(+17, balsavo: 17)Už meilę nėra gražesnio nieko,
tai šiltų širdžių ugnis.
Ji sušildo, guodžia, pasilieka,
ji – gyvenimo viltis.
Mylėti duota mums visiems,
visiems širdy kampelis skirtas.
Ar mokame ją nešt kitiems,
kuriems gyvenimas paskirtas?
Branginkim meilę, nes be jos
ledu pavirs širdis…
Šiaurinis vėjas išnešios jos pelenus…
užges sielos ugnis.
Be meilės palaidotas esi,
nes miršta ir jausmai…
Nyku ir tuščia tau širdy,
ir veltui gyvenai.
Mylėti galime visi,
Tėvynę, Žemę, Dangų…
Sudekime širdies ugny
už Žmogų brangų…
Pakeisti niekas negalės to,
ko kartą tu neteksi…
Bus gaila to nepasakyto,
ir to, kas padaryta
sąžinėj ims degti.
Mes tam gyvename šioj žemėj,
kad meilę neštume visiems.
Pakurstykim širdies ugnelę
ir saviems, ir svetimiems.
Spalis 27, 2009; 09:15:55
Taip, uz meile nera nieko grazesnio. Bet meile labai didziule savoka, apimanti visa zmogaus gyvenima. Palaimintas tas, kas ja pazino ir neprarado.
Spalis 28, 2009; 16:23:21
Labai gražios eilės. Tikrai taip, už tikrą meilę nėra nieko gražesnio.
Spalis 29, 2009; 11:45:06
KAI kurios frazė ir mintys iš skaidrės ŽVAKĖS MONOLOGAS…
JŪS mane uždegateir žiūrite,linksmi ir susimąstę įmano liepsną .Galbūt jūs šiek tiekdžiaugiatės.O AŠ DŽIAUGIUOSI kad degu nes tai yra mano gyvenimo prasmė.Bet kai tik mane uždega aš iškart imu trumpėtiIr žinau,kad galų gale liksiu tik vaško dėmelė…
Spalis 29, 2009; 12:04:31
Yra tik dvi galimkybės-arba aš liekuvisai nepaliesta dėžutėje ,arba aš degsiu ,skleisdama šviesą ir šilumą ,atiduodama v isą save…
Taip yra ir su mumisv ,žmonėmis. Arba mes gyvename tik sau ,arba mes skleidžiame šviesą ir šilumą .Tada mes atrandame gyvenimo prasmę ir džiaugiasi žmonės ,kad mesgyvename .Tada mūsų gyvenimas įgauna prasmę ,ir mes neveltui atėjome į šį pasaulį.TAD DEKIME ,KAIP ŽVAKĖ ,ŠVIESKIME IR ŠILDYKIME…
Lapkritis 17, 2009; 12:16:58
Nuostabiai siltos eiles.Laukiam daugiau.Sekmes ir sveikatos.
Lapkritis 17, 2009; 12:44:01
Lenkiuosi prieš žmones turinčius talentą išreikšti savo jausmus, mintis, pastebėjimus, mokančius apdainuoti gamtos grožį, gyvenimo prasmę ir viską, kas jaudina mus – eilėmis. Dievinu poeziją, galiu klausyti jos be galo, dabar kai neturiu kas man paskaito, pati viena skaitau ją garsiai sau.
Rašykit mielieji, paskaitysim, pasidžiaugsim Jūsų talentu.
Vasaris 19, 2010; 12:59:15
ESU
kaip akmuo sunkus ant kelio,
kartais ir kitiems trugdau,
reikia paieškot takelio,
kad apeičiau pagaliau.
Norėčiau būti debesėliu,
kartais pilku,bet skaidriu,
kad gaivinčiau lauko gėlę
krisdama lietaus lašu.
Ir naudos ,ir gėris būtų,
prasmės ieškau jau seniai.
Žemė nuo sausros nedžiūtų,
o aš gyvenčiau amžinai.
Jei trugdau,prašau atleisti,
man pačiai nepatogu.
Atsipašau, neisižeiskit
jei ant kelio akmeniu esu.
Vasaris 19, 2010; 15:35:49
DANGAU…
Žvaigždės šviesa palieski nors iš tolo,
praverk mums širdį,senokai uždarytą.
Seniai pažinti trokštu Tavo uosto molą,
ten nurimsta audros,aušta naujas rytas.
Rūstūs vėjai tranko varganą keleivį,
nežinai kur glaustis ,ranką kas paduos.
Su Tavim lengviau mums eiti per pasaulį,
su Tavim pasieksim amžinus namus.
Be Tavęs mes niekas,dykuma be galo,
pasiklydę nulat ieškome kelių…
Meilės šviesa palieski mus iš tolo,
nuraminki,išvaduok iš nerimo dienų.
Matau Tave melsvoj dangaus padangėj,
baltoj žiemos pugoj,kelionėj ar namuos.
Visur esi,visus matai ir saugai,
Tavo meilė už klaidas mums dovanos.
Vasaris 19, 2010; 15:38:09
Gana vykęs posmelis.
Vasaris 19, 2010; 16:19:24
Miela Irena ,jeigu JŪS sutiktumėt ,aš pabandyčiau sukurti video klipą pagal jūsų eiles ,nesw josw tokios šiltos ir suprantamos.
Vasaris 26, 2010; 21:48:55
Miela Maryte,jeigu jus nors kiek palietė šios mano eilutės,galite daryti kaip jums reikia ir patinka.
Dėkoju,kad susidomėjote.
Vasaris 26, 2010; 22:16:07
NETYLĖK
mano motina,žemė gimtoji,
savo duona ir vandeniu mus maitini.
Turtą ir grožį mums kloji po kojų,
tave mes privalom branginti visi.
Kur pasisemčiau džiaugsmo šiandieną,
jei tavo miškai nežaliuotų kaip rūtos…
kur klajočiau rytą kiekvieną,
jei nešnarėtų tavo medžių vainikas
ir neramintų senas ąžuolas vienas…
Upelio dainos paklausyti man reikia,
vandenio tyro atsigerti šaltinio.
Sustiprina,guodžia,džiaugsmo suteikia,
tik motina žemė,žemė tėvynės.
Kovas 4, 2010; 10:02:39
MINTIES GALIA
Gimei iš nežinios,iš nieko atsiradus,tu ateini,lankai visus,
tau danguje ir žemėj vietos maža,
nes sprendi mūsų likimus.
Kartais sunkiai tenka iškentėti
kai paklydusi blaškais,
nerandi tikrosios vietos,
ilgai po nežinią kapstais.
O kai linksma padangėmis leki,
šviesi ,žydra kaip vasara
Svajonė tu dangaus skaidri,
lankyki mus kas vakarą.
Kai sprendi klausimus sunkius,
būk tvirta ir nuosekli,
tegu laimina dangus,
jei gerais keliais vedi.
Būk šviesi,geroji drauge,
visais keliais tu mus lydi,
Tavęs džiugios,šiltos sulaukę,
mes liksime tik geresni.
Ateik mintie,nušvieski tamsą,
kad surast kelius galėtų,
ir gerus žodžius ištarti
mes gyvenime suspėtum.
Kovas 4, 2010; 13:12:15
Eilės,eilės…kiek daug jomis pasakoma.Ko toliau, tuo maloniau atsidaryti draugaukime svetainę.
Kovas 9, 2010; 12:35:39
ŽODŽIO GALIA
Kažkodėl širdy taip gera
ir darbai tokie lengvi…
Saulė žvalgosi pro langą,
klausia vis kaip gyveni?..
Supratau iš kur tiek laimės
irlinksmumo širdyje,
aš girdėjau gerą žodį
štai šioje aplinkoje.
Žodis glosto,žodis žeidžia,
nulemia gyvenimus.
Suveda ir išskiria,
ilgai lieka lemiamas.
Žodžiui reikia žaizdro,
kad nuolat šildytų,
skausmo niekam nesuteiktų
ir kiekvieną laimintų.
Žodžiui reikia meilės jausmo,
kad liepsnotų širdyje,
ne tik šildytų,bet šviestų,
šios planetos kelyje.
Kovas 9, 2010; 13:04:12
Visos labai geros eilės, mano mielieji, jei tai jūsų sukurtos – tai visai nuostabu, dėkmės jums.
Kovas 11, 2010; 13:52:26
NEŽINAU…
Nesuprantu ir daug ko nežinau,
pasaulis platus kaip vandenynas.
Gyvenau,kritau,kėliaus ir ėjau,
širdy buvai tik tu,mana tėvynė.
Rodos meilė šaukia mus iš tolo,
tik už ją skaudžiai mokėti tenka.
Kartais einam per gražiausią sodą,
kartais tik *vienutes*mums užtenka.
Buvo laikas,kai mylėt neleista,
Lietuvos-mažyčio savo krašto.
Buvo laikas,kad už meilę teista,
kad neliktų jos širdy nė lašo.
Išsibarstė mūsų meilės rasos,
šiandien surinkti jas labai sunku.
O be meilės nėra jokio krašto,
kur gyventi būtų gera ir ramu.
Nesuprantu gal ko ir nežinau,
pasaulis platus kaip vandenynas…
Gal kitur gyventi daug geriau,
bet man esi tik tu,mana tėvynė.
Kovas 13, 2010; 14:48:01
Greit upeliai grumsis
nešdami ledus,
purienos ir žibutės
puoš krantus…
Mes labai paiilgę
šilto vėjo,
širdys šaltą žiemą
apledėjo…
Pūsk vakari vėjau,
pūsk labiau,
neški baltą sniegą
kuo toliau.
Kovas 27, 2010; 13:55:14
GYVENIME MANO
Iį ryto aušros,žemės rasos,medžių šlamėjimo,
iš čiulbesio paukščių,pievų žalių ir vėjo,
dainas tau pinu,gyvenime mano,vieninteli,
nes sielą ir širdį tavo grožis man palytėjo.
Davei netektį,kančią,meilę ir sielą svajūnę,
žemės grožį leidai matyti,jos kalbą išgirsti.
suprasti Dievo kelius,vedančius mūsų tėvynę… Gyvenime,myliu tave,tik neleiski nurimti
Pinsiu dainas tau iš pavasario pievų rasotų,
iš žvaigždžių danguje aš tau pasakas seksiu.
Būk,gyvenime mano,vasaros pieva gėlėta,
tave kas rytą su meile ir malda pasitiksiu
Kovas 27, 2010; 13:58:47
Atleiskite už netvarką,nepamačiau
Rugsėjis 18, 2010; 08:20:38
Paeiliavimas apie gyvenima…
Gyvenom mes, bet ar gyvenom?
suvokt pradejom kai pasenom…
Kas padaryta, rodos nieko
neiveikti jokie kalnai,
kas laimes ziburio taip sieke
pakalnej trypcioja ilgai
Na, kur skubet, as viska spesiu
dar laiko marios pries akis
dar busiu tuo, dar to noresiu,
dar gims geniali mintis
Bet desimtis jau gena kita
penki dar metai plius penki-
paklaus vaikai-ka atsakyti:
del ko mes zemeje-juokai menki
Is knygu pasisemus isminties
bandai isnarpliot painia tiesa
dukrytei, sunui, sau isties-
kodel ir kam isvydai sviesa?
Likimui suverciam mes beda ,
kad maza sito, truksta to,
kad velnias anadien apsedo,
kad nelaimingi del kazko
Bet sazine ka kita sneka:
gal aitvaro laukei ir tiek-
jis i namus nerado tako
ir viskas nuplauke per niek?
Na ne! Su Faustu daktaru kartu
plotmes praeik tris- ka gi rinksies?
O, Dieve, zemej kaip grazu
susuksi- stok akimirksni zavingas
Ir bus tau gera, busi tu gera
noresi artima susildyt,
tad niekad nesakyk velu
kam nors padovanoti sirdi…
Rugsėjis 18, 2010; 10:21:58
Jautrios ir aktualios mintys visiems vyresniesiems. Ir forma natūrali ir artima.
Fundamentalus pamąstymas visų amžių žmonėms: “Gyvenom mes, bet ar gyvenom?
suvokt pradejom kai pasenom…”
Rugsėjis 18, 2010; 14:07:30
Nuostabūs žodžiai,prasmingi,labai patiko.
Rugsėjis 23, 2010; 18:07:14
Vis apie gyvenima…
Nestebina dienrascio puslapis juodas:
zmones siukslyno, vandalu isjuokti kapai,
nestebina niekas , ir norma atrodo
isprievartauti vaikai,
o lupos vargdieniu net prakeiksmo
budeliams neislemena,
apatijos liunan giliai nustumti
tik sukruta melstis griaustiniui dundenant-
atrodytu- patys labiausiai
uz griekus pasaulio butu kalti…
…Visa kas gera, dvasinga, grazu
be gailescio teksta i sona-
slove padidintu tirazu
jos didenybei MAMONAI!
“Elito” ponios ir ponai frakuoti,
mersai ir vilos- MAMONAI SLOVE!-
uzglaistyta, uzmakijazuota
SIGUTE prarijus duobe…
Pauliui Sirviui
Sidabro nei aukso tau nereikejo
pro lupas tik meile isvogt ketinai,
jaunystes uzanciuos nesuturejai,
save mums issvaistes, be nieko likai
Nuimciau dalgi tau nuo peties-
tik be jo nebe tu stovesi
lietuviskas berze liudnosios lemties:
vejas zvake uzpus- posmas liks neisbleses…
————-
Nemoku dainuot apie zieda ramunes,
nemoku dainuot apie vasaros ryta:
taip laukiau prasiskleidziant
rausva bijuna- jam posma sukuriau-
visviena…nuvyto…
————–
Ant tiek kelyje sutiktu zmoniu
prisilietimas mano lieka
kartais pro juos as paprasciausiai praeinu-
lyg neuzgavus, neizeidus nieko…
Tai kas, kad nieko nepravirkdziau-
dilgteli mintis snaudale-
susildyti galejau- nesusildziau,
nejau abejingumo usai zelia?…
Rugsėjis 23, 2010; 21:08:31
Nežinau ką pasakyt, eilėm išklot minčių nemoku, nesirimuoja žodžiai man, bet labai gerbiu,tuos kurie taip rašyti moka.
Šaunuolė Zita, man labai patiko, rašykit, rašykit, nes ne visiems duota tokia dievo dovana.
Rugsėjis 23, 2010; 22:14:13
Zita, labai ačiū !!! ketureilį apie bijūną aš jau įsidėjau į savo atmintinę :)
Rugsėjis 24, 2010; 11:23:11
Ačiū už eiles,labai patiko
http://galaxie.ru/1images/spasibo/images/spasibo_wallot.ru%20(64).gif
Lapkritis 3, 2010; 10:46:14
Dėkoju Zitele,labai tiksliai ir gerai
Lapkritis 3, 2010; 11:08:02
VĖLINĖS
Tyla prie jūsų kapo ir vakaras ramus,
ramiai plevena žvakės,jų vėjas neužpūs.
Kas liko mums iš tėvo ,iš mamos,
kas liko mums iš meilės amžinos.
Mažam grumstely žemės,žalioj žolėj,
gelsvam rudens lapely,ar šioj gėlėj-
kur tu esi sakyk,aš atėjau paklausti?
Gal esate šalia,gal visi mes čia kartu-
pabūkime kaip tada,sode prie obelų…
Jau naktis,einu.Sudie aš nesakau,sakau iki,
gal metai praeis,o gal keli…
Ateisiu aš pas jus,tik pasitikt prašau,
parodysit kelius,kurių aš nežinau…
Lapkritis 3, 2010; 14:05:18
Širdį virpinantys žodžiai:
Ateisiu aš pas jus,tik pasitikt prašau,
parodysit kelius,kurių aš nežinau…
Nieko panašaus nesu skaičiusi visame internete,dėkoju…
Lapkritis 6, 2010; 19:34:27
NESVARBU
Nesvarbu,kad užauja vėjas,
kad šalta,
paskutinį lapą jau neša
nuo žemės pakeltą…
Medžiai nusimetė rūbą,
tyliai užmigo.
Rudenio ilgesio vėjas
širdin įsmigo…
Metai buvo,nuėjo,
juos nusinešė laikas…
Nesvarbu,kad užauja vėjas,
kad šalta,
širdies sklaidyk lapus,
amžiaus sukrautus.
Jei ten pamatysi,kad tuščia,
kad įrašų nėra,
žinosi,kad tas laikas praėjo,
veltui nubėgo…
Dabar pasistenk sudėlioti,
į vietas ir tvarkingai,
užpildyk kur tuščia,
išbrauk nereikalinga.
Tada ruduo su krintančiais lapais,
grožį tau skleis.
ir ilgesio vėjas širdyn nesmigs,
ir nežeis.
Kai sieloj groja muzika švelniai,
ir neši ją kitiems
ant sušildyto delno…
būsramu tau juodą rudenio naktį,
nes spėjai sieloj šviesą uždegti.
Lapkritis 11, 2010; 11:51:13
PASAKA
Senų,aukštų pušų pavėsy,
jų tylią dainą aš girdžiu:
kaip Eglę Žilvinas vis kviečia,
statyti gintaro pilių
Po seną parką tebevaikšto,
Tiškevičių gera dvasia.
Šitos pušys mus dar saisto,
su protėvių sena žeme.
Jūra plaus dar tavo smėlį,
šimtmečius ir…dar ilgai…
Mes į krantą gintarėlį,
Žilvino vaikų vaikai.
Ten prie kalno parko slėny,
dar Birutė laukia mus.
Sugo ji tėvynės žemę,
savo protėvių kapus.
Lapkritis 11, 2010; 14:30:10
Laba diena miela Irena.Labai gražus žodžiai,paskaitai ir šiek tiek nurimsta širdis,nes šendien mes tie “Senjorai” esame niekam nerikalingi.
Lapkritis 11, 2010; 14:48:06
NELAUKTAS RUDENĖLIS
Pakelk akis,pažvelk į dangų,
Koks niūrus dangus.
Saulę debesis aptemdė
Atkeliavo rūstus rudenėlis.
Saulė jau palieka mus
Ji atsisveikina su liūdna jūrą,
Banga bangą bučiuoją-
Šokdama į krantą.
Pakrantę plauna bangų mūša
O vėjas šėlsta tarp bangų
Rodo savo galią,
Širdis ima liūst,O mes dainom paguosim ją.
Lapkritis 15, 2010; 16:37:34
Taip,BIRUTE,GAL IR NEREIKALINGI,NES REIKIA MOKĖTI PENEIJAS ŠIOKIAS TOKIAS.NEKREIPKIM DĖMESIO.DARYKIM TAIP,KAIP MUMS PATINKA,PAGUOSKIM VIENI KITUS,RAŠYKIM,PALIKIM SAVUS PĖDSAKUS ŠIOJE ŽEMĖJE.
SVARBU BŪTI GEROS NUOTAIKOS,KAD GALĖTUME PALAIKYTI ŠALIA ESANČIUS.AČIŪ UŽ EILES,PUIKU.
Lapkritis 17, 2010; 23:09:44
“…kaip Eglė Žilviną vis kviečia statyti gintaro pilių…”
Miela, brangi Irena, nuostabi pati esi, jei tavo mintys taip nuostabiai rimuojasi,kad net juntu jūros paslaptingą bangų 0šimą, ir pasaka virsta tikrove, nes pradedi tikėti, jog ne visi Žilvinai ir ne visos Eglės iškeliavo in Airiją ar Angliją,tiki, kad Gintaro pasaka gyva…
Ačiū tau
Lapkritis 28, 2010; 08:49:52
Nenoriu išeiti…
Lyg maža smiltelė prie melsvo jūros kranto,
prisiglaust ir likti,likti amžinai…
Ar pušele linguoti prie Birutės kalno,
kad tik neišeiti,neišnykt visai.
Smilgele svyruoti,ar akmeniu prie kelio,
ar naktim rugsėjo šviesti žvaigždele…
Man visvien kas būčiau,kad tik šičia likčiau,
gal rugiu svyruokliu,o gal ramune.
Ten gelsvas pienės pūkas mane aplankytų,
ir priglustų tyliai prie manos širdies…
Pažadinta iš miego,saulei tekant rytą,
aš pilna nubuščiau meilės ir vilties…
Lapkritis 28, 2010; 10:49:49
Ar čia tavo eiles? Dovanok,Irena,kad klausiu,nes dėl nesistemingo lankymosi svetainėje ne visus svečius įsidėmėjau. Gražios mintys. Išeisime kūnu, bet liksime mintimis, ypač kai jos taip gražiai užrašomos.
Gruodis 1, 2010; 15:30:29
TAIP,KUR MANO VARDAS ,TEN MANO IR EILES.JŪ TURIU DAUG,BET MAN PAČIAI MAŽAI KAS PATINKA.
SVETAINĖJE LANKAUSI RETOKAI,NES LABAI ŠLUBUOJA AKYS.JEIGU NORIU PASKAITYTI STRAIPSNĮ-IŠSPAUZDINU IR SKAITAU.
Sausis 2, 2011; 11:49:56
`NUSIJUOK
Nusijuok,juk viskas greit praeina,
nes sustabdyti nieko negali.
Kas buvo miela-sudėk į dainą,
kas nesmagu-paliki užmaršty…
Gyvenimas tai puikus žaidimas,
mokančiam jį malonu ir smagu.
Jei suklysti,kartais pyktis ima,
bet ištaisyti būna per vėlu.
Neliūdėk,keliaujant visko būna,
klūčių kelionėj turime visi.
Šypsena ir džiaugsmas nepražūna,
jei tik kelionės tikslą dar turi.
Balandis 24, 2011; 13:33:07
Tėvų namuos baltai žydėjo sodai,
jų kvapą jautėme būdami toli.
Brendo obuoliai,skaisčiai švietė saulė,
iš ten išėjome vėtrų genami.
Ten slenksčio akmuo laukdavo mūsų,
alyvom pakvipę šilti vakarai…
Viskas ne taip,kitaip kvepėjo rūtos,
ten meilę dalino senoliai, tėvai.
Pavasariai būdavo daug žalesni,
o vakarais ten girdėjosi dainos…
Lakštingalų trėlės skambėjo toli,
tokį menu ir ilgiuosi to kaimo.
Balandis 24, 2011; 23:12:12
Kol esam gyvi visada galime mintimis sugrįžti į mums brangią praeitį.Ji kiekvieno kitokia ,bet labai nuostabi.O nemalonius prisiminimus galima praleisti kaip neįdomų knygos lapą.Kai ramiai mintimis paklaidžioji po praeitį, tai ir dabartis atrodo malonesnė
Balandis 25, 2011; 07:28:02
Draugas tai angelas kuris palieka pedsaka , kuris
pedsakas nekalba , tik tyli……
Balandis 29, 2011; 10:37:42
MAMAI
Ateik į mano sapną tamsia naktį,
kaip seniau pažadinki mane.
Aš noriu,nors trumpam,tave sutikti,
ir padėkoti nors sapne.
Pasidalinti su tavim daug ką reikia,
paklausti patarimo gyvenimo kely.
Man buvai lyg teisingumo skraistė,
ir šiandien tu visuos keliuos švieti.
Tavos žvaigždės aš ieškau tamsią naktį,
padangių mėlyje paskendusios seniai…
Kiekvieną vakarą meldžiu tave sutikti.
ateik į mano sapną,pažadinki švelniai.
Pabūki su manim nors menką valandėlę,
juk atsisveikinti nebuvo mums kada…
Priglust prie tavo rankų reikia vėlei,
nes amžinai man būsi mylima mama.
Tavo meilė šildo mus lyg šiolei,
ją dovanojai mums išeidama iš čia…
nors dabar mes jau abu senoliai,
bet tavo meilės mums pamiršti nevalia.
Spalis 12, 2011; 12:44:44
BŪK
Pabūk šalia kai žydi ievos,
kai kvepia oras,pievos ir laukai.
Būk tada,kai skausmas drasko sielą,
pabūki toks,kurių dabar mažai.
Būki vasara,kai spaudžia šaltis,
gerumas jau pavirtęs vien ledu…
Tieski ranką ir išgirski šauksmą,
šiltu žodžiu paglostyk širdį jų.
Spalis 12, 2011; 13:21:31
IŠEINA VAIKAI
Išeina vaikai į nežinia.
į svetimą žemę išeina…
Ilgesį gilų nešini,
išeina vaikai į nežinią…
Palieka tėviškę liūdinčią,
palieka motulę raudančią.
Išeina vaikai įsvetimą,
į šalį visai nežinomą.
Kadaise vežė tik prievarta,
svetimi visai tik svetimi…
Vergauti buvome priversti,
ir žudomi visai nekalti.
Grįžo metaliniuose karstuos,
kiti ledo žemėj sušalo.
Tik ne savo valia išvešti,
į tėviškę grįžti negavo.
Tėvynė laukė vis laukė visų,
varganų,sužalotų,basų.
Mylėjo tėvynė mus visus,
sugrįžtančius ledynų vaikus.
Kodėl dabar visai atvirkščiai,
išeina savi iš tėvynės…
Gal nemylimi liko vaikai,
laisvojoje savo gimtinėj…?
Spalis 13, 2011; 11:30:42
MEDITACIJA
Šiandien iš paukščio skrydžio,
aš žemę pamačiau.
Kiek daug gerumo mielo
žmonių veiduos mačiau.
Visur kiek akys matė,
kiek apglėbė širdis…
vien džiaugsmą,laimę,gėrį,
siunčiau aš mintimis.
Skidau virš jūros tolių,
su paukščiais bendravau.
Nešiau paguodos žodį
visiems,ką sutikau.
Kalnai šiltai pamojo,
paglostė ramumu…
Aš meilę ten pasėjau,
kad augtų gerumu.
Paskui į pievą žalią,
iš laivo išlipau…
Sutikau gėlelę,
kur žydi man ir tau.
Kaip gera vėl į žemę
sugrįžti iš dausų…
ramybės atsigerti
baltųjų dobilų.
Spalis 14, 2011; 13:24:38
Labai ačiū, už tokius prasmingus gyvenimiškus žodžius. Jie ne tik gražiai į eilutes gula, bet ir už širdies “griebia”. Tai Dievo dovana, malonu kad dalijatės su kitais .
Spalis 16, 2011; 13:58:43
IŠDALINK…
Išdalink visus pavasarius,
karštas vasaras tu išdalink.
Išdainuok sunkius gyvenimus,
o gerus dainon surink…
Pasakyk motulei laukiančiai,
kad visi keliai parves namo.
Padainuok pasauliui kenčiančiam,
apie laimę padainuok…
Spalis 16, 2011; 14:21:20
SU TAVIMI
Šlamėjime vėjo,paukščių dainoj,
jaučiu Tave.
Žemės dulkėse ar sniego pūgoj,
guodei mane.
Gyvenime niekad viena nebuvau,
juodoj tyloj…
Kada savo kraštą aš palikau,
buvai sieloj.
Dėkoju,Kūrėjau,už tai kad esi,
kad buvai.
Meilę ir džiaugsmą pasauliui neši,
nuo klaidų sulaikai.
Spalis 16, 2011; 21:09:37
Mielosios ir mielieji, ačiū kad esate, ačiū, kad rašote. Jeigu dar galėčiau ir kam nors reikėtu, aš visą Lietuvą apsiūčiau, apmegzčiau tą aš labai gerai mokėjau. Sunku su tuo susitaikyti, kad negaliu, bet patarti kam reikėtu mano žinių su mielu noru.Neverkšlenu nepagalvokit, kad paguodos man reikia, tiesiog gyvenu… Niekas už mus nepabus.
Spalis 16, 2011; 21:29:58
Buvau parašiusi eilutę iš Irenos rašytų minčių, bet tikriausiai negalima. arba reikėjo parašyti, autorių. {Šlamėjime vėjo, paukščių dainoj, Žemės dulkėse, sniego pūgoj, juodoj tyloj. žodžiai: senjoros Irenos }Tokia ankstesnio komentaro pabaiga.
Spalis 17, 2011; 12:49:46
ŽMOGAU,esi pasauliui skirtas,
valdyti žemę.
Tau duotas protas išskirtinis,
jausmai ir meilė,
dar lopinėlis šios tėvynės…
Tavo priginty džiugi naujiena,
tik džiaugsmą nešti tu gali.
Šiandien matau tave kitokį,
rūstus,piktas ir tylus…
Gal nepatenkintas ar pavydus?
galbūt seniai jau pamiršai
kodėl į žemę atėjai…
Nebūk gobšus,ne to tau reikia,
o laimę rasi ne tenai.
Surink gyvenimą su meile,
sudėliok iš gerų darbų,
džiaugsmu apipink,
palaistyki sielos šviesa…
tamsą,nerimą išvyk,
netikrumą,abejones išsklaidyk…
Pigimtinį tikslą prisimink,
skleisk gerumą,-
žemės gi valdovas tu esi.
Tau duotas protas,išmintis,
ir laimės amžinos viltis.
Nešk žiburį šviesos į žemę
ir būsi ne veltui pragyvenęs
Spalis 28, 2011; 09:34:53
MANO ŽEMĖ
Kalens gandrai sodybose rytais,
gegutė suskaičiuos metus ,dėja…
Noriu būti pavasariais visais,
džiaugtis dangumi,žydinčia žeme.
Džiaugtis žolele prie kiemo slenksčio,
basomis išeit į pievą žalią,
nusiprausti vandeniu upelio
nes be galo myliu gimtą šalį.
Susprogs pumpuras obels šakelėj,
vyšnia sodely-nuotaka balta…
kiekvienoj žolelėj ar grumstely,
čia tavo grožis,mano Lietuva.
Kai nebūsiu,lapeliu šnarėsiu,
ar antele praplauksiu upeliu…
Tau Tėvyne,daineles sudėsiu,
jas čiulbės tau paukščiai virš laukų
Spalis 28, 2011; 11:30:51
VĖLINĖS
Daug praėjo metų,veidai nublėso,
susipynę kelyje su savais vargais…
Paskutinį lapą šaltas vėjas blaško,
nuo melsvos alyvos ties jūsų kapais.
Tik širdies kampelyje visi palikę,
dažnai pabeldžiate į atminties duris.
Šilumą pajaučiame mes susitikę,
tos meilės jau jokia audra neužpustys
Ateisime štai vėl į jūsų sodą,
paskendusį gėlių ir žvakių vainike…
Mes gausime gyvenimo paguodą,
mūs maldų ir jūsų meilės liepsnoje.
Pastovėkime tylioj rimty šiandieną,
mintim apžvelkime savos sielos turtus.
Gal būt čia mes pasikeisime ne vienas,
su kuo ateisime į amžinus namus.
Lapkritis 11, 2011; 20:13:40
PADĖKA DIEVUI
Pavasaris balta sniegena
pabeldžia man į širdį,
alyvų šakele už lango moja…
už tokį grožį
širdžiai brangų-
Tau dėkoju.
Vasarą saulės spindulius
sugėręs laukas,
kvepiančiais žiedais
pabiro…
laukas žalias,
žalias gojus
ir už tai,
aš Tau dėkoju.
Rudeni gelsvai raudonas
lapas krito,
krito mums po kojų…
šnarėjimu švelniu
užbūrė širdį…
ir už tai
aš Tau dėkoju.
Žiema balta snaigele
bučiuoja skruostus,
beržą sidabru užpylus,
po kojų žiemos muziką
vis groja…
ir už tai
aš Tau dėkoju.
Lapkritis 13, 2011; 08:22:38
Nuostabu .
Lapkritis 13, 2011; 14:38:52
RUDUO
Kai ruduo savo sielvartą lieja,
Nelauktais šlapdribos driskalais,
Kaupias nerimas, draskantis sielą,
kad žiedai tik lede išsiskleis…
Kad laukuos visos gėlės nuvyto,
Apkramtytos bedvasės šalnos,
Ir, šarmotos sulaukusios ryto,
Baltą žiedą pro stiklą paduos.
Iš pilkos debesėlių palaukės
Nusileis balti snaigių žiedai.
Jie drugiais dar už lango paskraidę,
Baltą grožį ant žemės paskleis…
Aš išsaugosiu grožį žiedų ,
Kuriuos man vasarėlė paskyrė,
Nors ant stiklo ryte surandu
Šalčio laišką- žieduotąją pynę….
Danutė Beinorienė.
Sausis 27, 2012; 23:02:24
Dekoju Leontina,uz Jusu zieduotaja pyne…Puiku!
Kovas 10, 2012; 18:27:04
AŠ ESU
mažytis lašelis
jūroje…
smiltelė
tarp gyvenimo
pirštų…
lapas vėlyvo
rudens vėjuje…
Jūra,plukdyk mane
į krantą…
gyvenime,
paimk mane
į delną…
rudenini vėjau,
pakelk mane,
aukštai aukštai,
į mėliną dangų…
Kovas 15, 2012; 11:32:07
DAR PALAUK…
Nenorėjau aš užaugti,
būti panele.
Mažybiniu vardu vis šaukė,
vadino Renele
Lakstydavau basa po kiemą,
o Dievo,kaip puiku…
Turėjau vieną gerą norą
pasilikt vaiku.
Tik neklausė manęs metai,
bėgo kaip vanduo…
nemačiau aš laiko mato-
žiūriu jau ruduo…
Kai sustojau aš ant kranto,
nelabai džiaugiuos,
man gyventi neužtenka,
vis kažko ilgiuos.
Širdyje aš vis Renelė,
bet vadina jau kitaip…
nebėra jau to kiemelio,
gyvenu savaip.
Močiute dabar pašaukia,
užuojautą jaučiu.
Kas manęs toliau dar laukia,
ar paklaust galiu?
Pasakyk,Dievuli mielas,
ką dabar daryt…
glauski mano vargšę sielą,
nenoriu žemėje išnykt.
Man čionai gyventi gera,
karštu pamažu.
Skausmų tik bijau be galo,
man nesiūski jų.
Leisk nuplaukti debesėliu,
per padangę žydrą,
išbarstyk mane kaip smėlį,
ar rasele kas rytą.
Kovas 15, 2012; 13:41:15
PAŠAUKI
Pašauki mane širdim , ne vardu.
Iš tolių, vasarų tylių,
Iš miškų miglotų, dar neatsibudusių,
Iš paryčiais rūkų suklupusų.
Lyg maldai nebyliai ar atgailai tyliai.
Tu sustabdyk mane, kada bedugnėn traukia
Likimas, užsidėjęs geradario kaukę.
Tiktai netildyk juoko, skambančio pro ašaras,
Juk saulę pasiglemš atslinkęs vakaras.
Kartosis delčios , pilnatys, žvaigdžių purienos
Ir mano bobų vasaros prabėgę dienos.
Kovas 15, 2012; 13:45:12
Nuostabios eilės,Leontina!Ar jūsų tai kūryba?
Kovas 16, 2012; 18:04:15
Dėja ne mano, parašė: Nijolė Smolina
Kovas 18, 2012; 16:02:04
Miela,Leontina,įdomu ar Nijolė Smolina yra išleidusi savo kūrybos knygelę?
Kovas 18, 2012; 16:07:09
Koks nuostabus dalykas tas internetas-google surinkau ,,Nijole Smolina“ ir visa informacija mano,teliks knygynuose pasidairyti…
Kovas 18, 2012; 19:27:41
Nežinau apie jos publikuota kūrybą. Aš turiu Kosto Fedaravičiaus 2003 m.išleistą knygelę “Akimirkos”.Ten publikuojama Jonavos rajono neigaliųjų literatų kūryba, tame tarpe ir N. Markevičiūtė – Smolina. Man patinka šioje knygelėje, daugelio autorių išspausdintos myntys. Be to gyvenome viename mieste.
Rugpjūtis 12, 2012; 10:50:54
DĖKOJU
Dėkoju,Dieve,Tau už meilę.
už pavasarius žalius…
už laukų ramunę baltą,
mėlinus dangaus skliautus.
Gelsvo rudenio sulaukus,
dėkoju už ryšias spalvas,
kai vaivorykštė apgaubus-
puošia dangų ir upes.
Užsnaiges,už medžių rimtį,
tulpėm išpuoštus stiklus,
dėkoju,TAU,KAD LEIDAI GIMTI
IR PAMATYT VISUS LAIKUS.
Ačiū už naktis žvaigždėtas,
rugpiūčio vakarus šiltus,
krintantį žvaigždynų lietų,
ir puikius,gerus draugus.
Ačiū Dangui,ačiū Žemei,
ačiū šeimai ir tėvam,
kad likimas šitaip lėmė
pamatyti gangi daug.
Rugpjūtis 12, 2012; 11:02:19
VILNIAU,mes perone žemę pabučiavom,sugrįžę iš pragaro ratų,tėvynės žaizdas vis skaičiavom,kiek grįžo ir ko jau netekom.Apipynėm dainom savo žemę,jų ilgesio siūlais surišom,dėkojam likimui,kurs lėmė matyt tavo dangų ir mišką
Rugpjūtis 12, 2012; 11:24:15
MINTYS
Tos mintys,nenuoramos mintys,
svajonėmis veržiasi,skrenda…
negali jų jau sulaikyti,
per žemę jos jūromis brenda.
Žuvėdromis skriskite mintys,
tik šiltos,tik gražios,tik mielos.
Gyvenimą reilkia dabinti,
išgryninti suterštas sielas.
Mintya,visagalės jūs mintys,
jūs gimdote didelius darbus,
tik žmogui jas reikia pažinti,
PRIIMTI,TIKĖTI,NERIMTI.
Tik darbais pavirskite mintys,
tesipildo svajonės žmonių.
Reikia tėviškės žemę apginti,
nuo MELO,GOBŠUMO,KANČIŲ.
Rugpjūtis 12, 2012; 11:27:46
Sveiki ,tiesiog taip gera pasidarė perskaičius visų eiles.Tikrai ne kiekvienam yra duota ta galimybė išreikšti savo mintis taip gražiai.O svarbiausia tai mes suprantam tas eiles,jos taip yra savos mūsų mintims,jausmams.Tiesiog atrodo ,kad išreiškėte mūsų mintis. O dabartinių poetų ,te atleidžia jie man ,bet aš jų nesuprantu ir jie mano širdies nesujaudina.Tad rašykit. mielieji ,nes tai mūsų visų gyvenimas išreikštas jūsų eilėmis.Ačiū ,labai suvirpino širdį.
Sausis 5, 2013; 17:19:50
MAMA
Tu su mumis,kai tyliai krenta snaigės,
miega žemė po baltu šydu.
Tu su mumis,kai vakaras pavargęs,
atkeliauja žvaigždėtu keliu.
Nubėgs balti takai į mūsų kaimą,
ten kalnelyje sustos trumpai.
Žvaigždė vakarė atneš palaimą,
tu visada vaikų maldoj likai.
Brėkš rytai,skambės sušalęs varpas,
ašarą nubrauks vaikai maldoj.
Mama,tavo veidas, tavo balsas,
skamba mums bakužėje senoj.
Tu su mumis gegužio ankstų rytą,
saulei skleidžiant pumpurus žiedų.
Tavęs mes klausiame ar kelią šitą,
praeiname teisingu takeliu.
Sausis 5, 2013; 17:43:52
—***—
Matyti bėgantį laiką,stebėti ir jausti,
kaip keičiasi spalvos,kaip debesys slenka dangum.
Taip noris mylėti šią žemę,širdim prisiglausti,
dirbti,gyventi ir vis tapti geresniu žmogum.
Tau šypsosi lygumos žalios,kalneliai maži.
o takeliai vingiuoti į piliakalnius veda…
meilė šiam kraštui gili,juk Lietuva tu esi,
tu tėvynė brangiausia į gintaro rūmus vedi.
Lietuva,tavo akys melsvuos ežeruos atsispindi,
tavo veidą vis prausia Baltijos jūros banga,
dangaus žydrumas mūsų sielą seniai jau užtvindė
motulės pasakų pynė širdyse dar gyva.
Sausis 5, 2013; 17:57:32
—-****—-
Sausis 5, 2013; 18:11:45
—-****—-
Akmenėlis turi šaltą širdį,
imk delne sušildyk ją…
Akmenėlis žemės skausmą girdi,
mato ašaras veide.
Meilė žemei ,medžiui,akmenėliui,
dovanota mums seniai.
Tik paimkime saujelę smėlio,
ji supras, kaip miela jai.
Prisiglausk prie ąžuolo ar uosio,
prie beržeio ar pušies…
tu pajausi,tavo sielą glosto,
o jie džiaugiasi išties.
Akmenėlis turi šaltą širdį,
padraugauk ilgiau su juo…
akmenėlis žemės skausmą girdi,
paklausyk kartu su juo.
Sausis 5, 2013; 18:25:11
—-****—-
Kaip rudenio lapai po kojų,
mano metai vis krenta ir krenta…
nežinau ar sutiksiu rytojų,
ar išeiti būs man jau lemta.
Į kalną jau niekad nelipsiu,
pasidžiaugti dangaus žydrumu…
su viskuo,su viskuo sutiksiu,
guos žemelė savu vėsumu.
Sausis 5, 2013; 21:25:14
Ačiū Irenai, jog tai nuostabu, tai Dievo dovana mokėti, meilę į eiles sudėti. Aš labai mėgstu skaityti, jausti tyras mintis. Žaviuosi tais žmonėmis kurie sugeba jas išreikšti.
Sausis 23, 2013; 20:56:15
Taip norėjau gyventi ilgai,nes laiminga,pasaulis gražus,aplinkui savi ir nieko nestinga.Pavasari žemė sužydi,paukščiai sugrįžta,o mano meilė pasauliui niekad nevysta.
Keičiasi,mainosi metai ir žmonės,mažiau besuprantame mes,koks tikslas mūsų kelionės,o likus be tikslo,grožio,doros ir svajonių,bus veltui nueitas kelias,tuščia šios žemės kelionė.
Žemė po kojomis kalba mums diena iš dienos.
Dangus mums parodo ženklų,tik nenorime suprasti,todėl ir gyvenimas lieka sunkus,neramus…mėginkim lašelį ramybės,doros ir tiesos inešti.
Būkime tvirti,siekime aukščiausių tikslų,mylėkime grožį,tiesą,kurkime pagrindą naujam pasauliui…sutikime su tuo,kad šis pasaulis žemės planetoje baigias,ruoškimės peržengti amžinybės slenkstį tikėdami tuo,ką pasaulio Kūrėjas yra pasakęs.Jo žodis niekada nesikeičia.
Sausis 24, 2013; 15:48:30
Dievo apvaizdoje- pasaulis tai mes. Man atrodo gyvenimas tai trumpas ar ilgas tai- mūsų kiekvieno gyvenimas. Ir turint tokia Dievo dovaną, dalijant ją kitiems tai nuostabu. Aš tikriausiai stengčiausi, jeigu galėčiau, kuo daugiau palikti jų. Po savęs. Kaip rašė Jurgita: ” To ko negalima į kišenę įsidėti.”O bendrai apie pasaulį… Nežinomi – Viešpaties keliai.
Sausis 26, 2013; 12:02:25
TU ESI
Tu man esi ramybės uostas,
prie jo prigludus pailsiu.
Man sūrią ašarą nušluostai,
kai per gyvenimą skubu.
Esi ramybė tamsią naktį,
kai juodas skausmas už langų.
Tu moki šviesą vėl uždegti,
gyvent vėl noriu ir galiu.
Tu man esi vilties pašvaistė,
kurią giliai širdy turiu.
Tik meile man kelius palaistęs,
dar duodi valios ir jėgų.
Tu man esi ramybės uostas,
vilties ir meilės tu versmė.
Kai liūdim ašarą nušluostai,
tu džiaugsmo,pilnaties esmė.
Sausis 26, 2013; 12:15:04
Ačiū,Viešpatie,už žemę,saulę,
ir už kapą mylimų žmonių,
kad neleidai pasiklyst pasauly,
kad esi tu su manim kartu.
******-*
Aš nešu tau širdį,
atiduoti už sūnaus kančias,
Lietuvos berželių kvapą,
žemės saują iš namų:
tų namų,kur motina pagimdė,
poterį išmokė ir dainų
Sausis 28, 2013; 09:41:37
Nebūk tokia jautri,mana širdie,
neblaškykis kaip rudenio lapas.
Gyvenimas žais,bet tęsis vistiek,
gal žaidimas gyvenimu tapo?
Sausis 28, 2013; 10:16:43
ILGĖJAUS TAVĘS
Vakare,kai saulė grimsta į jūrą,
prisiglaust ateinu prie pušelės lieknos.
pamatyti pilių,tavo gintaro rūmų,
apraudoti skausmingos dalios.
Daug matų ilgėjaus smėlėtojo kranto,
vėjo blaškomos jūros putotos bangos.
Su tavim man ramu ir visko pakanka,
ir Žilvino meilės,ir Birutės dainos.
Užliek mano širdį šaltąja banga,
po metų naštos pabudinki sielą,
o Tiškevičiaus parko vėsioji rasa,
man paseks seną pasaką mielą.
Ilgėjaus tavęs dieną,naktį,kas rytą,
tavo žemės žalios,pakrantės smėlėtos.
kur, pasakyk,surasčiau dar kitą,
dėl kurios nebaugino kalėjimo grotos.
Dar kartą ateisiu į tavo pavėsį,
pasiilgus ramybės tavųjų krantų.
Nuskaidrink man širdį,uždek naują šviesą,
pušelė žalioji,paguosk ramumu.
Sausis 28, 2013; 10:29:21
BALTIJOS KRANTŲ KARTA
Tada,kai rakom susikibę,
Baltijos vaikų karta.
Žinojom vieną,aiškų tikslą,
tik vieną žodį Lietuva.
Mes ir šiandien tokie išlikom,
tėvynės meilė veda mus.
Už laisvą dangų,jūros bangą,
už Lietuvą,savus namus.
Pušelė ten ant jūros kranto,
brangesnė už svečias pilis.
Birutė,sauganti pakrantę,
neleidžia Lietuvos pamiršt.
Sausis 28, 2013; 10:45:28
Pro mažą properšą dangaus,
pro debesėlių ūką,
apšvieski sąžinę žmogaus,
praskaidrink rūką.
Nejaugi nieko nebėra,
kas būtų šventa?
O Dieve,kur eina žmonija,
negi taip lemta.
Nesutinku,taip būt negali,
Dieve mums padėk.
Neleiski mums praeit pro šalį,
doros atsižadėt.
Pabelsk į sąžinę Aukščiausias,
praregėti leisk.
Parodyk mums kelius tiesiausius,
dovanok,neteisk.
Sausis 28, 2013; 11:00:31
Visata plati–aš joje tik dulkelė,tik dulkelė mažytė-prie beržo gražaus,paukščio dainoj,pievos žolėj,ar pumpure,medžio šakoj…aš visa visata pasaulio gražaus-ir aš ir tu- mes visi kartu.
Vasaris 15, 2013; 21:42:06
laba diena,paskaiciusi visu nuostabias eiles,supratau,kad nuvertinau ir nesiklausiau mamos:-) mano mama kuria isties nuostabias eiles,galeciau pasidalinti jomis?:-)
Vasaris 15, 2013; 22:53:43
Anonimė, tai kodėl nepasidalinus, mamos ar savo mintimis. O tai nutrūks posmai, pabirs, tartum karoliai. Sunku juos bus surinkti…
Vasaris 21, 2013; 16:00:43
Mielas anonime,būk gerutis ir parašyk ką turi gero,gražaus,negailėk žmonėms pradžiuginti širdeles.JUK ŠIAIS LAIKAIS REIKIA KAŽKO ,KAS PRALINKMINTŲ IR NURAMINTŲ PAVARGUSIAS ŠIRDIS.
Vasaris 21, 2013; 16:20:20
Snaigele nusėsk ant rankos,
širdį atgaivink,
būk šalia,kai audros trankos,
paguosk ir nuramink.
Būk mažam širdies kampely
meilės lašeliu,
kurs nušviestų tiesų kelią,
į Tave einu.
Į Tave einu per vėją,audrą,
ilgesį,kančias,
nešu džiaugsmą,nešu skausmą,
į Tavas rankas.
Matau Tavee pavasario aušroj,
melsvam žibutės žiede,
matau ir snaigėje baltoj,lietaus laše,
kurs mano kaktą lietė.
Rudens tamsioj nakty,ar pilnaty mėnulio,
visur Tu man esi.