DRAUGAUKI.ME GIMTADIENIS

draugaukime_logoVakar sukako vieneri metai nuo Draugauki.me svetainės veiklos pradžios. 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbtas pirmasis dienoraščio įrašas – „Kompiuterio baimė“.

Kartu su savo padėjėjais patalpinę internete šį dienoraštį, netikėjome, kad per metus jis pritrauks net 13 naujų autorių, kad jame bus paskelbta 410 įrašų, kad skaitytojai parašys net 3265 komentarus ir kad kasdien jį skaitys apie 200 lietuvių kalba kalbančių senjorų.

Nesitikėjome, kad Lietuvos senjorai yra tokie kūrybingi ir greitai besimokantys žmonės.  Dienoščio įrašus nuolat lydi nuostabiausios fotografijos bei Jūsų nufilmuotos įvairios gyvenimo situacijos. Tai patvirtina kategorijų, kuriose talpinami įrašai populiarumas. Kategorijoje „video dienoraštis“ patalpinta daugiausia Jūsų darbų – 69.

Tačiau svarbiausia yra ne skaičiai, o tas turtas, kurį Jūs perteikiate savo rašiniuose bei ne mažiau svarbiuose komentaruose. Šis turtas tikriausiai neturi analogo internete, nors jis yra bekraštis ir sunkiai aprėpiamas. Draugauki.me autoriai yra žmonės mylintys pasaulį, mylintis gamtą, mylintys gyvenimą, mylintys savo ne visada lengvą dalią ir, žinoma, mylintys žmogų. Tai svarbiausias dalykas, kuris sukūrė išskirtinę šio dienoraščio spalvą. Tai galima pajusti pasklaidžius vos keletą svetainės puslapių.

Turtingiausias dvasine, menine, estetine ir virtuoziško technologijų naudojimo prasme yra „Danutės dienoraštis“. Danutė buvo pirmoji pajutusi, kad Draugauki.me gali ir turi tapti kitokia svetaine. Neabejoju, kad Danutės gyvenimiškos pastabos davė didelį postūmį ir kitiems senjorams prisijungti prie Draugauki.me rašant, fotografuojant ar filmuojant.

Adelę pavadinčiau žmogumi visa savo veikla liudijantį žmogiškumo ir humaniškumo principus (netgi Leonidui Donskiui reikėtų dar gerokai pasitemti). Neįsivaizduoju Draugauki.me be Adelės ir taip pat Adelės be Draugauki.me. Tikiuosi, Parkinsono draugijos nariai jau atlaidžiau vertina šį Adelės užsiėmimą ir jis neatima iš mūsų autorės labai daug jėgų ir laiko. Adelė kuria gyvenimą aplink save, o ne pasyviai gyvena jį tokį, koks jis yra. Dėka Adelės Draugauki.me puslapiuose atsirado Rasmos bei Kęstučio dienoraščiai.

Janinos patirtis ir žinios taip pat neįkainojami. Tai pati profesionaliausia senjorų svetainės autorė. Jeigu dar neįsitikinote, kad galite gauti atsakymą į bet kokį klausimą, susijusį su sveikata, rašykite jį po Janinos straipsniu komentaruose ir sulauksite tikrai rimtos pagalbos su daugeliu pavyzdžių, citatomis iš įvairių pasaulio mokslininkų knygų bei patarimo iš tikros patirties bandant vieną ar kitą gydymo metodą.

Zigmas, tikriausiai taip pat paskatintas Adelės, palaiko kolkas retokas vyriškas pajėgas šioje svetainėje. Tačiau vienas Zigmas atlieka tai, ko ne visada sugebėtų padaryti būrys vyrų. Zigmas rašo ryžtingai ir nuolatos, nepalieka mūsų be žinios net keliaudamas po Italiją.

Tarp mūsų autorių yra taip pat Birutė iš Klaipėdos, vadovaujanti senjorų draugijai „Pajūrio krantai“, Joana ir Patricija papildančios Draugauki.me maloniomis ir jautriomis asmeninėmis įžvalgomis.

Labai nudžiugino Aistė (visai ne senjorė, o jaunas ir labai visuomenine prasme atsakingas žmogus!). Ji prisijungė prie mūsų trumpam, bet tikiuosi dar sugrįš su labai padėjusiomis senjorams kompiuterinio raštingumo pamokėlėmis.

Taip pat turime Kotryną, rašančią kelionių ir namų-buities temomis bei Joną (beje, pastaruoju metu kažkur pradingusį), sukaupusį nemažai medžiagos susijusios su šiuolaikine Lietuvos istorija.

Štai koks yra Draugauki.me praėjus metams. Didelis, platus, įvairus, margas, sunkiai apžvelgiamas vieno įrašo rėmuose. Su dar didesniu užsidegimu laukio šios svetainės vaizdo po dviejų metų. Danutės linkėjimas, kad svetainė neužsidarytų ir toliau gyvuotų tikrai išsipildys, nes jos egzistavimu rūpinasi nebe keletas žmonių, kaip pradžioje, o didelis būrys krūvos komplimentų nuspelniusių žmonių. Jeigu esate Jūs, tai ir Draugauki.me turės viltį būti.

Ačiū visiems,

Gintautas

  • Ada
  • Pingback: ĖJIMAS Į PRIEKĮ. TOLERANCIJA | DRAUGAUKI.ME()

  • Įdomios mintys. Reikės viską susumuoti ir pamastyti.

    O Adelė matosi turi labai daug gyvenimiškos patirties ir labai gerai žino, ką reiškia turėti artimą draugą. Tai tikrai didelis darbas, kuriam reikia pasitelkti ir kantrybę, ir toleranciją, ir ugdyti daugelį kitų savybių.

  • Danute, priimkite užuojautą dėl draugės netekties. Žinoma, sunku su tuo susitaikyti, bet visų mūsų tokia ateitis, nėra išimčių niekam… Tik laikas užgydo visas žaizdas. Stiprybės, Danute!

  • Patricija

    Dana, laikykis, mes su tavimi.

  • Ada

    Ne pirmą kartą neapgalvojusi žodį paleidžiu… Visai ne vietoje šį kartą pajuokavau. Bet esu susikurusi Danutės portretą… Ji tikrai supras.

    Išties liūdna… Liūdna, kai netenki draugo… Labai, labai liūdna, kada atsitinka taip – jo niekad nesutiksi, liūdna ir labai labai skauda, jei tai buvo DRAUGAS…

    Gal todėl skaudžios gyvenimo pamokos įspėja – tikrą DRAUGĄ tik nelaimėje pažinsi.

  • nors ir vasara, bet gyvenimas daro savo pataisas, niekieno neatsiklausdamas…palydėjau savo draugę Anapilin, keletas bemiegių šoko ir nerimo kupinų parų pareguliavo ir mano gyvenimą – pačiai reikia reabilitacijos…niekis, manau, kad tik laikas gydo, visi pasklidę akmenukai turėtų susiklijuoti į vieną didelį, aš tikiuosi…

  • Nesijaudinkite, juk vasara, daug kas dingsta ir vėl atsiranda. Aš vis laukiu, kad atsirastų kieno nors straipsnis, tada aš atsipūsčiau. Nieko neradus kartais iki vėlumos rašau… Bet, manau, jau greitai atsipūsiu pamačius Danutės naują straipsnelį arba komentarą.

  • Patricija

    Aš ir susirūpinus, kur ta Dana dingus. Gal kas rimto nutikę?

  • Ada

    Jau matysim mes tą susitikimą kaip savo ausis… Tik Janina sąžiningai rašo kiekvieną dieną, Patricija komentarą parašo. O mes visi kur avietes renkam? Ai, ai… aš gal ir parašyčiau, patalpinti nemoku. Jau visko gana… Danutė… tai ir ji dingo.
    Oi gausim pipirų nuo Gintauto, o daugiausiai tai Rasma.

  • Ada

    Turėjau laiko pagalvoti apie minimą susitikimą. Nors pati senokai apie tai esu užsiminusi, dabar galvoju kiek kitaip. Galvoju… kažin kažin ar tai bus naudinga.

    Viena psichologė draugų ratą vaizdžiai palygino su svogūnu. Juk kiekvieną iš mūsų supa draugų ratas. Tik vieni yra rate, kuris arčiau širdies, kiti yra nutolę. Draugystė… kiek apie ją rašyta, o kiekvienas turime ir savą patirtį. Juk kuo arčiau draugą prisileidi, tuo didesnė rizika būti nesuprastam ir įskaudintam.

    Pavyzdžiui, dabar vaizduotėje esu susikūrusi nematytų draugų portretus, kartais šį tą pataisau. Man žymiai įdomiau bendrauti su jais bendrauti. Aš laisviau dėstau mintis. O štai parkinsoniukai… išsiplikinome vos ne iki nuogumo, o dabar tenka pagalvoti – ar teisingai mane supras…

  • Rasma, o kur žadėtas aktyvumas? Tai lenktyniaukime, bet tik šią savaitę, kol sugrįš visi kiti aktyvistai. O po rugpjūčio 20 d. iki m4nesio galo a6 pati i6vyksiu prie j8ros. Tad dabar yra proga lenktyniauti.

  • Patricija

    Jau tikrai valdiškoj aplinkoj tai ne. Bet dar viskas ateitį. Kol viską su visais suderinsim- daug laiko nutekės.

  • rasma

    Labs ryts,

    savaitė prasideda.Nu Janina, laikykitės, imsiu ir pralenksiu“aktyvumu“, juk šiam pasauly visko būna.
    Teisybė, gal ir rašymas būtų smagesnis , jeigu savo minčių akimis matytum žmogų.Jeigu manęs klaustų( o gal dar ir paklaus) , kokie mano pageidavimai dėl susitikimo vietos , sakyčiau: sode ar name. Tik gink Dieve ne valdiškoje maitinimo įstaigoje,o visa kita nesvarbu. Taip išeitų, kad žaidžiu „siųsk toliau“, nes pati gyvenu bute.Tai belieka save užsijausti ir tikėtis, kad ne visi tokie biedni.
    Berods bus lietaus. Gerai, o tai dzievaži smegenytės jau perkaito ir nusišnekėti pavojus.

  • Gintautai, gero poilsio! Pasižadu šią savaitę būti aktyvia „rašytoja“.

  • O tai tau, tik nusiteik malkų pakapot ir štai naujiena po naujienos ! Sveikinu draugauki.me su metų švente !

  • Ada

    Žiūrėk tu man kas čia darosi… Susitikimui ruošiamasi…

  • Patricija

    Aš ir pritarčiau, kad Kaune, bet tiktų ir Vilniuj ar kur kitur.Būtų įdomu.

  • Aš sutinku su Zigmu, kad tik blogiausiu atveju organizuoti susitikimą Vilniuje, o geriausia būtų, mano manymu, tai Kaune. Mat, Vilnius yra daug kam per toli, o Kaunas lengviau pasiekiamas iš tolimesnių Lietuvos vietų.

  • Zigmas

    Gintautai,puiku,kad ir jūs už susitikimą.Aš manyčiau,kad blogiausiu atveju Vilniuje,nes daugelis turime ar artimųjų, ar giminių.Aš asmeniškai pasiruošęs vykti ten kur nutars dauguma.Gero poilsio ir oro
    .

  • Na ką, Zigmai, atrodo bręsta šis reikalas – draugauki.me aktyvistų susipažinimas. Norisi, kad ši tema išsiplėstų ir sulauktume daugiau komentarų, kaip visi įsivaizduojate šį susitikimą, kur jis turėtų vykti, kada ir pan.?

    O aš tuo tarpu pranešu, kad ir mums nusišypsojo laimė šiek tiek paatostogauti. Taigi, nuo šio šeštadienio iki kito būsime išvykę. Nepykite, jei neatsakysime į laiškus ir komentarus.

    Tikiuosi svetainė gyvuos ir mūsų autoriai ką nors parašys per ateinančią savaitę. Iki !

  • va, Rasma atbėgo tik pasibučiout ir toliau nukūrė savais keliais :) vo tep tataa… :DDD

  • Zigmai, susitikimas – tai gerai! bet organizavimas – gan sudėtingas užsiėmimas, o ir atostogos baigėsi…nemanau, kad visus vienu metu surinkti bus lengva…
    Ada, tie draugai tik laikinai atitrūko, vis dėlto vasara, jie linksmai laiką leidžia prie jūros ar ežero :) Joana, pamenu, rašė, kad gyvena sode nuo ankstyvo pavasario, gal ten nėra prieigos prie interneto? rudeniop tikriausiai visi sugrįš!

  • RASMA

    Atsiprašau, kas čia paskutinis prie gimtadienio torto? Kol nepakvipo baliumi Rasmos nebuvo. Taip ir parašysim – vieną turim nekultūringą, o be to ir jos dienoraštis apleistas verkia. Rodos rašau , rašau, o visi mane pralenkia. Gerai, kad dar Ada įžnybia, kai niekas negirdi. O jai negali prižadėti ,bet netesėti, ji juk mūsų ašis ar vinis kaip čia dabar sakoma.
    Nu tai va, chebryte, pasakysiu žemaitiškaaaaa.Pasibučioujem i toliau važioujem.Tep tataa.
    Na ,o jeigu rimtai- tai duok Dieve daugiau tokių žmonių ,kurie veda ir palaiko šią svetainę. Nors rašau retai, bet skaitau dažnai.
    Gerų visiems antrųjų metų…

  • Ada

    Nematau kurį laiką Danguolės, Almyros, Kotrynos ir visų kitų… imu galvoti – išties, ar jie atrodo taip, kokius sukūriau vaizduotėje.

    Ir vis prisimenu imbierinę arbatą, keptus puodus ir dar daug ką, kas privertė iki juoktis iki ašarų. Na, pasigirkim – visi mes šaunuoliai. Juk pastebėjot, kad nekultūringi pas mus nesustoja.

  • Zigmas

    Danute,sutikite ,kad sunku komentuoti,kai neturi ką pridurti.Jūs manęs dar nežinote koks aš „vrednas“ ir galiu ginčitis.Na ką čia ginčisis, jei mano nuostatos sutampa su jūsų nuostatomis.Gal pamenat kai „pensinykui“ parašiau,kad mūsų svetainėje gera ,kol neįsivelame į politiką ir,kad tokie politikieriai mums nereikalingi.Štai čia ir susimoviau,nes taip pasakyti galėjo tik Paulius arba Gintautas.Kur daugiausiai ir kokioje aplinkoje žmogus stengiasi būti? Žinoma,ten kur jam gera ir kur sutinka bendraminčių ir draugų.Man asmeniškai tai ši svetainė.Dar ko norėčiau,tai susipažinti su visais asmeniškai.Gražu būtų,kad kas nors organizuotų mūsų susitikimą.Susitikimo išlaidomis kiekvienas galėtume pasirūpinti asmeniškai. Manau,kad toks susitikimas dar daugiau sustiprintu mūsų bendravimą.Kaip jūs manote?

  • Zigmas, jaučiu, linkęs pritarti ir nesiginčyti :) ar tai įgimta, ar gyvenimo patirtis stumia – nežinau, nepažįstu žmogaus… o norėtųsi diskusijų ir kuo daugiau, intrigų taip pat… :D
    beje, dėl komentarų – jų irgi norėtųsi daugiau ir iš kuo įvairesnių žmonių, tuomet pamatytume savo ar kito klaidas, atsirastų akstinas pasitempti…

  • Zigmas

    Pats faktas,kad svetainėje yra branduolys, bendraujančių internautų – lemia jos gyvavimą.Visada skaitau Danutės straipsnius,nors ir nekomentuoju.Adelė,Janina,Patricija ir kiti internautai tai mūsų svetainės varikliukai…
    Sekmės ir kad varikliukams užtektų elektros energijos,kai uždarys atominę elektrinę.

  • danguole

    Išsipildys Danutės linkėjimas, net neabejoju, nes Gintauto idėja- suburti vyresnius, sergančius, vienišus ar jaunesnius, bet neabejingus kitiems žmonėms, norinčius ir turinčius kuom pasidalinti su kitais- lyg kilni misija. Ji negali ne gyvuoti!
    Visimes esamiems ir būsimiems svetainės lankytojams linkiu turiningo ir gražaus bendravimo!

  • Patricija

    Dana iš tikro draugauki. me siela. Aš, jei ne mano invalidumas, kažin ar čia būčiau. Paprasčiausiai dirbčiau savo darbą-nebūtų kada ir galvot apie ką nors kitą.

  • hmmm…taip! :D
    turėčiau būti dėkinga už komplimentus, bet kad labai jau daug čia jų pabiro ant mano galvos…:D manyčiau, kad ne visai pelnytai… nesu dar senjorė, bet, kaip kažkada rašiau, laikas pats savaime link tos ribos stumia neatsiklausęs :) taigi, ėmiau ir prilipau čia, taip pat nieko neatsiklausus :D
    atsigręžus į praeitų metų laikotarpį pagalvojau, kad vis dėlto aš pati turėčiau būti dėkinga Draugauki.me, nes tik šios svetainės atsiradimo dėka išmokau realizuoti save, radau nišą, kurioje, nebijodama suklysti, galėjau pasidalinti savo mintimis, jausmais ar matytais vaizdais… gal ne visada pataikydavau į temą (tai jausdavau iš komentarų) bet juk mes kiekvienas gimęs tokiu savitu žiedu margoje pievoje, kad reiktų priimti tai kaip saviraiškos priemonę :P
    senjorų bendruomenės ratas Lietuvoje sparčiai plečiasi, bet ir informacinės technologijos neatsilieka…ateičiai norėtųsi palinkėti, kad vis daugiau senjorų atrastų nuostabų virtualų pasaulį, o jame mažytį taškelį, pažymėtą adresu http://www.draugauki.me! laimingo kelio naujagimiui ir mums visiems – draugaukime…

  • Linkiu visiems draugauki.me draugams tolimesnės kūrybinės sėkmės. Ačiū Gintautui už šio tinklalapio idėją, jos įgyvendinimą ir pastovų rūpinimąsi. Malonu, kad teigiamai buvo įvertintas ir mano kuklus indėlis. Sėkmės visiems!

  • Ada

    Jau seniai bebuvo taip saldžiai išmiegota… Išaušo nuostabus rytas. Ko gero jis visada toks aušta NOVA VITOS sodyboje. Tik aš, įsispraudusi daugiabutyje, retai išeidama iš namų, to nematau. Tyliai, saugodamos mūsų poilsį, vaikšto moterys. Jos anksti pasveikina naują rytą, kad sodybos svečiai būtų pamaloninti neragautu patiekalu.

    O ač vis suku mintį apie draugus. Tos minties neįmanoma pamesti, nes kiekvieną vakarą skamba Kęstučio gitara, kartu visi dainuojame:
    Reikia draugą turėti,
    Būtinai reik turėti
    Nors vienintelį draugą,
    Kad galėtum tikėti,
    Kad galėtum mylėti,
    Kad galėtum išsaugoti,
    Kad galėtum iėtarti:
    -Tu man visdėlto draugas.

    Gintautai, tarp pagyrimo pelnusių draugauki.me rašytojų aš pasigedau forumiečių Danguolės, Beno ir dar visos eilės draugų, kurių vienas sakinys priverčia susimąstyti. Bet nemanau, kad jie būtų isižeidę…

  • Patricija

    Taip, ačiū Gintautui, jis sugalvojo ir įgyvendino tinklalapį draugauki.me. Sėkmės drauge mums visiems!

  • Ada

    Sveiki.
    Siunčiu linkėjimus iš Žemaitijos,iš sveikos gyvensenos sodybos NOVA VITA.

    Atvykau antrą kartą, bet jau galvoju apie trečią. Man gera ten, kur susirenka bendraminčiai, kur matomas kitas žmogus, kur nėra vietos ambicijoms, pavydui, melui ir viskam, kas nuodija tokį trumputį žmogaus gyvenimą. Suburti tokį kolektyvą ne kievienam pasiseka, nes yra šis tas atsinešta, ateinant gyventi… Bet tą atsineštą galima pataisyti…

    Kiek mes begirtume vienas kitą, be Gintauto draugauki.me tokių rezultatų nebūtų pasiekęs. Skaitėme su Rasma Jo komentarą po mūsų pasveikinimo ir žavėjomės niekad nematytu žmogumi…

    Oi kaip vertėtų į mūsų tinklapį užsukti daugeliui vadovų, stovinčių prie darbo kolektyvo ar visuomeninės organizacijos vairo.

    AČIŪ, GINTAUTAI, UŽ GERUS ŽODŽIUS. Man gera čia, kur šiandien esu, man gera draugauki.me draugijoje.

  • Zigmas

    Ačių,Gintautai, už tokį įvertinimą.Žinoma, svetainė be lankytojų niekas.Na o kad joje nemažai lankytojų čia tai šeimininko ir Gintauto nuopelnai.Sekmės.