TARP ŽEMĖS IR DANGAUS

tarp-zemes-ir-dangausŠį savaitgalį Vilniuje vyko VIII Pasaulio Lietuvių sporto žaidynės. Man buvo irgi šventė, nes eilinį kartą susitikau su savo jaunystės laikų drauge, atvykusia iš Maskvos, parašiutistę Beta Vasina (buvusi Bernardeta Matutytė, klaipėdiškė). Betos, kaip parašiutistės, vardas Lietuvoje skambėjo prieš 50 metų, o dabar ją žino tik padangę pamilę žmonės.  Beta padangėje susirado būsimąjį savo vyrą Aleksandrą, raketų konstruktorių. taip pat parašiutistą, ir „išskrido” kartu su juo į Maskvą. Beta išvyko jau turėdama savo įskaitoje virš 1000 šuolių ir būdama parašiutizmo sporto meistre. Visas jos tolimesnis gyvenimas buvo skirtas parašiutizmui: ji dirbo žurnalo „Krylja rodiny” redakcijoje parašiutizmo specialiste, pati dalyvavo įvairiausiose varžybose, yra pasiekusi pasaulinį rekordą grupiniame šuolyje, parašė ne vieną knygą apie parašiutizmą, teisėjavo daugelyje tarptautinių varžybų, o taip pat ji dalyvavo bendrame su kanadiečiais nusileidime parašiutais į Šiaurės ašigalį.

Sovietmečiu Beta Buvo paskelbta Metų žmogumi, ir jaunos mergaitės iš įvairių šalių, netgi iš tolimosios Afrikos, rašė jai laiškus, norėjo būti panašios į ją. O pati Beta, nežiūrint į jos populiarumą, liko tokia pat paprasta, draugiška, nuoširdi, pasiruošusi visiems padėti, visada linksma, su gera nuotaika. Visada buvo malonu su Beta bendrauti. Iš šalies žiūrint, atrodė, bepigu jai, kai taip viskas gerai klostosi, kai jai gyvenimas tarsi šventė, sutampa darbas ir hobi, neapsunkina buitis, ji visą laiką tarsi atsiplėšusi nuo žemės. Atrodė, kad gyvenimo džiaugsmas tęsis amžinai. Ir štai prieš keletą metų Betai teko nusileisti ant žemės: reikėjo slaugyti po insulto neįgalų vyrą, o vėliau priglaudė pas save irgi patyrusią insultą vyro seserį. Neveltui sakoma, kad viena bėda nevaikšto: diabetinės komos pasėkoje ir sūnus tapo neįgalus. Nežiūrint visų šių bėdų ir didžiulio slaugos krūvio, Beta išliko tokia pati optimistė, niekada nesiskundė, nedejavo, neverkšleno, o atvirkščiai – kitus guodė ir slaugė. Tuo metu aš jos pasiteiravau, kaip ji visa tai atlaiko, o ji man ramiai atsakė, kad tai yra toks gyvenimas, senatvė, nieko nepakeisi, o ji su vyru gražiai pragyvenusi, nė karto nebuvo susipykę, tai ir jį slaugyti nėra sunku. Bet labiausiai aš buvau nustebinta, kad ligoniams valandėlei užmigus Beta ne ilsėdavosi, o sėsdavo prie kompiuterio ir tęsė knygos apie parašiutizmą rašymą.

Laikui bėgant vienas po kito iškeliavo Anapilin Betos vyras ir jo sesuo, o pati Beta, paremontavusi savo sveikatą, baigė rašyti knygą. Ir dabar ji jau atsivežė į Lietuvą tik ką išleistą savo naujausią knygą apie parašiutizmą. Aš teiravausi Betos, kaip ji sugebėjo nepalūžti ir siekti savo užsibrėžto tikslo tokiomis sunkiomis sąlygomis. Jos nuomone, mėgstamas darbas – tai ir buvo tas variklis, kuris neleido jai liūdėti, pulti į depresiją, suteikė jėgų gyventi ir jaustis laimingai. Manau, kad ir sergančiuosius stiprina  mėgstamas užsiėmimas, kūryba. O mano draugė Beta, kaip mažas vaikas, džiaugėsi gavusi dar vieną diplomą už dalyvavimą vaikštynėse su šiaurietiškomis lazdomis šių žaidynių šventėje, kai jai jau 72 metai…  Nors Beta visada atrodo jaunatviška, ji nė kiek nesivaržo garsiai paskelbti savo amžių. Man Beta yra pavyzdys, kaip reikia nenukabinti nosies, kokia sunki situacija bebūtų.

Komentarai

Atsakymai į “TARP ŽEMĖS IR DANGAUS”: 7

  1. […] šioje sporto šakoje dalyvavusiai mano draugei, atvykusiai iš Maskvos, žinomai parašiutistei Betai Vasinai. Įdomu tai, kad aš gal prieš metus ar mažiau Betai pasakojau apie savo vaikščiojimus su […]

  2. Janina avataras

    Beta jau sugrįžusi į Maskvą, man skambino, džiaugėsi kelione ir susitikimais, pasidalijo ateities planais. Ji jau planuoja pradėti rašyti naują knygą. Dėl sveikatos nedejuoja, nors kilnodama ligonius pažeidė stuburą, netgi medikai įkalbėjo ją apiforminti neįgalumą. Beta džiaugiasi, kad suleisti vaistai sumažina skausmą ir taip galima gyventi ir dirbti toliau. Optimizmas, tur būt, įgimtas, visada jai viskas gerai.

  3. Dainora avataras
    Dainora

    Graži istorija apie stiprią bei nepalūžtančią moterį.

  4. Česlovas avataras
    Česlovas

    Ačiū Janina.Tavo dienoraštis mane įkvepia daugiau dėmesio skirti kūrybai.

  5. danguole avataras
    danguole

    Malonu buvo skaityt. Beta- pavyzdys visiems, bet ir Janinos šis rašinys, kaip pavyzdys, kad vertinti draugus, apskritai, branginti artimus žmones reikia, kol jie šalia…
    Ačiū Janinai!

  6. Patricija avataras
    Patricija

    Viena bėda dar nebėda.Iš Betos reikia visiems pasimokyti.

  7. Ada avataras
    Ada

    Ačiū, Janina, už šį straipsnį. Taip jautriai pažiūrėta į gerai pažįstamą žmogų iš šalies.

    Manau, kad mums visiems reikėtų paieškoti savo aplinkoje draugų, pažįstamų ar artimųjų, kurie gyvena tyliai, bet yra pavyzdys, kaip surasti išeitį, kada atrodo jos nėra. Jų yra, tikrai daugiau negu niurgzlių, kuriems netinka nei valdžia, nei kaimynai, nei besikeičiantys orai. Paieškoti ir parašyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.