paprastai, t.y. tiesiog GYVENIMU. Tiesiog neįtikėtina stiprybė ir primityvumas! Žmogus pats pratęsė savo gyvenimą labai paprastu žodžių deriniu, nesureikšmindamas mirties rezultato ir be galo mylėdamas įprastą savo būtį. Mirtis žmonijos istorijoje tampa tik mažu laiko fragmentu šį bei tą transformuojančiu, bet nieko nelemenčiu. Žmogus pratęsia savo gyvenimą. Nes tai pomirtinis gyvenimas. Žmogus nugali mirtį.

Nežinau nei vienos religijos, neturinčios savo pomirtinio gyvenimo interpretacijos. Kai kurios iš jų jau šiapus suteikia anapusybei ypatingą reikšmę ir tiesiog „užsiima“ jos laukimu. Ir nei vienoje religijoje pomirtinis gyvenimas nevaizduojamas tamsiomis spalvomis. Tai yra laikas, kuris perkelia žmogų į vienį su gamta, pasauliu, visata ir Kūrėju. Tai yra tobulas ir absoliutus gyvenimas. Pomirtinis.

31 komentaras

  1. Pomirtimis gyvenimas… ko gero tai tema, visų mūsų dažnai gvildenama. Ir komentuoti, ir ginčytis yra beprasmiška. Skirtingi tikėjimai, skirtingas supratimas… pasijunti, kad klausimas tampa nesuvokiamas.
    Aš dažnai ssusimąstau… tai kodėl mes visi, net ir tvirtai tikintys pomirtiniu gyvenimu, taip stengiamės kuo ilgiau pratęsti šį gyvenimą…

  2. Kiekvienas iš mūsų skirtingai mąstome apie būsimą po mirties gyvenimą, jau yra ir intriguojančios literatūros šia tema. Kaip ten bebūtų, aš tikiu, kad mano materija niekur nedings, tik pakeis formą, tai reiškia, kad ir po mirties gyvenimas tęsis, tik kitoje formoje, be kūno. Aš su viena drauge esu susitarusi, kuri iškeliausime pirma iš šio pasaulio, pranešime viena kitai, jeigu tik bus galimybė, apie pomirtinį gyvenimą. Gal būt, dėl to man ir mirtis nėra baisi, priimu normaliai, manau, kad laiku ir lengvai numirti yra Dievo dovana. Be to, artimųjų prašau, kad per mano būsimas laidotuves visi džiaugtųsi, o ne liūdėtų. Juk siela nemiršta…

  3. Aš visiškai pritariuADOS ,JANINOS IR GINTAUTO MINTIMS, išsakytoms ape MIRUSIŲJŲ PAGERBIMO dieną ,juk kiekvienas iš m,ūsų turime mums brangių ANAPILIN išėjusių žmonių ,kuriųų atminimas bus gyvas mumyse ,kol ir mes ten išeisime .TEBŪNA LENGVA JUOS priglaudusi žemelė.
    Dėkoju GINTAUTUI, KAD JIS TAIP GREITAI IŠSPAUSDINO ,nors ir pavėluotai atsiųstą skaidrę ,kurią atradau svetainėje tonas.lt

  4. Perskaičius Janinos komentarą prisiminiau, ką man pasakojo pusseserė. Jos mama numirė būdama 41 metų, palikdama būrį vaikų. Pusseserė jau buvo 17 metų, žinojo, kad mama serga vėžiu, tad jos paprašė, kai numirs, kad duotų žinią. Ši atsakė:
    -Gerai, jei Dievas leis. Praėjo mėnuo, atsigulus šiai miegoti girdi žingsnius ateinančius link jos ir mamos balsą:
    -Irena, Irena!
    Žingsnius girdėjo ir kiti namiškiai.Pusseserė labai išsigando, pašoko, o žingsniai ir vėl nuo jos nutolo. Miego tą naktį nebūta.

  5. „Todėl aš jums sakau, kad įtikėdami į mane, jūs taip pat įtikite ir į Tėvą. Nėra įtikėjimo į mane be įtikėjimo į Tėvą. Tačiau įtikėdami į Tėvą jūs įtikite į mane kaip į savo vyresnįjį Brolį, kuris padeda jums žengti pačiame pradiniame pasaulyje pas Tėvą, ir kuris ir toliau padės, kada jūs atsibusite iš mirties miego manosios visatos sielų pažadinimo milžiniškose ir gražiose salėse. Ir tada dar labiau pajusite meilę ir Tėvui, ir man dėl tokio nuostabaus Tėvo plano, kad ne reinkarnacijos kaupiamų vis naujų ir naujų patyrimų dėka, bet vienintelio įtikėjimo dėka jūs pranokote materialią mirtį, nes prisikėlėte. Ir ne tik prisikėlėte taip, kaip pabundate iš nakties miego, bet prisikėlėte su nauju kūnu, kuris nebekankins jūsų skausmais ir ligomis, nes jo paskirtis yra tarnauti Tėvui gerais darbais tik aukštesniu lygiu negu žmogiškasis. Ir jūs kuo puikiausiai suvoksite, kad, nors ir naujoje ir jums nepažįstamoje esate aplinkoje, bet esate tas pats pabudęs savasis aš, kuris jaučiasi pailsėjęs kaip po paties giliausio miego. Ir ne tik pailsėjęs, bet turintis vaiko nuoširdų norą sužinoti, kur jis yra, kas čia aplinkui vyksta ir kodėl. Ir šitas noras bus patenkintas.

    Ir ne tik sužinosite, kaip ir kur patekote čia, bet taip pat ir pamatysite patį pasaulį ir jo kunkuliuojantį ir prasmingą gyvenimą, į kurio veiklą galbūt įsijungsite ir jūs. Jūs stebėsite jį ir stebėsitės juo, koks gražus ir malonus jūsų žvilgsniui yra šitas gyvenimas, kaip jis malonina jus iš vidaus. Jūs jausite neapsakomą ramybę, palaimą, ir nepaaiškinamą vidinį džiugesį, kad visa tai matote. Ir jums vis labiau ir labiau kils noras ir patiems asmeniškai ką nors daryti ir dalyvauti tokioje veikloje, tik nežinosite nuo ko atsispirti. Ir jums paaiškins, kada ir kaip prasidės jūsų dalyvavimas šitame, daug aukštesnio lygio gyvenime, palyginus su jūsų gyvenimu tame pasaulyje, iš kurio atvykote.

    Ir šitą realią kelionę į šitą pasaulį jūs užsitarnavote ne kuo nors kitu, bet tik savo asmeniniu įtikėjimu.“, Urantijos Knygos svetainė. Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL

  6. Man patiko Janinos požiūris. Aš taip pat mirties nesureikšminu ir neįžiūriu joje liūdesio, kurį propaguoja daugelis senųjų papročių. O susitarti su draugu dėl žinutės iš anapus, visiems derėtų. :)Taip būtume drąsesni ir stipresni mirties akivaizdoje.

  7. Cia yra neimenama paslaptis ir niekas jos aiskiai galutinai nepasakys.Filosofuojama,kad butu ramiau numirti(religiju daug ir gana skirtingu).Kiekvienas pasirenka savo kelia,o visi keliai veda i viena tiksla…

  8. na daug labai pasakojimu ir svarstymu esu girdejusi apie anapus.taciau esu ir pati ten pabuvusi neilgai.pomirtinis gyvenimas yra .tave anapus pasitinka,buni svarstomas jei tau jau laikas,jei ne esi ispejamas ir parsiunciamas atgal.apie ateiti nieko nesuzinosi,negalima,gali tik abstrakciai.mielieji gyvenkime taip kad numire neliktu zemeje neatlikti darbai del jusu kaltes.nedarykime niekam blogo ir viskas bus gerai.

  9. Niekas dar nėra atėjęs iš ten, iš kur negrįštama ir pasakęs kas mūsų laukia po mirties.Ir vienintelis tikras teisingumas yra mirtis, nes nuo jos niekas negali išsipirkti, ji nepermaldaujama ir nepaperkama. Ateinam į šį pasaulį ne savo valia ir išeisim iš jo, kai ateis mums skirtas laikas ir niekas mūsų nepaklaus norim mes to, ar ne.
    Aš mąstau taip: jeigu nėra anapusinio pasaulio tai nėra ko bijoti mirties, nes viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą ir viskas.Bet jeigu yra , tai taip pat neturėtume bijoti, juk eisim ne kaži kur, o pas Dievą – Tėvą. Taigi eiti į Tėvo namus, tikint jo teisingumu, atlaidumu ir meile ,neturėtume bijoti. Aišku, reiks atsakyti už nevykdytus Tėvo įsakymus, už padarytas nuodėmes, bet tikiu, kad Dievas – Tėvas yra gailestingas ir visa mano viltis yra Jo gailestingumas.
    Bet žiūrint iš materialistinio mąstymo kampo, tai juk pagal fizikos dėsnius – materija nesusikūria ir neišnyksta, tik iš vienos savo būsenos praeina į kitą.Taip, kad nuėję į Motiną – Žemę,kuri mus augino, nešiojo, maitino, tapsime Jos dalimi, o paskui vėl pakilsim į saulę gal žolės daigeliu, gal vyšnios medeliu.

  10. tikiu pomirtiniu gyvenimu , nes mano mociute neseniai mire budama 82 metu akla buvo daugiau kaip 20 metu vyro neteko pries 29 metus o dabar ir ji paliko mus. pussesere sake kad sapnavo kaip mociute pasake kad mociutei dabar yra jau geriau. tai va norit tikekit norit ne bet as tai tikiu Dievą ir pomirtinį gyvenimą.

  11. Aš manau,kad apie mūsų ateitį galime sužinoti iš Šv.Rašto,tik reikia jį studijuoti.Kristaus prisikėlimas jau mums parodo,kad mes irgi būsime prikelti,jeigu būsime verti.Kaip užsitarnauti tokią vertę mums parodo Dievo įstatymai–Šv,Rašte.
    Saitykime.

  12. Taigi nera pomirtiniu gyvenimo . Tai gaunasi kviekvienas vaikas kuris gimsta jis jau buvo gimes sima , tukstati,milijona kartu??

    Jaigu tiap butu tai pasalis butu tikra mesmale … Taip nera . kviekviena karta gimsta vis nauja siela ..

  13. Šį kartą nesiginčysiu, nes nežinau. Vien tikėjimu remtis juokinga, tai tas pats, kad sakyti:
    – Šitame akmenyje yra aukso. Tai gal ir yra, o gal ir ne?
    Kad siela gimsta vis nauja, o neatgimsta jau gyvenusi, irgi niekas neįrodė, nors kalbų, kad vaikas pradeda pasakoti apie kokią kitos šalias vietovę, kaip gerai žinantis, o patikrinus viskas pasitvirtino – buvo daug.
    Taigi, nepliurpkime, ko nežinome. Mes netgi sapnų dorai negalime išaiškinti ir mokslas tik spėlioja, kad tai pasamonės darbas.
    Daug kas yra, tik mes dar per kvaili.
    Net ta pati Biblija, perrašyta keletą kartų ir vis skirtingais teiginiais. Mokslas mano, kad bibliją reikia suprasti perkeltine prasme, kiti gi sako, kad ji perrašyta pagal to laikmečio gyvenimą.
    Taigi, nepliurpkime ko nežinome.

  14. yra tokia ,,tibeto mirusiųjų knyga“-tai joje mokoma kaip numirti-sąmoningai atėjus tai x valandai sąmoningai(turint sąmonę ir taip pat visas žinias ,įgytas šiame gyvenime ,visą dvasinį ir kt patyrimą išsinešti),o kitame inkarnacijos rate gimti jau su sąmone,su talentu ,pradėti sekantį gyvenimą kitame kūne bet su brandžia sąmone… Tai yra ymanoma ,net šv. rašte parašyta,,mes nemirsime,mes pasikeisime“-o tai tikrai kalbama apie tokį sąmoningumo laipsnį..
    Yra tokia BAKER knyga,,gyvo mirusio laiškai) ,-joje automatiniu raštu perdodami pasakojimai iš mirusių pasaulio ir aprašomi realiai buvusio žmogaus gyvenimas iš tenai ir gyvenimas ten-nuostabi knyga ir labai verčianti susimąstyti apie šį gyvenimą ir jo prasmę..
    Yra žmogaus gyvenime taip vadinamos prakeikimo ligos-tai vėžys šluojantis visą giminę,apsigimimo ligos,ir tt. Prakeikimo ligos duodamos iš karmos linijos už tam tikras nuodėmes ,ir visiškai nesvarbu kad nuodėmė padaryta labai senai giminės atstovų-tiesa,nuodėmė turi būti nuolat kartojama ir tol kol pačiai dvasiai-sielai tai nėra pavojinga ,žmogus nesuserga. Giminės prakeikimo ligos išnaikina atskiras ištisas dinastijas-ar tokio fakto neužtenka kad suprasti,jog inkarnacija veikia realiai?
    O Raimond Moudi knyga ,,gyvenimas po… „-imki ir skaityki,tai apie klinikinę mirtį patyrusių žmonių ir grįžusių iš anapus pasakojimai…
    Gal tada pradėsime suprasti ką reiškia gyvenimas,ką reiškia mirtis,ką reiškia ligos ir neversime kentėti nei savęs nei savo artimųjų . ,,,Gal būt išmoksime suprasti mirties prasmę ir nesikankinsime mirus artimam ir mylimam žmogui,o džiaugsimės,jog jam pasibaigė karti šio gyvenimo pamoka,kad jau nebereikia jam kentėti,gal būt nebijosime mirties ir mirsime atėjus tai x dienai išdidžiai,nesikankindami ir iš mirties baimės ir jos siaubo prarasdami tą savo dievišką sąmonę ,neišeisime į kitą gyvenimą su nuliniu sąmoningumu ir patirtimi…

  15. dauguma save supranta tik kaip kažkokių elementų sankaupą ir nesupranta,kad žmogus nėra tik mėsos gabalas,o esti dvasia,siela ,sąmonė-tai ir yra ta šventoji trEjybė-ŽMOGUS. Mes gyvename materialiame pasaulyje-mūsų kojos remiasi į jį, kūnas sudarytas iš žemės elementų ir žemei juos grąžinsime,tačiau dvasinė žmogaus dalis žemei nepriklauso.Tada kur ir kam? jei nėra kol kas mokslinio atsakymo,tada tiks ir tas ,,filosofinis jums“,o man suprantamas visiškai kitaip-atsakymas,jog tai kitokios materijos pasauliui… O tada išvada tik viena-POMIRTINIS PASAULIS,PARALELINIS,DIEVO AR DAR KAIP NORS PAVADINTINAS -BŪTINAI YRA

  16. Mociute dar vaikysteje pasakodavo apie pomirtini gyvenima.Ir ne tik,JI mokino zemeje gyventi taip,kad uzsitarnauti amzina gyvenima.Ji sakydavo,kad neuztenka nueiti sekmadieniais misiu isklausyti,tikras krikscionis gyvena su DIEVU kiekviena akimirka,o tai yra 10 DIEVO ISAKYMU vykdymas.
    Gyvenu viltimi numirti krikscione(ne romos katalike)Vertetu paskaityti Henriko Senkeviciaus romana QUO VADIS.Knygoje parodomas krikscionisku vertybiu triumfas smurto,netiesos,aklo pykcio kupiname pasaulyje

  17. Yra Urantijos knygos svetainė ir apreiškimas apie pomirtinį gyvenimą . Kiekviena siela turinti tvirtą įtikėjimą į Dievą Tėvą ir praktiškai kasdiena gyvenanti šiuo tikėjimu ir generuojanti tikrą tikėjimo meilę , iš tiesų sakau , bus pažadinti trečią dieną , po žemiškos mirties ir bus apvilkti nauju , morontinės medžiagos kūnu , kuris dar daug kartų keisis , sielai evoliucionuojant per dvasinius – morontinius pasaulius , kol po daug šimtų tūkstančių metų ateis , jau kaip subrendusi dvasia ir stos prieš Dievą Tėvą , palaiminimui į absoliutų nemirtingumą . Petrasxx

  18. kita,pomirtinė organizmo dalis pas dievą tegali pakliūti tik pasiekusi dieviškumo išsivystymo laipsnį-tai vienintelė sąlyga(,kitaip sudegtų dieviškumo liepsnoje.).
    Kada žmogiškoji dvasios dalis panoro atsiskirti nuo dievo kūno ir pradėti savarankišką gyvenimą-dievas taip ir padarė. Tik dvasios dalelė atsiskyrusi nuo dievo kūno tapo materiali,pasinėrė į materijos vibracijas ir užmiršo kas tos dievo pasaulio vibracijos-energijos ,teliko tik pasamonėje buvusių namų ilgesys, kuris ir verčia laikyti kursą link ,,namų“. Tačiau,nueiti keletą kartų į bažnyčią ir atlikti išpažintį ir taip pasiekti tą dvasios rekalingą kondiciją kad susijungti vėl su dievu ,yra nepakankama…Net patys didžiausi laikomi šventieji negali iki šiol pasiekti dievo namų ir yra tik kaip žmonijos mokytojai herarchijos sistemoje…
    Dvasingas kūnas neserga. Jei žemėje gyvenantis kad ir labai dvasingu save laikantis žmogus serga ,tai jokio dvasingumo tokiame ir nėra,greičiau jis religingas,fanatiškas,nors ir nusižeminęs… (greičiau jau dramblys pralys pro rakto skylutę,nei nuodėmingas pakliūs į dangų,,,_

  19. Neskubėkime kytručiai teigti, kad jau jums viskas aišku;
    Apie Urantijos knygas girdėjau ir aš, o ar žinote kokia kalba jos parašytos.
    INTERNETE Pavyko man prisiregistruoti vienoje rusų svetainėje ir ten rusiškas vertimas.
    Taigi ten teigiama, kad galingiausi Dievai buvo net trys:
    Kristus, Buda, ir kito dabar nepamenu, bet turiu tos svetainės adresą.
    O dabar iš mūsų gyvenimo.
    Musulmonai, kaip žinote yra vienas galingiausių tikėjimų, o Korano pradžioje parašyta:
    – Buda yra vienas Dievas ir netikėk kitais Dievais. Ten pat liepiama kovoti su kitatikiais, iki jų mirties.
    Kas parašyta mūsų Biblijoje:
    – Net poteris prasideda žodžiais, kurį išmokė Kristus – neturėk kitų Dievų, o tik mane vieną…
    Galai kažkaip nesueina.
    Buvau pusę metų Kazachijoje,teko tarnauti armijoje Uzbekistane ir domėjausi jų gyvenimu ir tikėjimu.
    Ten, o ypač Uzbekijoje karšta. Gal todėl galioja toks įstatymas, ksd mirusį turi palaidoti per pusę paros, nuo mirimo. Karstų nenaudoja, susuka velionį į audeklą, suraišioja virvele ir iškasę apvalę duobę padaro nišą, į tą pusę iš kur saulė teka.Pasodina ten velionį ir užkasa. Iš toliau tokie kapai atrodo – laukas pilnas kurmarausių.
    Jokių kryžių, jokių užrašų, o kapus apsėja žole ir visi prižiūri, nes savųjų kapo niekas nežino.
    Laidoja tik vyrai, – įsimetę į medinę atvirą dėžę, bėgte bėga, o iš paskos jaunimas lazdomis vaiko piktąsias dvases. Juokinga, ar ne? Bet neskubėkime juoktis – tą pusdienį niekas negedi, o švenčia su dainomis, kad žmogui baigėsi visi žemiški vargai ir jis iškeliavo pas BUDĄ.
    Kolūkių laikais skridome į ekskursiją:
    – Taškentas Buchara, Ssmarkandas, 5-ioms paroms.
    Papuolė tada Uzbekistano genseko laidotuvės. Kaip komunistui mirus teadicijų nesilaikė, – vieni gedėjo, kiti dainavo. VELIONIS PO TRIJŲ PARŲ, atsidūrė mauzoliejuje. Mauzoliejų ten pilna ir visi įžymūs žmonės laidojami tik juose.Indusai savo Indirą Gandis sudegino ant laužo, o pelenis išbarstė kalnuose. Atrodo, kad aš neprisiminiau induisų Dievo vardo. bet tai stipri religija.Apie ją mažiausiai žinau, tai gal patylėsiu.

  20. Mečislovai, patarlė skamba taip:
    – Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę,
    nei turtingas pateks į dangų. Girdėjai, kad zvanijo, bet nežinai, kurioj bažnyčioj…
    Nuodėmingi mes visi, o turtingi, tik …
    Nesupykit, bet iš Vatikano turėtų niekas nepakliūti į dangų. Kaip tas Šv. raštas painus.

  21. Kiekvieną posakį galima perfrazuoti ir pritaikyti kam tik nori ,suteikiant jam potekstę ir nebūtina tiksliai juos perduoti…
    Na ,o kas liečia Kristų,Budą ir kitus ,,dievus“-tai jie niekada dievais nebuvo… Jei būti tiksliems,tada tokiais ir būkime iki galo-jie net patys save vadino tik dievo Tėvo sūnumis,Jo Žinių peerdavėjais-pranašais. Tokių pranašų žemės istorijoje(šiuolaikinėje civilizacijoje-250 000 m) buvo gana daug,jie skirtingoms žemės vietoms ir išrinktoms tautoms atnešdavo tam tikras žinias-mokymus.
    Kiek yra žinoma -vienas iš pirmų pranašų buvo į laukines civilizacijos tautas-indiją -RAMA su savo broliu. Jie į žemę atnešė dievo sampratą ir religiją,vedas. .Vėliau buvo atėjęs Krišna-atnešė tikėjimo tiesas apie inkarnaciją,apie tikėjimo ritualus ir apeigas,įnešė į gyvenimą prasmę gyventi ir sąmoningai gyvenimo pabaigoje mirti. Jau šitos religijos pagimdė daugybę kitų tikėjimų,kurie iki šiol beveik neišliko,tačiau tikėjimo menas išsiplėtė iki galimybės per tikėjimą ir viltį vystytis,eiti link dievo
    Vėliau į kinijos teritoriją buvo atėjęs pranašas LAO-DZE ,ATNEŠDAMAS FILOSOFIJĄ IR RELIGINĮ DANGAUS MOKSLĄ. Kiek vėliau į kinijos teritoriją buvo inkarnuotas dar vienas pranašas-Konfucijus. Jo atnešta religija gyvena iki šiol ir yra žemės filisofijos kaip mokslo globėjas(dao kelio pradžia). Į mezopotamiją buvo atėjęs Zoroastras-pranašas pagimdęs religiją-kultą tikėjus į ugnies galias(DVASIOS JĖGOS ATRIBUTAS).
    pO TO ATĖJO PRANAŠAS bUDA ATNEŠĘS RELIGINĮ ŽMOGAUS ORGANIZMO IR SIELOS PAŽINIMO MOKSLĄ iš kurio atsirado šiuolaikinė medicina.Taip,taipo-medicinos mokslo išdavos slypi Budizme-religijoje -iš jo atsirado dvasios ir sielos sintezės mokymas,kurio vienybė ir gydo žmogaus organizmą iš dvasinės ir sąmonės pusės ,o ne vaistai. Tai šiuolaikinės medicinos mokslas gimė po šešių šimtų metų
    Į laukines arabijos tautas atėjęs pranašas Mahometas(tebūnie jam amžina taika ir ramybė ),atnešęs joms mokymą apie klusnumo dorybę per korane išdėstytą mokymą.Tačiau laukinis ir grobuoniškas krikščionybės platinimo būdas juos privertė kovoti ir ta kova tesiasi iki šiol,,,,
    Prieš Machometą į viduržiemio regioną buvo atėjęs Jėzus Kristus iš Nasareto.Jis atnešė mokyma visai žemei apie MEILĘ. Tačiau žmonija iki šiol nelabai noro šio mokymo priimti ir mokymas traktuojamas kaip kam užsimanyti gali. Tuo tarpu Jėzaus mokymas susideda tik iš kelių žodžių-<<MYLĖKIME KITĄ TAIP LYG MYLĖTUME SAVE PATYS,,,)Toliau tie žodiai buvo apversti kitu kampu,išversti tarsi rankovė,pritaikomi kiekvieno mokančio gauti iš to naudos… Tai tik tiek ir beliko ,o tik visai nesenai buvo rastas tertamentas pavadintas ,,taikos evangelija" ir manoma kad užrašyta JOANO AUKSABURNIO
    Į įvairias žemės tautas įvairiais laikais buvo atėję tų pranašų pavaduotojai-gyvi archangelai ,nešdami žmonijai daugybę dabartinės filosofijos ir mokslo šakų užuomazgas-Hermesas Trismegistas,Moisejus,Orfejus,Platonas,Pifagoras ir ttJū buvo šimtai,per kuriuos dievas žmoniją švietė,perduodamas savo išminties dalelytę

  22. Bijau, kad mes čia bediskutuodami visi netaptumia
    „Auksaburniais“
    Teologijos mokslų aš neragavęs, kaip matau Mečislovas. Aš pasaulietis praktikas, ką savo akimis matau ir ką suvokiu. Filosofija ir Teologija yra sunkūs mokslai ir ne kiekvienam įkandami.Kai man iškyla koks klausimas, tada pradedu domėtis, kad nelikčiau visišku dunduku.
    Lietuviai nuo seno tikėjo į savo Dievą Perkūną,o vaidilutės kūreno amžinąją ugnį.
    Nuo to tautai nebuvo nei geriau, nei blogiau.
    Bet besiplečiant krikščionybei, mus kaip ir visą Europą, užkariavo dievo vardu žudydami – kalavijuočiai. Tapome ne savo noru krikščionys,
    bet ta krikščionybė, suskilusi į daug atmainų. Kodėl tokia galinga bažnyčia, negali suvienyti savo avelių?
    Kitas klausimas – negi Musulmonai, Induisai, Kiniečių religiniai veikėjai yra durnesni už mus?
    Ten jų tikėjimas gausus ir stiprus ir joks Dievas jų nenubaudžia už pitžodžiavimą?
    Reiškia – arba mes ne viską žinome apie Dievus, ARBA SĄMONINGAI SLEPIAMA, užglaistant tą nežinojimą gudrybės tyria.
    Truputį skaitinėjau čia, bet per vertėją neaiškiai gaunasi
    http://stellarhousepublishing.com/images/SOGcover250.jpg
    Štai, kad ir šis tinklapis, teigia visai kitokias tiesas, nors Kristus irgi figūruoja.
    http://stellarhousepublishing.com/images/SOGcover250.jpg

  23. Kiekvienas dievą gali pažinti asmeniškai,jei to labai nori.
    Kai mes užsimerkiame,mes atsiduriame savo trimatėje virtualioje erdvėje.Jei mes atmesime savo įsitikinimus,emocijas,mintis,mokslo žinias ir eidami per tuos savo ,,žinojimo “ sluoksnius gilyn ,mes galime patekti į centrą-AUKŠTASIS AŠ
    ERDVĘ,KURIOJE PASIBAIGIA VISI IŠMATAVIMAI IR YRA TIK ŠVIESOS TAŠKAS-TAI IR YRA MŪSŲ DVASIOS -SIELOS IR SĄMONĖS TAŠKAS,NAMAI ARBA TAI GALIMA PAVADINTI ŽMOGAUS ŠV.TREJYBĖS BUVEINE.
    Ten būti ir yra aukščiausios palaimos būsena(samadchi)…Tai ir yra nušvitimo,šventumo būsena ir per tą gausite ir meilės jausmą dievui ir sau.Tai gal būt ir yra vienintelis gyvenimo tikslas ,o visa kita yra tik šiaipsau…. Tai ir yra visų religijų galutinis tikslas-tik nedaugelis to siekia..
    Nesu aš teologas,o užsiimu tik saviaukla,savišvieta
    Žemėje yra keletas pagrindinių mokymų-krišnaizmas,budizmas,judaizmas ,krikščionybė,o visa kita yra tik sektantizmas(siauro mąstymo mokymai),,,,Dauguma žmonių nemoka ir negali suvokti globaliai,jiems mąstyti siaurai,yra paprasčiau,tai tas pats ir religijos reikaluose.

  24. Prisipažinsiu, kad man per sunku laužyti sau galvą, tuo, ko nematau. Tegul tie debesėliai plaukia pro šalį, man jie neužkliūna.
    Aš tik bandau sulyginti įvairių religinių bendruomenių skirtumus ir kiekvienoje randu bendrų bruožų.Religiją žmonės prisitapatina prie savo gyvenimo įpatumų ir sąlygų. Mes pasiėmėme žydų religiją, žydiškus šventųjų vardus. Juk visi veiksmai vyksta Eigipte, kur Jėzus išvedė žydus nuo Arabų ir įkūrė Izraelį.
    O gal ir Jėzus suklydo, kad nuo įsikūrino dienos ARABAI LIKO NEPATENKINTI. Taigi žiaurus karas vyksta ir iki šiol, o žydų pilnas pasaulis.
    Litvakų yra ir Lietuvoje, turi savo maldos namus- sinagogas. Jų rabinai nėra labai draugiški Lietuviams, bet čia jau politika.

    Noriu paliesti, tik ką aš tiksliai žinau.
    Pvz. Indiją. Ten teka galinga upė Gangas, bet ji vadinama šventa.
    – Sakoma, kad įsibridęs žmogus į Gango upe ir išsimaudęs, pagyje nuo visų ligų.
    Ar tikrai pagyje ir koks procentas, neradau davinių.Bet kad neužsikrečia vieni nuo kitų, tai įrodyta.Mokslininkai tyrinėjo Gango vandenį. Tai pati nešvariausia upė pasaulyje – krantai nukloti dvėseliena, nuotraukose matėsi ir žmonių griaučių.
    Sako, kad per maudynes stipresnieji, tiesig sutrypia sunkius ligonius. Ar maudosi visais metų laikais nežinau, gal tik per šventes?
    Delyje, Indijos sostinėje, laisvai gatvėmis vaikšto sulaikėjusios karvės. Tai šventi gyvūnai ir prie jų prisiliesti negalima. Mašinos sustoja, jas praleisdamos, o jų išmatomis žmonės išsitepa plaukus. – gydosi.
    Visa tai vyksta šiandieniniame pasaulyje. TURIU DAUG NUOTRAUKŲ IŠ INTERNETO. BET ČIA NERODYSIU, NES SILPNESNIŲ NERVŲ moterytės dar numirs iš siaubo.
    Negalima teigti, kad Indija neišsivysčiusi šalis.
    Ten naudojasi kompiuteriais, mašinų pramonė sava, yra geležinkeliai ir jūros uostai. Turi kariškiai net atoninių bomų, bet ką daro religija – neįtikėtini dalykai.

  25. Vyrai diskutuoja, mane ši tema taip pat domina, nors galutinio ir tikro atsakymo niekas nežino. Čia panašiai kaip anekdote, kaip trys neregiai tyrinėja dramblio skirtingas kūno dalis ir susidaro skirtingus vaizdus apie visą gyvūną. Manau, kad panašiai yra ir su mums mažai pažįstamu anapusiniu pasauliu. Atrodo, kad ir Urantijos knygoje yra daug tiesos, tuo labiau, kai pabendrauji su entuziastu visiškai atsidavusiam šiai idėjai ir šio kūrinio vertėju į lietuvių kalbą Algimantu Jakubėnu. Beje, http://www.urantija.lt forume galima diskutuoti su bendraminčiais, o pats Algimantas, geriausiai išstudijavęs šią knygą, visada mielai bendrauja tiek tiesiogiai, tiek forumo puslapiuose. Mano manymu, Urantijos knyga geriausiai suprantama ją skaitant tik lietuviškai,nes čia daug specifinių terminų. Aš turiu Urantijos anglišką varijantą, tai visai nieko neįkertu. Mano buvęs kolega ir bendramintis labai susižavėjęs Monro knygomis, kuriose aprašytos autoriaus astralinės kelionės, jo išėjimas iš kūno. Buvau priversta perskaityti visas tris Monro knygas ir pastoviai diskutuoti su norėjusiu Monro idėjas įgyvendinti kolega. Savotiškai įdomūs yra gydytojo M.Njutono eksperimentai ir knygos, o taip pat rusų Tychoplavų šeimos patirtis, aprašyta daugelyje knygų. Nepaprastai įdomios yra Drunvalo Melchisideko žinios ir tyrinėjimai. Apie lietuvio mokslininko Novosibirske dirbančio akademiko Jono Gervės evoliucijos teoriją galima šiek tiek sužinoti internete http://www.gervi.ru . Taip kad tikrai yra apie ką pamąstyti. Teko žiūrėti tiesiog stulbinantį filmą apie tai, jog kiekvienais 2000 metais daugelio amžių bėgyje Žemėje gimdavo pranašai tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir Jėzus, kada žvaigždės išsirikiuodavo į vieną eilę. Sudėtingas tas mus supantis pasaulis, o mes jį bandome pažintipanašiai kaip mažas vaikas žvelgdamas pro rakto skylutę arba kaip trys neregiai liesdami skirtingas dramblio kūno dalis ir susidarydami skirtingą viso dramblio vaizdą. O dar kiekvieno žmogaus matymo ribos yra skirtingos. Pamenu, kaip viešint pas menotyrininkę apžiūrinėjom M.K.Čiurlionio paveikslus, tai draugė įžiūrėdavo tiek daug visokių vaisdų paveiksle, kurių aš iki šiol nemačiau. Bet jai parodžius tuos vaizdus, ir aš juos pradėdavau matyti. Aš manau, kad visur – ir žemėje, ir danguje yra tas pats, tik mes nematome ir pakol kas nežinome. Tikiuosi sulaukti daug visatos ir žemės, o taip pat mūsų sielos tolimesnio gyvenimo paslapčių atskleidimo. Paslapties šydas vis traukiasi tolyn. Tai tokia mano nuomonė.

  26. žmogus yra dvasinė būtybė ir sukurta pagal dievo paveikslą-tai reiškia kad kiekvienas žmogus savyje iš pat pradžių turi visus dieviškumo atributus,gali jais naudotis net šiame gyvenime.
    Žmogus dvasinė būtybė gyvenanti fiziniame kūne .Pagrindinė jos užduotis yra dvasinis mokymasis.Mokintis ji tegali tik fiziniame kūne gyvenant ,tik saveikaujant su fizinio pasaulio materija,tik mokinantis ją sudvasinti(valdyti).
    Deja fizinis kūnas nėra amžinas,o jei su juo nedirbama ,tada jo amžius dar sutrumpėja ,tai gal būt todėl mirštama ir sergama vos ne nuo pirmų gyvenimo dienų. Medicinos yra įrodyta ,kad širdis gali gyventi 800 m,inkstai 1200 m, kiti organai irgi ne trumpiau-tai kodėl taip anksti mirštama šiandien? Dar visai nesenai -tik prieš keliasdešimt tūkst metų žmogaus organizmas galėjo gyventi daugiau kaip tūkst metų.Biblijoje yra užsiminta,kad Nojus gyveno apytikriai 980 m o ir kt irgi tiek.
    Miršta tik fizinis kūnas,o ,,dvasinė Būtybė“ yra amžina. Ji buvo iki gimimo,bus gyva(gyvens) ir po fiz kūno mirties. Vyro ir moters santuokos vaisius yra tik fizinis kūnas,o jo turinys-Dvasinė Būtybė- ateina visiškai iš kitur. Prieš ateidama į žemę ,ji pasirenka ir rasę.ir tautą ir geografinę vietą ir žmonių ratą su kuriais gyvendama patirs didžiausias pamokas,daugiausiai ir jiems galės duoti. Gyvenimas -tai mokykla. Iš gyvenimo į gyvenimą mes kaupiame patyrimą-intelektą-mokomės valdyti materiją.Kada žmogus miršta,fiziologinės organizmo struktūros nustojamos valdyti ,nuo fizinio kūno atsiskiria DVASINĖ BŪTYBĖ ,dar tris paras ji būna šalia kūno .
    Teko skaityti apie tokį dalyką,kai laidotuvėse dalyvavo aiškiaregis žmogus ir stebėjo tą dvasinę mirusio žmogaus būtybę-ji dažniausiai pirmomis dienomis yra šoko būsenoje ir nesupranta kodėl fiz kūnas nepaklūsta,todėl ji dažnai blaškosi,bando paklausti tų žmonių kuriuos ji pažinojo,o kontakto metu su žmogumi jį sudirgina ir žmonai ar vyrui būna be galo graudu,dažnai net įsterija užvaldo,tai apie tokius kontaktus ir rašė -kai tik mirusio dvasia prieidavo prie žmonos,ji pravirkdavo ,kai tik atsitraukdavo ji nurimdavo,,,
    Žmogaus organizmas yra daugiasluoksnis,priklausomai nuo dvasinio išsivystymo turi dvasinius energoinformacinius auralinius sluoksnius,kurių kiekis irgi yra skirtingas-nuo trijų iki 12 ir net daugiau..DVASINĖ BŪTYBĖ ir yra ta aura ,su fiziniu kūnu susijungusi ties bamba per NEMATOMĄ SIDABRINĘ GIJĄ,ir jei gija nenutrūkusi nuo fiz kūno,toks žmogus komoje gali išgulėti daugybę metų. Tris paras SIDABRO GYVYBĖS GIJA jungia dvasinius sluoksnius,o vėliau atsijungiama nuo arčiausiai esamo eterinio sluoksnio ir BŪTYBĖ pasitraukia į astralinį pasaulį-į emocijų ir norų pasaulį tęsti savo apsivalymo procesą-tai ir yra skaistykla.
    Yra mokslo nustatyta,jog Būtybė atsiskyrusi nuo fiz kūno iš jo išneša 6-9 gramus jo svorio-tai tiek ji sveria.
    Po 41 paros apsivaliusi BŪTYBĖ susikondensuoja žmogaus karminiame kūne,kuriame vyksta dvasinių energijų-informacijos paruošimas sekančiam gyvenimui,patyrimas kondensuojamas į dvasines genetines truktūras,ji išvaloma ir pritaikoma sekančiam gyvenimui,o tą daro mūsų DVASIOS VALDOVAI-KARMOS TĖVAI.

  27. Netikintis (ateistas) neina dvasios vystymosi keliu per religinį aspektą. Dažniausiai ateisto dvasia tik pasiilsi DVASIOS POILSIO NAMUOSE ir po transformacijos tuoj pat perkeliama vėl į fizinį kūną tolimesniam mokymuisi. Juk ji nesukaupė Meilės ir Pagarbos AUKŠČIAUSIAM ji yra vienpusiškai išsivysčiusi.
    Deja religinis fanatikas irgi niekuo nesiskiria nuo ateistinio ,nes abu tik vienpusiškai tesivystė ir tai galima palyginti su tuo,, užsiaugino vieną ranką iki tarkim 2 m ir žaidžia krepšinį visą gyvenimą“\apie kokį visapusiškumą galima kalbėti?

  28. kalbant apie indiją ar panašias religijos sistemas,tai jos jau senokai pavirtusios dogmatinėmis sistemomis,o tai ir yra sektantizmas. Tačiau ,to smerkti negalima,nereikėtų net vertinti taip vienareikšmiškai. kodėl? Mes negalime jų pažinti,nes neįmanoma pažinti kito žmogaus dvasios. Mes net nežinome kas tai yra. Išoriškai visada atrodo kažkaip,tačiau dvasiškai žmogus turi turėti įvairų gyvenimo patyrimą,todėl ir gyvenimas žemėje yra labai įvairus. Jei mes pasirinkome europietiškos civilizacijos rūbą,o mums gali būti ir artimi kitokie rūbai,dvasinės sistewmos,religijos,mokymai-tai reiškia kad esame tam subrendę ir turime tokį intelektinį patyrimą(karminį patyrimą).
    Sakoma,gyvenimas vyksta spirale aukštyn-tikrai taip,tik kiekvienam individui spiralės vijos yra visiškai skirtingos,o be to dar nežinia kuria kryptimi einama-aukštyn ar žemyn. Yra žmonių ,kurie įsigudrina peršokti iš vijos į viją aukštyn,taip pagreitindami savo vystymosi kelią …

  29. Iš kur Mečislovai skaitai tas žinias??? Čia nesutikti negalima, o man daug tų teiginių kažkur girdėta.Kai ko nevisai priimu, nes apie laiko spiralę turiu tik panašų supratimą.
    Egzistuoja paraleliniai gyvenimai, tik dėl spiralės sukimosi greičio, mes negalime susitikti, bet yra tam tikrų sankirtos taškų, kuriuose net girdimi garsai mašinų ūžimas, žmonių kalba, bet vieni kitems nemaišome.
    Tokie keli susikirtimo taškai yra ir Maskvoje.
    Tai jau senai rašo visa spauda, bet dar niekam nepavyko įveikti laiko barjiero.
    Nenorėčiau visko, kas rašoma knygose, priimti už gryną pinigą. Juk galima ir padailinti, ir parašyti savo skubotą bet neteisingą išvadą.
    Šiaip tikėti reikia, o INDUIZMĄ LAIKYTI SEKTA NEGALIMA.
    Nuotraukose jų šventyklos, ištaigingos, bet siekia tolimus laikus atgal. Ten viešpatauja Budizmas ir Induizmas, bet yra ir krikščionių.
    Tigi, kad ten sektantizmas ima viršų – nesutinku.

  30. Aš kaip ir kiti besidomintys daug skaičiau,domėjausi ir atrodo tas pačias knygas-Tichoplavai ir tt
    Jei rimtai,tai 20m užsiimu tiek dievo pažinimu,tiek žmogaus organizmo pažinimu,parapsichologija,alternatyvia medicina iš praktinės pusės(įvairiais metodais),esu prisilietęs prie daugelio religinių sistemų-mokyklų kad pažinčiau,medituoju,sachadža joga.
    O apie kitokį pasaulį sužinojau asmeniškai,kai vienos meditacijos metu įvyko spontaniškas ,,Dvasinės Būtybės “ išėjimas iš kūno ir gįžus aš pasikeičiau-apie tai gal neviešai
    Taigi turiu asmeninį patyrimą ir dėl to tikrai žinau,kad pasaulis nėra toks ,kokį mes matome pro langą-nors ir gražus,spalvotas bet tai nėra pilnas vaizdas..

  31. Kiek daug minciu perskaiciau ,kai paspaudziau nuoroda KAIP LENGVAI NUMIRTI.As irgi turiu savo nuomone apie pomirtini gyvenima,tik mano nuomone pagrysta ne kitu mintimis ,o savo patyrimu.Neabejoju kad siela gyvena po fizinio kuno mirties.Zinau kad yra kazkokia galinga jega ,kazkoks visa apimantis protas kuris turi itakos musu pasauliui.Tik ivairios tautos ta viska iveolka iskirtingu religiju apvalkalus.Esu pati patyrusi kad spresdama savo problemas gaunu patarimu sapnu forma kur mano mire artimieji padeda isspresti mano rupescius pasiulydami toki varianta kuris man paciai nebutu i galva atejes.Esu sapne maciusi zmones(kartais visai nepazystamus)ir ivairias situacijas, kurios paskui tiksliai pasikartoja realiame gyvenime.Bet labiausiai mane stebina vienas keistas reiskinys.Esu paveldejusi nama,ne koki senovini su buriais vaiduokliu o siuolaikini,statyta pries 40 metu.Kartais vakare ar net nakti uzuodziu gaminamo maisto kvapa,kavos aromata arba girdziu muzikos garsus lyg kas pusbalsiu leistu grotuva.Zinoma,niekas nieko neverda ir negroja.Miesto bute nieko panasaus nejauciu ir negirdziu,nors ten labiau itiketina,kad kas nors vidurnakti uzsimane kavutes.Jus cia visi tokie nusimanantys apie siuos neaiskius dalykus,tai gal patartumet.Ar gali buti kad ta kava verda PARALELINIAM PASAULYJ.O gal yra budu kaip paprasyti kad ir man ipiltu?

Parašykite komentarą