(+4, balsavo: 6)
Šioje dainoje kiekvienas žmogus, kuriam likimas uždėjo sunkią naštą, pavadintą Parkinsono liga, suras savo išgyvenimus. Tai kūrinys, į kurį įdėtas gabalėlis širdies. Daina sutrumpina susitaikymo su liga laiką. Nesigraudinkite… išklausykite keletą kartų.
Dainą parašė daugelį metų Parkinsono liga sergantys Peggy Lowndes iš Londono ir Louise van der Valk iš Olandijos. Jie susitiko Europos Parkinsono ligos asociacijos konferencijoje ir kartu dirbdami, dalindamiesi talentu ir patirtimi, sukūrė šį jaudinantį kūrinį.
Ilga laiko atkarpa skiria nuo tos dienos kai sau pasakiau: „Turiu padaryti viską ką galiu, kad kiekvienas likimo brolis ar sesė Lietuvoje turėtų galimybę šią dainą išgirsti. ” Tai buvo 2005 metai. Neturėjau supratimo, kaip aš tai padarysiu, bet vidinis balsas šnibždėjo… nebijok, padarysi.
„Neviltį patirs kiekvienas, kurs į krantą plaukia vienas” -- tai Rasmos posmai iš ruošiamo renginio scenarijaus. Tai patvirtina dainos kelionė į dieną, kai „Klausyk” išskris į plačius vandenis. Bendras tikslas, darbas komandoje, nestovėjimas vietoje, tobulėjimas, susikalbėjimas -- visa tai labai svarbu žmonėms, kurie turi labai mažai fizinių jėgų, bet didelį norą padėti sau ir kitam. Apie tai eilinį kartą kalbėsime susirinkę po „Energetiko” stogu.
Dažnai paklausau „Klausyk…”, jei yra galimybė, parodau atėjusiems į draugiją naujokams ir vartau prisiminimus, kaip aš mokiausi dirbti kompiuteriu.
2006 metais vyko ataskaitinis susirinkimas. Labai norėjau, kad kūrinį paklausytų dalyviai. Į darbą kibo Rasma Zlatkuvienė, neatsisakė padėti poetas Stasys Jonauskas, Abromiškių reabilitacijos ligoninės psichologė Natalja Aksionova, o dar kur visi pagalbiniai darbuotojai -- kopijuotojai, persiuntėjai, kiti geradariai. Tuomet buvę sunkumai šiandien atrodo juokingai.
Laimingo skrydžio tau „Klausyk…” Neužmiršk užsukti į kiekvieną tarpumiškės trobelę ir pas miestų narveliuose įsikalinusius likimo draugus.
O mes ir toliau
Eisime, eisime, eisim
Rankom susikabinę.
Prisėsime ant suolelio
Po drebule pailsėti.
Adelė Jarušaitienė
Kiti straipsniai kategorijoje: Adelės dienoraštis
- GERUMO PAUKŠTĖ - June 22nd, 2010
- LAIŠKAS TĖČIUI - June 8th, 2010
- TĖTI, AŠ TAU DAINUOTI NORIU - June 5th, 2010
- VAISTŲ SKYRIMO TVARKOS POKYČIAI - June 4th, 2010
- ŠOKA VAITKEVIČIŲ ŠEIMA - May 31st, 2010
Rugpjūtis 29, 2009; 20:09:18
Nuostabi daina, nuostabūs žodžiai. Ačiū Adelei ir Rasmai.
Rugpjūtis 31, 2009; 09:03:42
Perklausiau šią dainą vakar du kartus.Tai nuostabi,jaudinanti, nostalgiška, bet kartu ir įkvepianti, suteikianti daugiau energijos ir jėgų,kovojantiems su gyvenimo negandomis .Ji padeda nešti šią sunkią naštą.Bet nenusiminkime,didžiuokimės tuo, nes sunkiausia našta dedama tik ant stiprių pečių.Sveikinu Adelę,kitus likimo brolius ir linkiu visiems nerasti vilties ,kovojant su šia sunkia ir klastinga liga .
Rugsėjis 19, 2009; 17:51:14
Labi nuostabi daina.Savo tevelui kuriam jau 100metu kada klausemes sios dainos perskaiciau zodzius lietuviskai.Tevelis sako kokia daina.Reikia palinketi visiems Parkinsono liga sergantiems rasti jegu iveikti sia liga.