(+4, balsavo: 4)Artėja lapkritis. Artėja diena, kai susimąstysime apie gyvenimo didybę, prasmę ir jo trapumą. Tą dieną prisimename tėvus, draugus, kaimynus, kurie mus palytėjo savo širdimi. Tą dieną sugrįžusieji tartum sako – eikite, kol gyvenimas veda.
Manau, ne vienas senjoras dažnai pavarto savo gyvenimo archyvą. Dažniau, kai artėja lapkritis… Kaip malonu, kada randi dokumentinę medžiagą, kuri primena apie darbinę ar visuomeninę veiklą. Malonu, jei tie prisiminimai šviesūs.
Mes, sergantys Parkinsono liga jurbarkiečiai, nuo 2003 metų susibūrę į būrelį gan sėkmingai vystome veiklą. Būtų žymiai sunkiau, jei mūsų nepalaikytų Jurbarko rajono savivaldybė. Pradžia visada būna sunkiausia. Mes niekada nepamiršime šviesios atminties mero Aloyzo Zairio, patikėjusio silpnomis mūsų jėgomis, radusio laiko dalyvauti renginiuose.
Smulkiais žingsneliais, pasiremdami vienas į kitą, drąsiai keliaujame pirmyn, nes žinome, kad, atsiradus kelyje neįveikiamai kliūčiai, sulauksime tvirtos atramos.
Kiti straipsniai kategorijoje: Adelės dienoraštis
- Pasaulio Parkinsono ligos bendruomenės pareiškimas - April 18th, 2011
- DAR KARTĄ APIE GERUMĄ - February 9th, 2011
- DIDELĖ LAIMĖ – SURASTI SAVE - November 27th, 2010
- STIPRESNI UŽ LIKIMĄ - November 11th, 2010
- NEPALIKIT SU NEGALIA VIENŲ - November 9th, 2010
Spalis 22, 2009; 13:17:20
Adele, labai stipriai jaučiasi, kad žmogus skleidžia šilumą ir ramybę. To niekaip nepaslėpsi. Ačiū, kad supažindinote.
Spalis 23, 2009; 15:37:13
Liūdesiui,apmąstymams susitaikymui su praeitimi,skausmu,praradimais skirti tie du patys liūdniausi,tamsiausi mėnesiai spalis ir lapkritis.
Gtuodis jau linksmesnis,visur sklando Šv.Kalėdų laukimo dvasia.Nebežydi pievos,gėlynai užtat nuostabiai pasipuošia gėlėmis kapinės ir žvakučių svieselės mums atrodo kaip dangaus karalysrtė.Rodos
pasikalbi su ten atgulusiai ir ramiau darosi širdyje.Gerų Vėliių.Aplankykime savus ir artimus