VILTIS

Sakykit, kur ta stebuklingoji šalis,

Kur nėr kančios, kur gėris vien gyvena?

Sakykit, kur ją rast, kaip nepaklyst,

Kol dar širdy maža viltis rusena?

Atsakymą jurbarkietei poetei ir žurnalistei Onutei Čirvinskienei suradau netikėtai. Ta šalis kiekviename iš mūsų. Manau, šį mano atradimą patvirtins dauguma Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narių, kurie rugsėjo 4-6 dienomis dalyvavo patirties mokykloje „Vilties krantas“. Ji buvo suorganizuota sveikatos centre „Energetikas“ Šventojoje.

Renginys pranoko mūsų lūkesčius. Tai įtakojo besikeičianti mūsų draugijos vidaus politika. Išsiskirstėme supratę, kad nuo mūsų pačių nusiteikimo, supratimo, geranoriškumo priklauso tiek panašių renginių sėkmė, tiek visos draugijos veikla.

Apie sergančiųjų Parkinsono liga globėjus ir artimuosius daug kalbėjome  konferencijoje Klaipėdoje ir po jos. Be šių žmonių gerumo, atjautos ir pagalbos Šventojoje  nebūtume patekę į tą stebuklingąją šalį. Vaitkevičių šeima… jie atidėjo į šalį visus darbus, kad paremtų Stanislovą. Tytuvėniškis Česlovas, nei minutei nenuleisdamas akių nuo žmonos Irutės, kuriai liga ypač negailestinga, suspėjo pristatyti meniškas nuotraukas, fotografuoti įdomesnius renginio momentus,  pavėžėti pėsčiuosius. Nudžiugino Kretingos bendruomenė. Šiame mieste neįgalus žmogus nepamirštas. Buvo  malonu matyti, kai į parodos atidarymą sugužėjo kretingiškiai,  ne tik Marytės šeima, kai visas tris dienas dailininkę Genovaitę lydėjo globėja Virginija. Skambiomis dainomis vakaronę papuošė Genovaitės ir Juozo duetas.  Kaip nesižavėti Genovaitės gerumu. Mus retai prisimena darbo kolektyvai, o Juozas tik buvusio saviveiklos kolektyvo narys. Sunku būtų buvę be pagalbininkių draugijos narių, globėjų – šiaulietės Reginos ir jurbarkietės Irenos. Ką jau bepridėsi prie Felikso smuiko ar Prano armonikos.

Renginio aidas nuskambėjo toli.  „Vakarų ekspresas“, „Lietuvos sveikata“,  „Klaipėda“,  „Pajūrio naujienos“ kaip paprastai mums buvo dėmesingi. Malonu ir naudinga, kai mūsų renginiuose dalyvauja medikai. Už dėmesį ir patarimus dėkojame doc. Arūnui Ščiupokui.

Ypatingai norisi padėkoti sveikatos centro „Energetikas“ vadovams ir darbuotojams už šiltą priėmimą ir globą viso renginio metu. Padėkoti ir pasidžiaugti, kad pirmą kartą buvome paklausti – ką dar  galima padaryti, kad sergantys Parkinsono liga žmonės  gydymo įstaigoje jaustųsi patogiai, pagerintų sveikatą.

Miela Onute, nežinau ar aš atsakiau į Jūsų klausimą. Jus taipogi palietė visa puokštė ligų. Nenusiminkit. Viltis miršta paskutinė. O ta stebuklingoji šalis…  juk ji yra. Ją suras kiekvienas, kuris supranta kas yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.

Su „Energetiku“ neatsisveikiname. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos nariai čia sugrįš. Sugrįš po vieną ar būreliais pailsėti, sustiprėti ir aplankyti drebulėlę. Tikimės, kad drebulėlė taps tilteliu, vedančiu žmones į mūsų būrį.

Drebulėlė pasodinta į gerai paruoštą dirvožemį augs ir bujos, o mes lauksime žinios – Parkinsono liga pagydoma.

Adelė Jarušaitienė,

Jurbarkas

httpv://www.youtube.com/watch?v=AZgkvDl-RYQ


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Atsakymų į “VILTIS”: 10

  1. Ada avataras
    Ada

    Birute, Tavęs kvatoklės, pasakotojos pasiilgstame ir mes… Tai ką dabar daryt, kai kojos ir rankos įsakymų neklauso… Bet mes gimėme pačiu laiku. Visagalis internetas mums padovanojo … net sparnus. SĖKMĖS!

  2. Gintautas avataras

    „pasiilgstu,nespėjus joms uždaryti ” – Jūs laiminga, Birute !

  3. Birute avataras
    Birute

    Širdį tartum replėm spaudžia
    Net kvėpuoti negaliu,
    Laukiu, laukiu Tavęs ateinant
    Rudenėjančiu taku

    Nenorėčiau patikėti,
    Kad jau užmiršta esu.
    Nors ir kojos nebeklauso
    Bet jausmus aš dar turiu.

    Adresas nepasikeitęs,
    Šiauliuose tebegyvenu.
    Lauksiu ,lauksiu apsilankant
    Pasitiksiu su džiaugsmu.

    Pasijuoksim, pasiguosim, pakalbėsime rimtai,
    Gal visai nepagrįstai vertinu save gerai?
    Gal esu ne savo vietoj ir per daug šneku,
    Gal jau laikas susitaikyt man su likimu?

    Skiriu sau,bet noriu,kad žinotum ir tu.

    Būtų didelė netiesa,kad draugai,bendradaerbiai neaplanko,nepaporina paskutinių naujienųSmagiaaai išgertas kavos puodelis su mielais ,senais,kaip pats gyvenimas,draugais.padeda išgyventi sunkumus,kurių kasdien daugėja.žinoma visi turi savus gyvenimus,rūpesčius,džiaugsmus ir baugu,kad pere daug dėmesio nepareikalautum…Džiugu,kad ir sergantys randa jjegų ir noro lankyti vieni kitus,Aš Rasamos,Bronytės,Elenoros ir kitų pasiilgstu,nespėjus joms uždaryti duris.Renkamės,kalbamės,žinoma pasipuikuojame savo įvairiais gebėjimais virti,kepti,dainuoti…Tik belieka prašyhti dievulio,kad nutolintų tas juodas dienas,kai niekas bus nesvarbu…Tarp mūsų moterų mielai sukiojasi irn vyrai.Daniausaiai tai Zigmaas,visr suspėjantis,.Toks mūsų gyvenimas.Ačiū Dievuliui ir už jį

  4. Ada avataras
    Ada

    Šiandien pasirodys naujas straipsnis ir mano VILTIS nukeliaus į archyvą.

    Bet viltis sulaukti daugiau rašančių į draugauki.me išliks.
    Labai sunku įrodyti, kad reikia džiaugtis tuo ką turi… Rankos…jos tiek daug galėjo…
    Jei nežinočiau, kiek skaitančių, nesivarginčiau jus raginti rašyti. Rašykit, kol galite rašyti…

  5. Gintautas avataras

    Visi nedalyvavusieji Jums jau seniausiai pavydi ! :))

  6. Zigmas avataras
    Zigmas

    Gerai einasi mūsų draugijoje tik todėl,kad mus jungia noras padėti vienas kitam.Džiaugiamės naujais nariais,kurie aktyviai ir geranoriškai įsitraukia į mūsų draugijos veiklą,kurie nemažai prisidėjo prie sėkmingo šio renginio pravedimo.Ačiū visiems renginio dalyviams ir ypač tarybai už susiklausimą ir supratimą.

  7. Danguole avataras
    Danguole

    Oi Adelė, Adelė…kokie šilti ir gražūs įspūdžiai ir pastebėjimai. Šauni jūsų draugija, graži ir prasminga veikla. Gražus renginys, net trūksta žodžių… O gerumas,gerumas… jo nepaslėpsi, jis pas visus tiesiog spinduliuoja. Miela, malonu visus tokius matyt, dar smagiau buvo pamatyt Adelę, Rasmą video kalbančias :)
    O be vilties žmogus, ypač sergantis, nesijaus laimingas. Viltis, ji kaip mažytė kibirkštėlė, uždeganti gyvenimui, neleidžianti žmogui jame palūžti. Tik vilties vedamas žmogus ir gali surasti kelią į tą stebuklingą šalį, esančią kiekviename iš mūsų. Todėl visiems linkiu neprarasti jos, kad ir kas benutiktų, džiaugtis gyvenimu, nes gyvenam juk tik vieną kartą.

  8. Gintautas avataras

    Durys, žinoma, sunkios. Bet reikia sutelkti visas pastangas, kad jas atvertume.

  9. Danutė avataras

    labai gražiai parašėte, Ada – ta stebuklinga šalis „kiekviename iš mūsų”… belieka tik duris atverti :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.