(+5, balsavo: 5)Kai aš išeisiu ten, iš kur, deja, negrįžtama,
Ar leisi, Dieve, man sugrįžt į žemę nors trumpam?
Aš grįšiu būt ugnis, iš saulės atkeliavusi
Ir šildyt žemę vis stipri, bet pavėlavusi…
Atitrūkime nuo darbų, nuo kasdienių rūpesčių, uždekim žvakutę kasdien savo širdyje, mintimis pabūkime kartu su tais, kurie jau išėjo, kurių nėra šalia, kurie niekada nesugrįš, neapkabins, nepriglaus…
Kiti straipsniai kategorijoje: Danutės dienoraštis
- KAI SNINGA... - January 23rd, 2012
- ŽIEMAI - ATIA! - March 5th, 2011
- KEPAM DUONĄ - December 24th, 2010
- GERŲ ŠVENČIŲ ! - December 24th, 2010
- PIRMYN Į PRAEITĮ - October 1st, 2010
Spalis 25, 2009; 12:20:29
prieš žiūrint nepamirškite paspausti mygtuką HQ
Spalis 25, 2009; 14:37:22
Šaunuolė …Turite dovaną …,tik neužkaskit jos giliai širdy…
Spalis 25, 2009; 15:11:37
Sita daina sujungia tarsi gyvuju ir mirusiuju pasauli. Sia daina klausydavo mano mama, kai dar buvo gyva ir nesirgo.
Spalis 25, 2009; 21:47:51
ši daina labai liūdna, bet kartu ir labai prasminga! manau, kad tiek autoriai, tiek dainininkas pagavo ją tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj, o iš širdies kartais išplaukia net ir labiausiai “užkasti” dalykai…
Spalis 25, 2009; 23:48:29
Kad kažkas TIKRO išplauktų iš širdies, reikia nuolatinių ir nuožmių ieškojimų ir darbo. Šiuo atveju taip ir įvyko.
Spalis 26, 2009; 07:53:05
Mano mielieji .Mano gyvenime buvo daug skaudžių netekčių ,tačiau skaudžiausia netektis buvo lapkričio mėn. ,kada mirė nuo leukemijos mano vos dviejų metukų dukrytė. NUO TO LAIKO lapkritis ir puiošnūs chrizantemų žiedai man sukelia gilų liūdesį.Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ,kad ir kaip būtų sunku ,nereikia amžinai savęs gailėtis odirbti,kiek kuriam leidžia jėgos nes tik atkaklus darbas padeda išgyventi ir nugalėti gyvenimo negandas.Tad Vėlines paminėkime rimtimi ir susikaupimu savo širdyje one išoriniu blizgesiu kapinėse ,lenktyniaudami ,kas gražesnę puokštę atneš savo išėjusiems artimiems žmonėms .pirmiausia uždekime jų atminimui žvakelę savo širdje o kas galime aplankykime jų amžino poilsio vietas bet lankykime jas dažniau one tik per Vėlines ar kitas šventes.
Spalis 26, 2009; 19:26:08
Mano brangieji aš jau rasiau ,kad man gyvenime buvo daug skaudžiu netekčiu.Didžiausia netektis ,kada žuvosunus. Po penkeriu metu žuvovyras.Bet kabinuosi i gyvenima kiek galedama. Dirbu visokius darbus ,kad tik bučiau užimta.Ir pritariu poniai Marytei ,kad nereikia lenktyniu kas papuoš amžino poilsio vieta kuo imantriau. jIEMS IŠEJUSIEMS REIKIA MUSU MALDU IR ŠILTOS ŽVAKES ŠVIESOS.O JEI TA VAKARA NEGALI NUVYKTI PRIE KAPELIU GALI NAMUOSE UŽDEGTI ŽVAKELE IR SUKALBETI MLDELE. AŠ TAIP PADARYSIU ,NES KAPELIAI TOLI.ŽINOMA DIENA NUVYKSIU UŽDEGSIU ŽVAKELE IR TEGUL ISISI RAMYBEJE.
Spalis 28, 2009; 16:04:04
Tikrai, tas išorinis blizgesys, kai jo per daug, užgožia tikrąją Vėlinių prasmę. O išėjusiems reikia tiek nedaug- šilto prisiminimo širdyje, uždegtos žvakelės, tiesiog rimties ir susikaupimo, kad viskas šiame gyvenime laikina…
Lapkritis 24, 2009; 17:37:14
nuostabu, kad idejote sia daina. Verkiau, prisiminus savo neseniai isejusia Mamyte – pati nuostabiausia sios planetos zmogu – savi vieninteli angela….